UAB „Pats sau baldžius“ gamykloje 60 žmonių komanda ir automatizuotos mašinos gamina baldų detales ir plokštes. Kas mėnesį iš čia iškeliauja 20 baldų dalimis pakrautų sunkvežimių ir kol kas ženklų, kad darbų tempai kristų – nėra.

„Sausis, vasaris „eina“ gerai, kovas irgi nusimato neblogas, o mūsų pagrindiniai užsakovai toliau sako, kad aprūpins mus darbais bent jau artimiausius porą mėnesių“, – sakė įmonės gamybos vadovas Dmitrij Špitaliov.

Tačiau daliai verslininkų turėti užsakymų dviem mėnesiams į priekį – nėra gerai. Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad užsakymų skaičius ėmė trauktis.

„Jeigu praėjusių metų rudenį užsakymų vidurkis buvo šešiems ar devyniems mėnesiams, tai tas skaičius dabar sumažėjo iki trijų mėnesių.

Tai – neramina, o įmonės pradeda žiūrėti, kas būtų, jeigu būtų, jei užsakymai sustotų“, – sakė konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius

Krinta ir gamybos apsukos. Anot valstybės duomenų agentūros, pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas vasarį 10 proc. mažesnis nei pernai tuo pat metu.

„Mes bandome optimizuoti savo gamybą, kad sumažintume gamybos kaštus“, – kalbėjo D. Špitaliov.

„Palūkanų normos kyla, kai prieiga prie kapitalo mažėja, kai turime karą Ukrainoje, kai turime uždarytą visą Rytinį flangą iš kur neatvyksta žaliavos“, – aplinkybes komentavo V. Janulevičius.

Kuo mažiau užsakymų į priekį, tuo įmonėms sunkiau eksportuoti į kitas šalis. Anot ekonomistų, sausį išvežta kone 5 proc. mažiau lietuviškos kilmės prekių nei pernai tuo pat metu.

„Beveik visose pagrindinėse lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkose mes arba matome labai labai akivaizdų eksporto augimo sulėtėjimo tempą, arba kai kuriose rinkose matome eksporto kritimą“, – sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, šiemet sausį mažiau parduota ne tik Vokietijai. Į Prancūziją eksportas krito maždaug trečdaliu. Panašiai ir į Jungtinę Karalystę ir Daniją, o į Belgiją lietuviškų prekių siunčiama perpus mažiau.

Ar tai krizės užuomazgos, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neatsako.

„Vasario mėnesį mes jautėme sumažėjusią paklausą užsienyje, mūsų pagrindinėse eksporto rinkose. Aš situacijos nedramatizuočiau, bet tarptautinis kontekstas iš tikrųjų išlieka labai trapus ir turime likti budrūs“, – sakė ji.

Tačiau pramonei yra ir daugiau nerimą keliančių ženklų – nauji investuotojai nebežiūri į Lietuvą.

Ekonomistas Sigitas Besagirskas sakė, kad investicijos ėmė kristi pernai liepą.

„Nauji investuotojai nebesidomi Lietuva ir kol kas tos investicijos, kurios statistiškai dar yra matomos, yra ankstesnių susitarimų pasekmė“, – sakė jis.

Pramonės gamybos ir eksporto apimtis tiesiogiai veikia globalūs iššūkiai, o, štai, investicijas, anot ekonomisto, išbaidė pati valdžia.

„Labai skambėjome, kai paskelbėme karą Kinijai, kitas dalykas – energijos kainos. Pernai II pusmetyje jos buvo didžiausios Europoje. Taip pat infliacija – ji pernai taip pat buvo didžiausia Europoje. Tai indikuoja, kad mūsų Vyriausybė nesusitvarkė su iššūkiais“, – aiškino jis.

Kiek investicijų sulaukta jau šiemet, nei statistikai, nei „Investuok Lietuvoje“ nesidalina. Įmonės skundžiasi, kad investicijų nesulaukia ne tik iš užsienio kompanijų.

„Galbūt sprendimai šiek tiek pristabdo investicijas, kadangi labai mažai lėšų skirta paramai“, – sakė UAB „Pats sau baldžius“ gamybos vadovas.

Pernai Lietuvoje investavo 26, o užpernai – 27 užsienio kompanijos.