aA
Regis, eilinė byla dėl neišmokėto darbo užmokesčio verčia valstybės įstaigas sukti galvas dėl galimo mokesčių vengimo ir dokumentų klastojimo. Teisme paaiškėjo, kaip darbui į užsienį tautiečius siunčianti įmonė sugebėjo nuo apmokestinimo išgelbėti didžiąją dalį darbuotojų pajamų.
© AFP/Scanpix

Kuklus, palyginti su darbuotojų gaunamomis sumomis, įnašas į valstybės kišenę – ne vienintelė bendrovės „ESLT Projektai“ bėda. Mat mėgindama įrodyti atsiskaitymą su buvusiu darbuotoju, įmonė teismui pateikė dokumentus su suklastotu parašu.

Mokesčius sumažino paprasta matematika

Į teismą kreipėsi buvęs „ESLT Projektų“ darbuotojas V. K. Vyriškis pareiškė negavęs darbo užmokesčio, o bendrovė su jo pretenzijomis nesutiko. Tačiau bylinėjimosi eigoje paaiškėjo, kaip nuo mokesčių buvo „išgelbėta“ didžioji dalis į Vokietiją dirbti išsiųsto vyro pajamų.

Teismui pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad pernai gegužę V. K. įsidarbino „ESLT Projektuose“. Tą pačią dieną bendrovės direktorė Inga Juškevičiūtė pasirašė įsakymą, kuriuo tik ką įdarbintas vyriškis net penkiems mėnesiams siunčiamas komandiruotėn į Vokietiją.

Pasirodo, pasitelkus paprastą matematiką, tokias ilgalaikes komandiruotes galima paversti neapmokestinamomis pajamomis. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikiamais duomenimis, jei dirbančiojo alga viršija minimalią mėnesio algą (MMA), padaugintą iš koeficiento 1,3, visi už komandiruotes užsienyje mokami dienpinigiai yra neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.

Pernai gegužę, kai V. K. buvo įdarbintas, minimali alga sudarė 800 Lt. Skaičius, kurį reikėjo viršyti siekiant išvengti dienpinigių apmokestinimo, buvo 1040 Lt. Lyg tyčia, V. K. darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis sudarė 1050 Lt – 10 litų virš stebuklingosios ribos. Vyriškiui nustatyta dienpinigių suma – 110 Lt per dieną. Taip liūto dalis „ESLT Projektų“ darbuotojui išmokamų lėšų tapo neapmokestinamomis pajamomis: dienpinigių suma mėnesio algą viršijo kelis kartus.

Dabar šis modelis veiktų su kiek kitokia matematika. Kadangi MMA nuo sausio pakelta iki 1 tūkst. Lt, norint išvengti dienpinigių apmokestinimo, darbuotojui pakanka nustatyti 1301 Lt darbo užmokestį. Arba 1300 litų ir 1 centą.

„Nuo 2013 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis yra 1000 Lt. Dienpinigių vykstantiems į Vokietiją norma – 197 Lt. Tarkime, darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis – 1000 Lt. Lietuvos įmonė 30-čiai dienų siunčia savo darbuotoją į komandiruotę Vokietijoje. Darbuotojui išmokami dienpinigiai 5910 Lt (197 Lt x 30). Minimali mėnesio alga padauginta iš koeficiento 1,3 lygi 1300 Lt (1000 Lt x 1,3).Kadangi darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis neviršija 1300 Lt, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama tik 500 Lt (1000 Lt x 0,5 proc.) dienpinigių suma. Nuo viršijančios dienpinigių sumos, t.y. nuo 5410 Lt (5910 - 500) Lietuvos įmonė turi išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį kaip nuo su darbo santykiais susijusių pajamų.

Tuo atveju, jeigu darbuotojui būtų nustatytas didesnis negu 1300 Lt mėnesio darbo užmokestis, visa darbuotojui išmokėta dienpinigių suma – 5910 Lt – būtų neapmokestinama pajamų mokesčiu“, - teigiama DELFI pateiktame VMI komentare.

Teismui – dokumentai su suklastotais parašais

Pagaminta Vokietijoje
Pagaminta Vokietijoje
© Shutterstock nuotr.

V. K. darbo santykius su „ESLT Projektais“ nutraukė gerokai iki ilgosios komandiruotės pabaigos. Tačiau vyriškis teismui nurodė už savo išdirbtą laiką negavęs nemažos dalies žadėtų pinigų – kelių tūkstančių litų.

Savo ruožtu, bendrovė teismui mėgino įrodyti, kad su V. K. yra visiškai atsiskaityta. Kaip paaiškėjo ginčo eigoje, teismui buvo pateikti suklastoti dokumentai.

