Šiuo metu galioja susitarimas, pagal kurį kvotų sistemą pakeitė tekstilės importo dvigubo patikrinimo sistema. Taigi dabar yra stebimas tiek eksporto licencijų išdavimas Kinijoje, tiek prekių importas į ES.
Dotuojami - sunkiai įveikiami
Jonas Karčiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas, LŽ teigė, kad dvigubo patikrinimo sistema yra efektyvi ir tikrai nepablogina šalies tekstilės įmonių padėties.
Pašnekovas nesiskundė, kad Lietuvos tekstilės pramonė šiuo metu patirtų didelių sunkumų. Šios srities verslininkus neramina tokios pat problemos, kurios linksniuojamos ir kitose pramonės šakose: brangstanti energija ir darbo jėga.
J.Karčiausko žodžiais, tiek eksporto, tiek ir vidaus rinkose sunkiau konkuruoti su tų šalių prekėmis, kurių vyriausybės dotuoja eksportuojamą produkciją. Tai daro nemenką įtaką šių prekių konkurenciniam pranašumui, nes šios prekės yra pigesnės.
Nuolatinėje mažos kainos ir geros kokybės kovoje dabar viršų ima kokybė, - esą vartotojai įvertino, kas yra kinietiška prekė. Tuo įsitikinęs J.Karčiauskas.
"Prieš tris keturis metus tekstilės pramonė dėl Kinijos tekstilės produkcijos buvo ištikta šoko. Tačiau šiuo metu Kinijoje valstybės reguliavimas yra sumažėjęs. Tai daro įtaką kiniškų gaminių brangimui, o jų kokybė vis vien yra prasta", - aiškina pašnekovas.
Gelbėtų specialios paskirties gaminiai
Pastaruoju metu akcentuojama, kad stipresnį imunitetą Kinijos produkcijos konkurencijai turi gaminiai iš bioskaidžių produktų, techninė tekstilė, tad įmonėms verta investuoti į naujas technologijas ir orientuotis į šios produkcijos gamybą.
"Atsilaikyti prieš Kiniją Lietuvos tekstilės pramonė gali nebent orientuodamasi į aukštąją madą arba specialios paskirties gaminius. Tarkime, gaminant techninės paskirties produkciją ne eiliniam drabužiui, o dėvimiems statybose ar tiesiant kelius, kur reikalingi permainingoms oro sąlygoms ar įvairiems tepalams atsparūs gaminiai", - sakė Laima Lenkauskaitė, Lietuvos tekstilės instituto direktorės pavaduotoja gamybai.
Naudingiausia siūti
Pašnekovė linkusi manyti, kad dauguma šalies tekstilės įmonių nėra suinteresuotos pačios gaminti naują produkciją dėl reikiamų didelių investicijų. Tad tekstilės pramonės variklis Lietuvoje yra siuvimo paslaugos.
"Įmonės, užuot nuo pradžios iki pabaigos rūpintųsi gaminiu, imasi tik siuvimo paslaugų", - teigė L.Lenkauskaitė.
J.Karčiauskas pažymėjo, kad labiausiai tekstilės pramonėje darbuotojų stygių junta siuvimo paslaugas teikiančios įmonės. Nors ir ne masiškai, tačiau siuvėjų į Lietuvą įsivežama iš kitų šalių.
