„Projektas gal neužges, bet tik sustos. <...> Nusikels 2-3 metus, ką mes planavome pabaigti iki 2028 m., tikiuosi, kad iki 2032 m., kaip maksimalus terminas yra, pavyks jį užbaigti. <...>
Lauksime, (sutarties-red.) keitimas įvyks. Pateiksime prašymą, jis nukeliaus į Seimą ir naujas Seimas spręs, ar pratęsti terminą projekto įgyvendinimui, nes pagal stambaus projekto įstatymus turime tik 5 metus. Mūsų grupės priežasčių apskritai nėra. Mes pasakėme, kad palauksime, kol įvyks pakeitimas ir pradėsime projektuoti“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie problemas dėl elektros tiekimo, vadovas tikino, kad kelių tarnyba didesnių kliūčių nemato.
„Jie turi sklypus, kur turi susitarti, sakė, padarys patys. <...>
Rokas Masiulis nustebo, kad aš pasakiau, kad ne aš, o jis darys projektą, ves kabelius. Sakė persižiūrės terminus ir gal iki 2027 m. pavyks pastatyti kabelius. Aš nedalyvausiu tam žaidime. Žinant dabartinę situaciją visi rangovai iš manęs išsityčios ir pakels kainą trigubai“, – sakė A. Paukštys.
„Aš žinau, kad visiems patogu, kad aš už visus viską padaryčiau, bet nei turėčiau kompetencijų tiesti elektros kabelius, nei tai mano sritis.
Iš R. Masiulio ir D. Kreivio išgirdau, kad yra verslų, kurie tai daro patys <...>, aš suprantu, bandžiau tai, bet susidūręs su biurokratijos mašina <...> supratau, kad įlindau ne į savo daržą. Gal tada kiekviena institucija lai daro savo darbą, o aš darysiu savo: darysiu verslą, kursiu darbo vietas“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau jis kalbėjo apie tai, kad verslo nesklandumams įtakos galėjo turėti politiniai dalykai, mat jis per šalies prezidento rinkimus rėmė Gitaną Nausėdą.
„Pas mane irgi yra darbuotojų, kurie turi paslėptą sabotažą. Jūs nieko neįrodysit ar nepadarysit žmogui, kuris neturi motyvacijos, nesistengia dirbti. Visi dalykai, kuriuos darome, darome iš geros iniciatyvos. <...> Tai jei motyvacija yra, problemos sprendžiamos labai greitai, o jei nėra, sprendžiama 3-4 mėn.
Aš jau išsakiau viską, manau, kad valdininkai pasisakys už save“, – sakė jis.
„Jeigu elektra atsiras, mes 2027 m. galėsime grįžti ir projektą pratęsti“, – apibendrino vadovas.
Jis tikino tiesiog nebegalėjęs tylėti.
„Jeigu aš dirbčiau dėl pinigų ar būčiau labai godus, tikriausiai, atsidurčiau Amerikoje, ar Italijoje. Gaučiau dalį dotacijų, kaip užsienio investuotojas. Bet kadangi aš esu Lietuvos investuotojas, jokių dotacijų aš negaunu, viską darau savo pinigais ir rizika. Maniau, kad kažkaip taip elgtis su privačiu vietiniu investuotoju, kad uždaryti ir nukirpti kabelius, neleisti daryti verslo, man atrodė mažų mažiausiai nepadoru ir aš negalėjau tylėti“, – teigė jis.
A. Paukštys pasisakė ir apie tam tikrus situaciją komentuojančius asmenis.
„Komentatoriai nuo sofos, pasistatę bambalius, jie norėtų, kad šie projektai žlugtų, nes jie nieko nenori daryti. Mano noras – padėti Lietuvai turėti aukštas technologijas. <...>
Kai visi dirbo Gariūnuose, aš gaminau elektroniką. Tada visi iš manęs šaipėsi, kodėl gaminu ne Kinijoje. Tai 1996 m. <...> visos krizės, aš niekur nepabėgau per visus sunkumus, dariau čia.
Dabar visi gąsdina karu. Sustojo statybos, statybininkai neturi užsakymų, bet ar jūs matėte, kad kas keturias gamyklas vienu metu statytų? Kai karo grėsmė ir panašiai. Ar neatrodo, kad reikia nustoti pyktis ir padėti vieni kitiems, o ne rietis?“, – klausė jis.
Armonaitė: kas nuo manęs ar mano komandos priklausė, padaryta
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo kalbėjo, kad šis projektas – nėra išimtis ir kone visi dideli investiciniai projektai susiduria su panašiomis kliūtimis.
