„Telia“ vadovas: kainos lietuviams jau nebėra svarbiausias dalykas

Tačiau nerimą jam kelia ne tik didžiausi vietiniai konkurentai – „Tele 2“, „Bitė“, bet ir tokie milžinai kaip „Amazon“, „Google“, „Netflix“.

Jis pripažįsta, kad šioje rinkoje negalima stabtelėti nė minutei, tačiau dėl to didžiausiais laimėtojais tampa būtent vartotojai.

Penktadienį D. Strömbergas pasidalijo bendrovės pusmečio finansiniais rezultatais ir pristatė lūkesčius.

Laidinis interneto ryšys bendrovei itin svarbus

Per pusę metų, palyginti su tuo pačių laikotarpiu pernai, „Telia“ pajamos išaugo 2,4 proc. – iki 183,8 mln. eurų.

Didžiausią įtaką pusmečio finansiniams rezultatams turėjo nuolat augantys apjungtų „Telia One“ paslaugų pardavimai ir sąnaudų kontrolė.

Nepaisant prisotintos ir itin konkurencingos rinkos, toliau augo „Telia“ klientų skaičius. Palyginti su 2017 m. birželio duomenimis, per paskutinius dvylika mėnesių 10,6 proc. – iki 220 tūkst. padidėjo išmaniosios televizijos, 6,9 proc. – aktyvių reguliaraus mokėjimo mobiliojo ryšio ir 6,3 proc. – šviesolaidinio interneto vartotojų skaičius.

Danas Strömbergas

© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau dėl vartotojų reikia kovoti, mat konkurencija šioje rinkoje itin didelė.

„Niekur nejaučiame tokios didelės konkurencijos kaip Lietuvoje. Priežastis ta, kad esame daugmaž vienodame lygmenyje su kitais konkurentais. „Tele 2“ galbūt truputį didesnė, taip pat puikiai dirba, todėl mes negalime stovėti rankų sudėję.

Manau, kad ši konkurencija yra geras dalykas, taip ir turi būti. Mes tą bandome įveikti siūlydami geresnę ryšio kokybę, orientuodamiesi į didesnį klientų įsitraukimą ir kokybiškesnį aptarnavimą.

Mūsų stiprybė yra laidinio ir nešiojamo interneto kombinacija. Tikiu, kad tai yra ateitis. Tai yra priežastis, kodėl mes dar turime laidinį ryšį Norvegijoje. Mes jautėme, kad, neturėdami laidinio ryšio Norvegijoje, negalėtumėme išgyventi“, – sakė jis.

Tiek „Telia“, tiek „Tele2“ aktyviai konkuruoja dėl klientų, mobiliojo interneto ryšio.

Anot D. Strömbergo, dėl to laimi klientai: „Jie gauna vis daugiau pasiūlymų, daugiau produktų. Be to, aš nematau „Tele 2“, „Bitės“ kaip vienintelių konkurentų. Aš susirūpinęs, kas bus su „Google“, „Amazon“, „Netflix“. Reikia juos stebėti, matyti plačiau, rasti savo nišą. Jie yra labai dideli, o mes esame maža šalis, tokia realybė.“

Mobilus telefonas

© Shutterstock

Vis dėlto jis pripažino ir tai, kad nuolatinė konkurencija mobiliojo ir interneto ryšio srityse koreguoja jų pelną.

Teigia, kad kainos jau nėra svarbiausias dalykas

D. Strömbergui telekomunikacijų sritis toli gražu ne nauja. 2013–2015 metais jis buvo „Omnitel“ (dabar ši bendrovė prijungta prie „Telia Lietuva“) generalinis direktorius, nuo 2016 m iki šių metų liepos ėjo „Telia Eesti AS“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigas.

Jis pripažino matąs skirtumų klientų noruose 2013–2015 metais ir dabar.

„Anksčiau kainos buvo viskas. Kainos kainos kainos – jos buvo ypač svarbios Lietuvoje. Taip, jos svarbios iki šiol, – nusijuokia, – bet tas suvokimas jau pasikeitė. Dabar klientai nori kuo geresnės kokybės, netgi konkurentai apie tai daugiau kalba. Ir ta kokybė neapsiriboja vien tik gero ryšio kokybe, o kokybišku aptarnavimu, bendravimu su klientais.“

Paklaustas, kaip kompaniją paveikė Europos Komisijos sprendimas dėl tarptinklinių mokesčių panaikinimo, suteikiant galimybę visoje Europos Sąjungoje skambinti ir naršyti tokiais pat tarifais kaip ir namie, D. Strömbergas nė nedvejodamas teigė, kad gerąja prasme.

„Manau, kad pagrindinė klaida buvo ta, jog tai nebuvo padaryta anksčiau. Man būdavo keista – atvyksti į kitą šalį – ir visi išjungia mobilųjį interneto ryšį. Tada galvodavau, jie juk mano klientai, kodėl jie išjunginėja mano bendrovės paslaugas.

Danas Strömbergas

© DELFI / Domantas Pipas

Taigi tą teisinga buvo padaryti. Taip, tai paveikė mūsų pelną, tačiau klientai daug plačiau naudojasi internetu užsienyje, vadinasi, daug aktyviau naudojasi mūsų paslaugomis. Galų gale iš šios situacijos mes visi laimėjome“, – teigė jis.

Mano, kad su 5G paskubėta

Antrąjį šių metų ketvirtį „Telia“ žengė dar vieną technologijų kaitos žingsnį visoje šalyje pradėjusi išmaniosios televizijos retransliacijos per mobilųjį LTE 4G tinklą.

Ši technologija keičia senąją antžeminę skaitmeninę televiziją (DVB-T), kurios retransliacijų bus atsisakyta nuo rudens. Birželio pabaigoje itin spartų mobilųjį ryšį užtikrinančių 4G+ ir 4G++ stočių skaičius „Telia“ mobiliajame tinkle siekė 870 ir jau sudarė 66 proc. viso mobiliojo ryšio tinklo.

Tačiau D. Strömbergas teigė, kad 5G ryšio dar turime palaukti.

„Visų pirma, manau, kad tokie telefonų gamintojai kaip „Huawei“ ir „Nokia“ paskubėjo su 5G įvedimu į savo įrenginius. Vis dar nėra mobiliojo ryšio stočių, kurios palaikytų 5G, o jos turi būti. Manau, kad tam dar reikės kelerių metų. Mano nuomone, Tokijuje lūžis įvyks 2020-aisiais. 5G iš pradžių bus naudingas kai kuriose vietovėse, kur, pavyzdžiui, vykdomi kasybos darbai ir kur reikia nuotoliniu būdu kontroliuoti darbus. Tai bus naudinga verslo klientams.

Kaip tai paveiks privačius vartotojus? Manau, kad rezultato dar reikės palaukti. 4G ryšys padengia beveik visus privačių vartotojų poreikius. Nesakau, kad mes neturėsime 5G ryšio. Tačiau šiandien visi jau kalba apie 5G, tai lyg mados reikalas. Tai, ką matome dabar, yra daugiau testai nei realus šio ryšio panaudojimas“, – sakė jis.

Jis taip pat prognozavo, kad technologijoms sparčiai veržiantis pirmyn, pamažu išnyks laidiniai telefonai.

Danas Strömbergas

© DELFI / Domantas Pipas

„Negaliu nuspėti, kada tai bus, bet jie tikrai išnyks. Manau, kad mažiausia 5 metus laidinius telefonus dar turėsime“, – sakė jis.