„ESLT Projektai“ teismui pateikė kasos išlaidų orderį ir atlyginimo lapelį, esą pasirašytus V. K. Atlyginimo lapelyje įrašyta apie 750 Lt, kasos orderyje – daugiau nei 2 tūkst. Lt. Pastaroji suma, anot dokumento, buvo sumokėta už V. K. pirkinius „įmonės veiklos vystymui“. Buvęs darbuotojas teisme tikino nieko nepasirašęs, jokių pirkinių įmonei nepirkęs ir minėtų pinigų negavęs. Paskirta ekspertizė įrodė, kad ant bendrovės pateiktų dokumentų puikuojasi suklastotas V. K. parašas.

Bendrovė teisme tikino, esą už V. K. pasirašė kitas su juo biure lankęsis darbuotojas, V. K. tai neigė. Teismo ekspertai nurodė negalintys nei patvirtinti, nei paneigti „ESLT Projektų“ versijos, tačiau esą neabejotina, kad vyriškio parašas suklastotas.

Teisėja Rūta Petkuvienė konstatavo, jog dokumentai su suklastotu V. K. parašu nėra pinigų išmokėjimo šiam asmeniui įrodymas.

V. K. bylą laimėjo, jam iš buvusių darbdavių priteista solidi suma. Tačiau tuo „ESLT Projektų“ bėdos nesibaigė. Teisėja R. Petkuvienė atskirąja nutartimi kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI dėl galimų įstatymų pažeidimų šioje įmonėje. VMI DELFI patvirtino, kad teisėjos kreipimasis yra gautas, šiuo metu sprendžiama, kokias priemones taikyti „ESLT Projektams“.

Mokesčių inspektorių teigimu, sankcijas nulemti gali realios darbuotojų darbo vietos nustatymas.

„Jei įmonė visgi mokėtų dienpinigius darbuotojams Lietuvos gyventojams, kurių nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, ir nuo jų nemokėtų mokesčių Lietuvoje bei užsienyje, tai tai būtų laikoma pažeidimu ir įmonė sulauktų VMI sankcijų“, - konstatuoja VMI.

Advokatas: pažeidimai bado akis

Andžejus Čaikovskis
Andžejus Čaikovskis
© DELFI / Tomas Vinickas

V. K. teisme atstovavęs advokatas Andžejus Čaikovskis iš advokatų kontoros „Marcinkevičius Čaikovski ir partneriai JURIDICON“ DELFI teigė nesitikėjęs, kad bylos eigoje paaiškės „ištisa sąmoningo darbuotojų teisių pažeidimo, vengimo atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais bei mokesčių mažinimo schema“.

„Darbdavys akivaizdžiai sąmoningai iškreipdavo darbo santykių turinį ir įformindavo visa tai kaip komandiruotę, nors realiai darbuotojai Lietuvoje nedirba. Darbo vieta – ne Lietuvoje, o užsienyje. (...) Negali būti taip, kad darbuotojas visą laiką yra komandiruotėje. Manau, čia tikrai akivaizdūs piktnaudžiavimai“, - įsitikinęs A. Čaikovskis.

Pašnekovas teigė čia įžvelgiantis ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos valstybei padarytą skriaudą. Mat reali V. K. darbovietė buvo užsienio šalyje, o mokesčių negavo nei Lietuva, nei Vokietija. Be to, A. Čaikovskio nuomone, šiurkščiai pažeistos dirbančiojo teisės, nes dirbtinai sumažintos jo draudžiamosios pajamos, jis neteko socialinių garantijų tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, reikšmingai sumažėjo būsima V. K. pensija.

Suklastotas V. K. parašas vyriškio gynėjui netapo staigmena.

„Ekspertizė nustatė, kad jis tikrai nepasirašė. Kitas dalykas – orderyje parašyta, kad čia pinigai už kažkokius atsiskaitymus už kažkokias prekes. Ieškovas kategoriškai atsakė, kad niekad gyvenime jokių prekių įmonės vardu nepirko ir už jokias prekes neatsiskaitinėjo. Kitas kasos išlaidų orderis – paaiškėjo, kad jį pasirašė pati direktorė. Visiškai neįsivaizduojama sveiku protu: direktorė pasirašė išlaidų orderį ir kaip kasininkė, ir kaip pinigus priimantis asmuo, t.y. direktorė pati sau pinigus išdavė. Ir neva tai kažkokiu būdu turėjo paaiškinti, kur toliau tie pinigai nukeliavo. Nors nė vieno dokumento, kur būtų ieškovo parašas, patvirtinantis pinigų gavimą, nėra“, - tęsė advokatas.

A. Čaikovskis neatmetė galimybės kreiptis į prokurorus ir prašyti, kad „ESLT Projektams“ būtų iškelta baudžiamoji byla už žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą.