„Bet kadangi šis procesas buvo per klampus, šiemet EIMIN prisiėmė atsakomybę koordinuoti sklypų paskirties keitimus. Ne tik dėl „Teltonikos“, bet ir dėl kitų.
Šiuo metu galiu pasakyti, kad iš visų 18 institucijų, su kuriomis mes turėjome derinti <...> sąlygos yra ministerijai atėjusios, o ji toliau dirba ir planuoja teritorijos parengimo dokumentus. Reikia didelio politinio dėmesio, nes procesai labai klampūs ir biurokratiniai“, – sakė ji.
Kaip aiškino, ji teigė besitikinti, kad ir toliau galės konstruktyviai bendradarbiauti.
„Bet čia ne tik EIMIN reikalas, tai ir Aplinkos ministerijos, ir Vilniaus savivaldybės. Dėl to reikia Vyriausybės lygio maksimalaus dėmesio“, – pridūrė ministrė.
Ji dar kartą akcentavo, kad EIMIN, kad procesas vyktų greičiau, patys pasisiūlė užsiimti sklypų paskirties keitimo procedūromis.
„Patys pasisiūlėme, pakeitėme įstatymą skubos tvarka Seime ir prisiėmėme šią koordinavimo funkciją. Galiu sąžiningai pasakyti, kad kas nuo manęs ar mano komandos priklausė, padaryta ir daroma viskas. Mes tos gamyklos Lietuvai norime ne mažiau nei „Teltonika“, – sakė ji.
„Via Lietuva“ vadovas: kelio projektavimo klausimas „Teltonikos“ projektui yra išspręstas
Su Vyriausybės atstovais ir „Teltonikos“ grupės įkūrėju Arvydu Paukščiu Taivano puslaidininkių gamyklos projekto vystymą pirmadienį aptaręs valstybės kelių bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas sako, kad iš įmonės pusės puslaidininkių projekto klausimas „yra išspręstas“.
„Teltonikos“ klausimas „Via Lietuva“ fone yra visiškai nereikšmingas ir jau išspręstas. Ką sakiau penktadienį – mes atėjome jau su sprendimais ir šiandien neišeiname su namų darbais. Mes atėjome su dviem sprendimais, pasikalbėjome su pačia įmone ir priėmėme sprendimą pakeisti teisės aktus – būtent tame, kad tokie tinklai galėtų eiti kelio juostoje“, – žurnalistams po susitikimo Vyriausybėje sakė M. Švaikauskas.
Anot jo, praėjusį penktadienį teisės aktų pakeitimo sąlygos aptartos su Susisiekimo ministerija, o paskutinis žingsnis priklauso nuo ministerijų – aplinkos ir susisiekimo ministrų parašų ant įstatymų pakeitimų.
„Mūsų kompetencijos klausimas bus uždarytas“, – pabrėžė M. Švaikauskas.
Pasak „Via Lietuva“ vadovo, iki šiol dėl teisės aktų keitimų nesutarta, nes tik pirmadienį susitikime „Teltonika“ įgarsino norą komunikacijas tiesti kelio zonoje.
„Buvo du siūlymai įmonei iš mūsų pateikti – ar teisti tinklus kelio zonoje, ar tiesti tinklus kelio apsaugos zonoje. Įmonė pageidavo vis dėlto neperprojektuoti ir palikti tinklus ten, kur jie yra – kelio zonoje, todėl pasirinkome sprendimą keisti teisės aktus“, – sakė M. Švaikauskas.
Pasak jo, „Via Lietuva“ nebuvo įtraukta į projekto derinimą ir yra atsakinga tik už 1,5 kilometrų kelio zonos pakeitimus.
„Mano atsakomybės zona yra vienas kilometras šitų tiltų, ne šeši, ne dar, kaip buvo įvardinta, yra vienas kilometras, kurį „Teltonika“ suprojektavo kelio zonoje. (...) Todėl mes tą klausimą paėmėme ir išsprendėme. (...) Visi kiti tinklai priklauso turbūt savivaldybei“, – nurodė jis.
Pasak M. Švaikausko, valstybė turi nustatyti aiškias valstybės ir įmonių atsakomybių ribas dėl energetinių tinklų projektų finansavimo.
„Mes esame atsakingi už Lietuvos kelius, jų vystymą ir priežiūrą. Mūsų pokyčių plane mes ir patys pasakėme idėją atverti visus kelius infrastruktūrai, tačiau turime nustatyti aiškias metodikas ir atsakomybes, kad valstybe neturėtų po to susimokėti už tinklų iškėlimą, neturėtų susimokėti už jų priežiūrą, kas iki šiol buvo“, – pabrėžė „Via Lietuva vadovas“.
