Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad B. Miežutavičiaus bylą grąžina ikiteisminį tyrimą atlikusiai Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Pasak teismo, B. Miežutavičius negalėjo būti kaltinamas dėl VV turto pasisavinimo, nes priedą jis buvo išsimokėjęs ne iš bendrovės lėšų. Tačiau teismas įžvelgė, kad jo veiksmuose gali būti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių – teismas savo iniciatyva negalėjo kaltinimų perkvalifikuoti.
Baudžiamąją bylą gavusi prokuratūra turės nuspręsti, ar B. Miežutavičius viršijo įgaliojimus, išsimokėdamas priedą. Jeigu bus surinkta jo galimą kaltę patvirtinančių įrodymų, prokurorai bylą galės vėl perduoti į teismą.
Panaikinti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam VV vadovui teismo prašė prokuratūra – ji siekė, kad B. Miežutavičiui būtų skirta 60 MGL dydžio (7 800 Lt) bauda. Pasak prokurorų, B. Miežutavičius dėl papildomo atlyginimo gavimo nesikreipė į VV valdybą, o viršydamas įgaliojimus pats nusprendė sau išsimokėti priedą už papildomą darbą bei nustatė priedo dydį.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas B. Miežutavičių buvo išteisinęs dėl svetimo turto pasisavinimo, nes jis esą padarė drausminį nusižengimą, o ne baudžiamąjį nusikaltimą.
Teismas manė, kad buvęs VV generalinis direktorius viršijo savo įgaliojimus, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus, kai dar 2007-ųjų sausio 2-ąją teismo sprendimu grąžintas į darbą pasirašė įsakymą, kuriuo sau skyrė keturių vidutinių atlyginimų dydžio priedą – 35 tūkst. 830 Lt. Po dviejų dienų į jo mokėjimo kortelę buvo pervesti 24 tūkst. 901,45 Lt (atskaičiavus mokesčius).
Tuo pačiu įsakymu B. Miežutavičius priedus skyrė ir dar dešimčiai darbuotojų, tačiau, kaip pabrėžė teismas, tam jis turėjo teisę.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymą B. Miežutavičiui priedą galėjo skirti tik VV valdyba. Teisme paaiškėjo, kad pinigus dabar jau buvęs VV vadovas 2007-ųjų birželį grąžino.
B. Miežutavičius pasakojo, kad apie skirtą priedą jis sužinojo valdybos posėdyje. „Man tai buvo baisus netikėtumas“, – pareiškė B. Miežutavičius, kurio parodymus teismas vertino kritiškai.
B. Miežutavičius be pinigų neliko – netrukus išrinkta socialdemokratų vadovaujama naujoji bendrovės valdyba VV direktoriui skyrė 21,9 tūkst. Lt priedą. Jis – 3 037,85 Lt mažesnis nei anksčiau sau buvo pasiskyręs B. Miežutavičius.
Byloje teismas nustatė, kad B. Miežutavičius ir kiti darbuotojai dirbo papildomą darbą ne tik darbo metu ir po jo, bet ir savaitgaliais.
Teisme aiškino, kad atliko Vilniui naudingą darbą
B. Miežutavičiaus įsakyme yra nurodyta, kad galimai neteisėtas priedas jam yra mokamas už papildomą darbą, ruošiant studiją ir paraiškas Europos Komisijai dėl struktūrinių fondų paramos pagal ISPO programą.
Buvęs VV vadovas teisme aiškino, kad jis atliko labai naudingą darbą visam Vilniui – esą už Neries ir Baltijos jūros taršą Lietuvai grėsė labai didelės baudos, todėl jis siekė gauti 40 mln. eurų paramą iš Europos Sąjungos (ES). Pusės šios sumos nereikėtų grąžinti.
Pasak B. Miežutavičiaus, VV pasamdė vieną konsultacinę bendrovę, kuri už daugiau kaip milijoną litų paruošė projektą dėl esamų vandentiekių ir nuotekų sutvarkymo ir penkių gyvenviečių prijungimo prie Vilniaus miesto tinklų.
Tačiau, jo teigimu, EK kilo pagrįstos abejonės, ar projekte yra tiksliai numatyta vystymo eiga, todėl jo įgyvendinimas buvo sustabdytas.