VDI vadovas: žaidimai dienpinigiais – pirmiausiai dėl mokesčių

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis DELFI teigė, jog maža alga ir solidūs dienpinigiai – labai dažnas modelis darbuotojus į užsienį siunčiančiose įmonėse. Esą taip laviruojama tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių įstatymų, o pagrindinis tikslas – mažesnis apmokestinimas.

„Valstybės narės yra priėmusius teisės normas ir nustačiusios taisykles dėl minimalių standartų užtikrinimo. Tam, kad nebūtų rinka dempinguojama. Tokio žmogaus atžvilgiu, jeigu jis išsiųstas į užsienio valstybę, yra taikomas Komandiruotųjų darbuotojų įstatymas. Šiuo atveju – ne Lietuvos, o Vokietijos. Tokiu atveju, tūkstančio litų alga tikrai netinka, bet yra kitas niuansas. Komandiruotam darbuotojui, šalia atlyginimo, yra mokami dienpinigiai. (...) Dienpinigiai yra įskaitomi į tą minimalų standartą, kiek žmogus turi uždirbti toje valstybėje. Pavyzdžiui, jeigu tas žmogus mėnesį buvo Vokietijoje, (...) tie 3 tūkst. litų (dienpinigių – DELFI) ir atlyginimas, manau, visiškai atitinka Vokietijos minimalų darbo užmokestį. Tas žaidimas dienpinigiais dažniausiai ir yra pasirenkamas dėl apmokestinimo klausimų“, - aiškino VDI vadovas.

Tiesa, A. Čaikovskis su tuo nesutinka.

„Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymams nustato, kad komandiruotam darbuotojui dirbant Vokietijoje taikomi ne tik Vokietijos norminiai teisės aktai, bet ir kolektyvinių sutarčių nuostatos, kurios dažniausiai nustato didesnį minimalų darbo užmokestį ir didesnes garantijas dirbantiesiems. Pagal man žinomą Vokietijos federalinių teismų praktiką, neteisėta laikoma bet kuri alga, kuri yra mažesnė nei 75 proc. vidutinio darbo užmokesčio, gaunamo tam tikros profesijos darbuotojų. Be to, nepakanka sumokėti minimalaus darbo užmokesčio, bet taip pat privaloma atsiskaityti už viršvalandinį darbą, kuris itin dažnai pasitaiko komandiruotiems lietuviams dirbant Vakarų Europoje. Dar daugiau, taikytino minimalaus darbo užmokesčio išmokėjimu nepripažįstami tie dienpinigiai, kurie dengia su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas“, - dėstė advokatas.

Pasak jo, apie dienpinigių teisėtumą sunku kalbeti, kadangi tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai nustato, jog komandiruojamas darbuotojas - tai „laikinai darbdavio išsiųstas“ asmuo. Tuo tarpu „ESLT Projektai“ V. K. komandiruotėn išsiuntė ilgam, ir iškart po darbo sutarties sudarymo.

Įmonės vadovė: patys aiškinamės, kaip mokėti mokesčius

„ESLT Projektų“ direktorė ir vienintelė akcininkė I. Juškevičiūtė DELFI teigė, jog įmonė šiuo metu aiškinasi darbuotojų pajamų apmokestinimo subtilybes. Esą vis dar neaišku, kaip ir kokius mokesčius mokėti, kai darbuotojai komandiruojami į užsienį.

„Suprantu, kad galbūt daugelis gali žiūrėti iš tos pusės (dėl dienpinigių apmokestinimo – DELFI). Aš ne tokius dalykus vertinu, - kalbėjo I. Juškevičiūtė. - Tiek VDI, su kuria konsultuojamės nuolat, tiek mūsų gerbiami teisininkai, su kuriais konsultuojamės nuolat, tiek „Sodra“, su kuria dabar bandome tvarkytis visus dokumentus.... apie pusmetį bandome išsiaiškinti, kam iš tikrųjų, kurioje šalyje mes turime mokėti socialinio draudimo mokesčius.“

Pasak jos, dienpinigių neapmokestinimą atsveria kiti, Vokietijoje taikomi mokesčiai. O Lietuvos valstybės įstaigos esą negali pateikti vienareikšmiško atsakymo dėl mokesčių mokėjimo.

„Yra tokie klausimai. Keistos ir kažkodėl egzistuojančios spragos, kur patys vos ne turime skambinėtis ir ilgai ieškoti. Tiek į Vokietiją, teisininkams, tiek Lietuvoje turime viską aiškintis. Kai norisi viską švariai ir gražiai dirbti“, - atsiduso I. Juškevičiūtė.

Verslininkės teigimu, ir dabar daugelis Lietuvos darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų „prasilenkia su Vokietijos įstatymine baze“.

„Ir vėl turi aiškintis, kaip, kur. Kad viskas būtų teisingai ir švariai. (...) Tų niuansų – kur, kokius ir kurioje šalyje mokėti... Dar čia reikia gerai atsisėsti ir išsiaiškinti. Lietuvos priimantiems įstatymus ir Vokietijos priimantiems įstatymus – kad jie susidėliotų“, - teigė pašnekovė.