Anot jo, komunikacijų infrastruktūrą iš komercinių lėšų finansuoti turėtų pačios energetikos įmonės.
„Valstybė iš Kelių fondo neturėtų mokėti ir paskui gerinti energetinės infrastruktūros. (...) Tai yra jų tinklai kelio sklype, tuo labiau, kai dabar mes neturime lėšų kelių remontui, neturėtume mokėti dar ir už energetinius projektus“, – pridūrė M. Švaikauskas.
Masiulis: „Litgrid“ iš „Teltonikos“ perims elektros kabelių tiesimo projektą
Kabelių, reikalingų „Teltonikai“ aprūpinti elektrą, tiesimą, perims Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, teigia bendrovės vadovas Rokas Masiulis. Jis pabrėžia, kad tai bus vienas iš pirminių operatorės prioritetų.
„Mes šiandien sutarėme, kad „Litgrid“ perims iš „Teltonikos“ kabelių tiesimo projektą. Tas pakeitimas yra. Mes perimsime ir pastatysime“, – pirmadienį, po susitikimo tarp institucijų ir „Teltonikos“ atstovų teigė R. Masiulis.
„Tai vienas iš didžiausių, pirmiausių prioritetų. „Teltonika“ yra didelis klientas ir vartotojas“, – tvirtino jis.
„Litgrid“ vadovas priminė, kad anksčiau „Teltonika“, norėdama pagreitinti procesą, buvo prisiėmusi nutiesti elektros kabelius pati, o tada operatorė šią infrastruktūrą turėjo išpirkti. Anot jo, po šio sprendimo bendrovei taip pat buvo padėta organizuojant kabelių tiekimą ir ruošiant jų įrengimo planą.
„Tikrai padėjome su projektu. Mes dėl „Teltonikos“ kalbėjomės su kabelių tiekėjais dėl to, kada galėtų būti pateikti. Gavome patvirtinome, kad galėjo per pusę metų, kas buvo labai greitai. Mes daug bendradarbiavimo“, – tikino jis.
Taip pat R. Masiulis neigė, kad iš „Litgrid“ atstovų „Via Lietuva“ ar „Teltonika“ galėjo išgirsti, jog elektros užtikrinimas Arvydo Paukščio gamykloms nėra operatoriui svarbus.
„Aš norėčiau sužinoti, kas pasakė, kad turime svarbesnių projektų. Norėčiau su tuo žmogumi pasikalbėti. (...) Jei A. Paukštys sako, kad buvo toks atvejis, norėtųsi, jog būtų ir pasakiusiojo vardas ir pavardė paminėti“, – aiškino R. Masiulis.
Kreivys: dėl problemos į mane nesikreipta
Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat teigė, kad „Teltonikos“ atveju energetikai padarė viską, ką ir turėjo. Anot jo, „Litgrid“ nuolatos dirbo su bendrove, o jokių indikacijų dėl problemų Energetikos ministerija negavo.
„Litgrid“ dirbo su įmone nuolat ir nebuvo jokių indikacijų. Į mane kreiptasi nebuvo“, – teigė D. Kreivys.
„Iš energetikų pusės esame padarę tai, ką turėjome padaryti“, – tvirtino jis.
Paklaustas dėl A. Paukščio teiginio, kad po prezidento rinkimų pasikeitė komunikacija tarp ministerijų ir „Teltonikos“, ministras tvirtino – su bendrovės vadovu anksčiau nebendravo.
Po A. Paukščio išreikšto nepasitenkinimo kitoms įmonėms viešojoje erdvėje pradėjus skųstis stringančiais investiciniais projektais, D. Kreivys tvirtina – bandoma padėti ir kitoms bendrovėms, kurios susiduria su sunkumais.
„Projektas labai svarbus valstybei, natūralu, tai projektas sprendžiasi premjerės lygiu. Asmeniškai, jei gaunu ar kreipimąsi ar panašiai iš bendrovių, tai bandau spręsti problemas ar tai nukreipiu, kam aktualiau“, – žurnalistų paklaustas, ar „Teltonikos“ susitikimas su premjere ir ministrais neparodo, kad užstrigę projektai gali išjudėti tik turint strateginę svarbą, tikino D. Kairys.
Pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas
„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis, primena „Delfi“.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra. Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“, rašė ELTA.
Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai. Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.
Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.
