Vilniaus apygardos teismas sausio 4 dieną Vakarų Baltijos laivų statyklos prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, BNS pranešė teismas.

Bendrovė prašo panaikinti Kariuomenės pernai lapkričio 19 dieną priimtą sprendimą pripažinti konkurso laimėtoja Suomijos laivų statybos įmonės „Uudenkaupungin Työvene“ ir laivų elektros įrangos bendrovės „Telesilta“ (ji priklauso „Harju Elekter Group“) susivienijimą.

„Nestabdžius pirkimo procedūrų ir atsakovei sudarius pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, būtų iš esmės apsunkintos ieškovės galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas“, – skelbia teismas.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.

Lietuvos kariuomenė 2019 metų rudenį skelbė, kad konkurse sulaukė septynių pasiūlymų iš Lietuvos ir užsienio laivų statybos bendrovių. Tuomet tikėtasi maždaug 39,6 mln. eurų vertės sutartį dėl naujo laivo pirkimo pasirašyti 2019 metais, vėliau – 2020 metais, o patį laivą įsigyti 2022-2023-aisiais.

Kaip BNS anksčiau teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM), naujas laivas reikalingas, nes dabar šiems tikslams naudojamas laivas „Šakiai“ ir jo įranga yra pasenę bei nebeleidžia efektyviai vykdyti užduočių.

Pasak KAM, vykdant žmonių paiešką ir gelbėjimą ar likviduojant taršos incidentus svarbu greitai ir efektyviai reaguoti, o 1986-ųjų gamybos perdarytas žvejybos traleris „Šakiai“ nebeatitinka daugiafunkciniam laivui keliamų reikalavimų.

Tikimasi, kad naujasis laivas galės gesinti gaisrus laivuose, vilkti avarijų ištiktus laivus, valyti naftos produktais užterštą jūrą bei pagelbėti narams. Be to, jis vykdys Lietuvos nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus jūroje.

Laivą planuojama įsigyti iš Europos Sąjungos 2014-2020 metų struktūrinės paramos lėšų pagal priemonę „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“.

„Vakarų laivų gamykla“: konkurso procesas kelia abejonių

„Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika komentuoja, kad bendrovė yra įsitikinusi, jog konkurso nugalėtoju paskelbtas Suomijos įmonių pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, pasirinktas laivas tinkamai neatliks multifunkciniams laivams priskiriamų funkcijų, o tikrieji eksploatavimo kaštai gali būti daug didesni nei pateikti pasiūlyme.

„Visų pirma, Suomijos įmonių pateikti dokumentai verčia suabejoti laivo funkcionalumu. Analizuojant brėžinius aiškiai matoma, jog gelbėjimo darbams reikalingi konteineriai, ritės bei buksyravimo gervė yra išdėstyti ant laivo denio taip, kad jie negali būtų naudojami gelbėjimo darbų atlikimui vienu metu. Tai reikšmingai sumažina laivo gebėjimą operatyviai atlikti gelbėjimo darbus jūroje. Pavyzdžiui, jeigu laivas jūroje vykdo teršalų surinkimo operaciją ir gauna signalą apie netoliese kilusį gaisrą, jis galės pradėti gaisro gesinimo darbus tik prieš tai sugrįžęs į uostą ir persimontavęs atitinkamai gelbėjimo operacijai reikiamą įrangą. Kai kalbame apie gelbėjimo operacijas, kuriose kiekviena uždelsta minutė yra svarbi, tokia prabanga gali kainuoti labai daug.

Negana to, Suomijos bendrovės pateiktame pasiūlyme nurodoma, kad laivo antstatas bus pagamintas iš aliuminio, nors tai tiesiogiai prieštarauja pirkimo sąlygoms. Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį, kad aliuminis turi žymiai žemesnę lydymosi temperatūrą nei plienas, todėl laivuose, kurie atlieka gaisro gesinimą, aliuminio korpuso elementų apskritai nėra priimtina naudoti. Todėl kyla natūralios abejonės, ar pasirinktas Suomijos bendrovės laivas galėtų efektyviai atlikti gaisro gesinimo funkciją, kadangi pavojus kiltų ir pačiam gelbėjimo laivui bei jo įgulai.

Šis neatitikimas taip pat galimai lėmė ir nepagrįstai geresnį pasiūlymo vertinimą bei nepagrįstą aukštesnių ekonominio naudingumo balų suteikimą laimėjusiam Suomijos įmonių pasiūlymui, nes už plieną lengvesnis aliuminis mažina laivo svorį (grimzlę) ir tuo pačiu metu gerina degalų suvartojimo ir laivo greičio charakteristikas.

Pirkimo sąlygose yra numatytas ir reikalavimas, jog laivas turėtų galimybę būti remontuojamas nedarant laivo korpuse techninių išpjovų. Kadangi Suomijos bendrovė savo pasiūlyme nenurodo, kad jų laive yra specialūs liukai, tai reiškia, jog laivo techninio aptarnavimo metu Lietuvos kariuomenė turės daryti technines korpuso išpjovas. Dėl to laivo priežiūros ir remonto kaštai taps žymiai didesni. Be to, darant technines išpjovas laivo korpuse, jis negali būti naudojamas ganėtinai ilgą ir sunkiai prognozuojamą laiko tarpą, kadangi išpjovų užvirinimas ir nudažymas dėl nepalankių oro sąlygų gali užtrukti nuo kelių dienų iki savaitės ar dar ilgiau. Noriu pažymėti, kad mūsų valstybė turės tik vieną gelbėjimo operacijoms skirtą laivą, todėl visą laivo remonto laikotarpį Lietuvoje jokios gelbėjimo operacijos jūroje negalės būti atliekamos.

Mūsu supratimu, turėdama tokių specifikacijų laivą, kurį pasiūlė Suomijos bendrovė, Lietuva negalės vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijų taip, kaip to reikalauja Lietuvos tarptautiniai susitarimai. Tokie įsipareigojimai yra nustatyti 1979 metų Tarptautinėje jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje, kurią Lietuva yra ratifikavusi.

Negana to, abejonių kelia ne tik konkurso nugalėtoju paskelbto laivo funkcionalumas, bet ir paties konkurso procesas. Lietuvos kariuomenės konkurso sąlygose buvo nurodytos ne bendros, o itin detalios laivo charakteristikos, kurios yra praktiškai identiškos 2012 m. Estijos pasienio apsaugos tarnybos laivui, kurį statė jau minėtos Suomijos įmonės.

Atsižvelgdami į šiuos faktus prašėme pripažinti konkurso nugalėtojo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų ir atmesti minėtų įmonių pasiūlymą. Kadangi mūsų pretenzija buvo atmesta, kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal mūsų ieškinį Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo“, – rašoma bendrovės komentare žiniasklaidai.

Viešųjų pirkimų portalo cvpp.lt. duomenimis, laivo pirkimo konkursas paskelbtas 2019 metų balandį, tačiau gavus pretenziją, netrukus buvo nutrauktas, o iš esmės patikslinus pirkimo dokumentus, vėliau paskelbtas iš naujo.

Preliminari nurodoma laivo pirkimo vertė – 39,446 mln. eurų (be PVM), o sutarties trukmė – 30 mėnesių.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)