Ji tikino, kad situacija dabar yra kitokia nei pernai, kai V. K. buvo komandiruotas į Vokietiją. Vis dėlto paklausta, ar į užsienį siunčiamų darbuotojų alga šiuo metu viršija 1300 Lt sumą, kas leidžia išvengti dienpinigių apmokestinimo, verslininkė tai patvirtino.

„Sunku pasakyti, nes yra skirtingai. Nėra visų darbuotojų darbo užmokestis identiškas. Greičiausiai. Taip, turėtų. Yra ir daugiau, ir mažiau. (...) Taip, turėtų viršyti. Be dokumentų aš jums tiksliai negaliu pasakyti“, - svarstė „ESLT Projektų“ vadovė.

Tuo tarpu teisėjos R. Petkuvienės sprendimo kreiptis į VMI dėl galimų pažeidimų „ESLT Projektuose“ verslininkė nelinkusi komentuoti.

„Komentuoti kažko konkrečiai nenoriu dėl priimtos nutarties ir dėl mokesčių tyrimo“, - sakė I. Juškevičiūtė.

Galimo mokesčių inspektorių vizito pašnekovė tikino nebijanti.

„Aš esu visiškai rami, turime tvarkingą buhalteriją. Tiesiog laukiame, kada bus patikrinimas“, - reziumavo I. Juškevičiūtė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Šių dienų SEO – daugiau nei vien raktiniai žodžiai

„ SEO jau seniai nėra vien tik apie raktinius žodžius ir jų skaičių svetainėje, tai susiję...

„Sanitex“ turi naują vadovą

Didžiausiai Lietuvoje didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei Kauno „ Sanitex “ nuo...

Pramonės produkcija pirmą pusmetį sudarė 11,5 mlrd. eurų

Birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti...

Siūloma Mokestinių ginčų komisijos narių pareiginės algos koeficientus didinti kone dvigubai

Antradienį Seime svarstomas Mokestinių ginčų komisijos pirmininko ir narių pareiginės algos...

Apmokestins beveik visus automobilius: pradinis mokestis siektų 20 eurų per metus (1070)

Kas bus tie blogieji automobiliai ir kam teks mokėti didžiausius mokesčius ? Apie tai „ DELFI...

Top naujienos

Skvernelis lieka premjeru: sulaukė didelio palaikymo Seime kurios frakcijos palaikė premjerą (117)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir toliau lieka premjeru. Seimas jam išreiškė didelį...

Skvernelis: automobilių mokestis bus įvestas nuo sausio 1 d. papildyta (157)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikrinasi pasitikėjimą Seime. Paklaustas, kokių...

Baisiausias pažintinis takas Lietuvoje: įvertinkite patys, kaip Europos paramą ištaškė buvusio ministro partneris (151)

Apgriuvęs, apleistas, apaugęs kerpėmis ir dilgėlėmis. Būtent taip atrodo Raseinių rajone prie...

Venckienės advokatas: naujausias teismo sprendimas gali būti lemtingas smūgis (161)

Buvusios Lietuvos teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės advokatas pirmadienį pareiškė,...

Nausėda atvyko vizito į Latviją: tarp esminių klausimų - baltarusiška elektra ir eurokomisarų pozicijos papildyta 12:57 (27)

Prezidentas Gitanas Nausėda atvyko darbinio vizito į Latviją.

Bičiuliai ir kolegos gedi velionio „Naisių vasaros“ aktoriaus Almanto Vaišnio: įžvelgia sutapimą (31)

Pirmadienio vakarą anapilin iškeliavus „Naisių vasaros“ aktoriui Almantui Vaišniui, kolegos ir...

Baltijos jūros dugne – amžiaus atradimas: rado 500 metų senumo tobulai išsilaikiusį laivą (7)

Baltijos jūros dugne slepiasi daugybė įvairių paslapčių, tačiau neseniai tarp Švedijos ir...

Europai vėl tvoks anomalaus karščio banga: imamasi didžiausių apsaugos priemonių

Daugelyje Vakarų Europos valstybių šią savaitę įsivyraus itin karšti orai, antradienį...

Vos išvengta didžiulės nelaimės: Švč. Dievo Motinos katedra per gaisrą buvo arčiau griūties, nei pirmai manyta

„The New York Times“ analizė atskleidė, kad per gaisrą, kilusį Paryžiaus pasididžiavimu...

Algis Kriščiūnas – atvirai apie ankstyvą tėvystę: vaikai ir laikas su jais būdavo tarsi darbas

„Man visada labai patikdavo piešti ir tėvai niekada nežlugdė tos mano iniciatyvos, to pomėgio,...