„Įmonei grėsė 10 mln. Lt sankcija, todėl kaip skęstantys griebėmės paskutiniojo šiaudo – mums buvo pasakyta, jeigu sugebėsime pakeisti memorandumą ir įtikinsime Briuselį, bus atnaujintas finansavimas“, – teisme kalbėjo B. Miežutavičius.
Jis pasakojo, kad taupydamas bendrovės lėšas ir laiką nesamdė privačios bendrovės o subūrė vienuolikos darbuotojų grupę, kurie dirbo „kaip išmanė ir galėjo“.
B. Miežutavičius sakė, kad projektas buvo parengtas vos per tris savaites ir jį Briuselyje ekspertai patvirtino, jo įgyvendinimui atnaujino finansavimą.
„Aš visą dieną įtikinėjau ekspertus, nes niekas Europoje taip neorganizuoja vandentiekio kaip Vilniuje – pas mus vanduo gyventojams tiekiamas iš giluminių gręžinių, o kitur – iš upių ir ežerų”, – sakė B. Miežutavičius.
Projektą apsigynęs B. Miežutavičius netrukus buvo atleistas iš pareigų, todėl darbuotojams negalėjo išmokėti priedų už papildomą darbą. Tačiau po pusmečio teismo sprendimu į darbą grąžintas VV vadovas pačią pirmąją darbo dieną pasirašė įsakymą, kuriuo darbuotojams paskyrė įspūdingus priedus.
„Čia joks ne priedas ir ne premija, tai – mokestis už papildomą darbą, kuris neįeina į pareigines instrukcijas”, – aiškino B. Miežutavičius. Jis sakė, kad darbo grupė dirbdavo po darbo valandų ir net šeštadieniais bei sekmadieniais.
„Darbo metu mes tik aptardavome organizacinius klausimus”, – patikino jis, bet tuo pačiu pažymėjo, kad jokiuose dokumentuose nebuvo fiksuojama, kada darbo grupės nariai dirba papildomą darbą – esą to niekas nedaro ir kitose įstaigose.
Susikirto dėl astronominių atlyginimų
DELFI primena, kad skandalinga istorija apie priedų mokėjimą VV darbuotojams išaiškėjo 2007-aisiais, kai tuo metu bendrovės ekonomikos direktore buvo paskirta Rūta Vainienė. Patikrinusi dokumentus ji nustatė, kad darbuotojams yra išmokėti „astronominiai“ priedai.
Patikrinusi dokumentus R. Vainienė išsiaiškino, kad priedai darbuotojams buvo mokami „ekonomiškai negirdėta ir neregėta forma“ – vieną mėnesį darbuotojui paskyrus priedą jau kitą mėnesį priedas buvo skaičiuojamas pagal anksčiau gautą atlyginimą ir t.t. Pagal kiekvieną mėnesį didėjantį atlyginimą vėliau buvo paskaičiuoti ir atostoginiai, todėl kai kurie darbuotojai jų gaudavo net po 60 tūkst. Lt.
„Visos lėšos buvo mokamos iš įmonės sąskaitos, kitaip tariant iš tų pinigų, kuriuos žmonės sumokėjo už vandenį“, – teisme sakė R. Vainienė.
Jos teigimu, priedai buvo išmokėti už darbą, kurį darbuotojai turėjo atlikti pagal savo pareigines instrukcijas. Įspūdingas sumas gavo ir vyriausioji buhalterė, ir jos pavaduotoja, nors projektams ruošti VV buvo įsteigtas specialusis skyrius.
Buvusi VV ekonomikos direktorė sakė, kad B. Miežutavičius slėpė nuo jos informaciją ir netgi pateikinėjo klaidingą informaciją.
„Vieni duomenys buvo pateikti man, kiti – Statistikos departamentui“, – R. Vainienė prisipažino atsitiktinai pastebėjusi, kad Statistikos departamentui buvo nurodytos didesnės atlyginimams sumokėtos sumos.
„R. Vainienė klaidino teismą, kai sakė, kad jai nebuvo pateikti dokumentai, – teisme buvusios VV ekonomikos direktorės pasakojimą prisiminė B. Miežutavičius. – Ji pati gaudavo pasakiškus atlyginimus“.
