aA
Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį paskelbė sprendimą dėl „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ skundo, kuriuo prašoma atlyginti 34 tūkst. eurų žalą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas. Teismas atsisakė priteisti žalą, tačiau įmonė sprendimą skųs. Tai – pirmas žinomas skundas dėl Vyriausybės įvestų draudimų per karantiną, tačiau galimai ir ne paskutinis. Šiuo metu ir daugiau įmonių skaičiuoja patirtas tūkstantines žalas ir svarsto galimybę kreiptis į teismą.
Teismas priėmė sprendimą dėl įmonės patirtos žalos karantino metu: prisiteisti iš valstybės nepavyko
© DELFI / Andrius Ufartas

Pernai liepą teismui skundą pateikusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė teigė, kad Vyriausybė kovo viduryje uždarydama verslus viršijo įgaliojimus, ir iš pradžių prašė atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų. Vėliau šią sumą sumažino perpus ir prašė atlyginti 34 tūkst. Eur žalą.

Kaip anksčiau yra sakęs advokatas Nerijus Zaleckas, Vyriausybė kovo 14 dieną turėjo teisę numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet tuo metu neturėjo įgaliojimų uždaryti verslą.

Įmonė taip pat prašė stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar Vyriausybės priimtas nutarimas dėl karantino įvedimo ir kai kurie įstatymai neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

Teismas atmetė prašymą

Teismo nuomone, Vyriausybė, šalyje paskelbdama ekstremalią situaciją, savo įgaliojimų neviršijo, todėl Vyriausybės sprendimas neprieštaravo Konstitucijai, rašoma pranešime.

Teismas konstatavo, kad Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme buvo numatyti įgaliojimai Vyriausybei dėl karantino įvedimo nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, tarp jų – ir ūkinės veiklos apribojimus. Be to, Civilinės saugos įstatyme numatyta, kad likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės teisės. Taigi, savo įgaliojimų Vyriausybė neviršijo, rašoma teismo sprendime.

Teismo įsitikinimu, Vyriausybė taikė proporcingas priemones – šiuo atveju visuomenė susidūrė su precedento neturinčiu ligos, keliančios mirtiną pavojų, plitimu ir dėl to susidariusia ekstremalia situacija. Todėl Vyriausybė turėjo imtis žinomų priemonių ligos plitimui sustabdyti. Buvo nuspręsta taikyti tuo metu žinomas ir pasauliniu mastu taikomas priemones – izoliaciją ir kontaktų ribojimą (ypač uždarose patalpose).

Pareiškėjai taikytas beveik 2 mėnesių veiklos sustabdymas, įvertinus ir kartu taikytas paramos priemones, teismo vertinimu, atitiko proporcingumo kriterijų.

Įmonė teismo sprendimą skųs

Advokatas N. Zaleckas tikina, kad su teismo sprendimu visiškai nesutinka ir ketina per 30 dienų jį skųsti. Jis pažymi, kad teismas neišsprendė įmonės prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

„Visiškai su juo nesutinkame ir skųsime šį teismo sprendimą. (...) Reikės atsakyti, ar tas Vyriausybės nutarimas ir pakeisti įstatymai prieštarauja Konstitucijai ar ne. Daug teisininkų yra pasisakę šiais klausimais, visi jie sutarė, kad niekada nebuvo tokios situacijos Lietuvoje, todėl buvo būtina kreiptis į Konstitucinį teismą“, – pažymi jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad iš pradžių įmonė prašė atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų, tačiau bylos eigoje šią sumą sumažino perpus.

„Bylos eigoje sumažinome sumą. Pradinė reikalaujama suma buvo 70 tūkst. Eur, bet kai vasarą teikėme skundą, neskaičiavome gautos paramos už prastovas, nes ji dar nebuvo išmokėta. Teismas mūsų prašė paaiškinti, bylos eigoje teikėme įrodymus, kad paramą gavome. Vis dėlto nusprendėme, kad neapkrausime teismo įrodymais ir siekdami ekonomiškumo atsisakėme to reikalavimo, tai liko reikalavimas tik dėl negautų pajamų“, – aiškina advokatas.

Be to, advokatas palaiko ir smulkiųjų bei vidutinio verslo planus kreiptis į teismą dėl neproporcingų karantino suvaržymų.

„Manau, kad jie turi pagrindo kreiptis į teismą, nes argumentai labai panašūs ir į esančius „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ byloje. Manau, kad pateikę skundą turi kažką pasiekti.
Vienas ir iš mūsų argumentų buvo lygiai toks pat. Tik teismas nepalaikė, sakė, kad Vyriausybė iš esmės gali daryti ką nori. Tačiau akivaizdu – mes teismui teikėme įrodymus, kad pernai per pirmąjį karantiną buvo vienas ar du susirgimai per dieną, bet odontologijos klinikas, mažas parduotuves uždarė.

Tuo metu rudenį buvo daugiau nei 3 tūkst. susirgimų, ir odontologijos klinikos ir grožio salonai sėkmingai dirbo. Odontologijos klinikos ir šiuo metu dirba, akivaizdu, kad ribojimai buvo neproporcingi, kai buvo vienas ar keli susirgimų atvejai.

Mes taip pat sakėme, kad yra neproporcinga drausti dirbti prekybos centrui, kur susirenka tūkstančiai žmonių, bet drausti veiklą mažos parduotuvės, į kurią per dieną ateina turbūt penki žmonės“, – komentuoja N. Zaleckas.

„Senaties terminas yra treji metai, mes pateiksime skundą iki vasario pabaigos ir tikiuosi, kad ir Vyriausiasis administracinis teismas kreipsis į Konstitucinį teismą, kur visi klausimai faktiškai išsispręstų“, – pridūrė jis.


Teismas priėmė sprendimą dėl įmonės patirtos žalos karantino metu: prisiteisti iš valstybės nepavyko
© DELFI / Andrius Ufartas

Kitos įmonės svarsto kreiptis, bet laukia bylos baigties

Tai – pirmas žinomas skundas dėl Vyriausybės įvestų draudimų per karantiną, tačiau galimai ir ne paskutinis. Ketvirtadienį advokatas N. Zaleckas Delfi pasakojo sulaukiantis įvairių verslų užklausų dėl pirmojo karantino suvaržymų, tačiau daugelis jų laukia bylos baigties.

„Daugiausiai domisi kavinės, restoranai, kažkiek domėjosi ir sporto klubai, vaikų darželiai, pavieniai žmonės, nes negali į mokyklą vesti vaikų, todėl taip pat galvoja, kad gali prisiteisti žalą. Skambina daugiausiai dėl pirmojo pavasario karantino ribojimų.

Buvo ir tokių, kurie skambino rudenį ir galvojo kelti bylą, nes kavinėse reikia laikytis atstumų, dėvėti kaukes ir pan. Mes atsisakėme ir neteikėme tokio ieškinio, nes mes sakome, kad reikia kažką daryti – laikytis atstumų, dėvėti kaukes, bet verslų nereikėjo uždarinėti. Taip mes patys sau prieštarautume.

Be to, keista, kad tie, kurie mums skambino, nesikreipė pirmojo karantino metu, kai visai negalėjo dirbti, o nori kreiptis dėl rudens ribojimų, kurie, mūsų požiūriu, nebuvo tokie baisūs ir iš esmės visi galėjo dirbti“, – komentuoja advokatas.

Anot jo, besikreipiantieji skaičiuoja įvairias žalas – nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Kadangi mes „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ skundą vienintelį padavėme, jis atrodo didžiausias, tačiau kai kurių kitų besidomėjusių įmonių sumos buvo didesnės.

Žmonės skambina ir sako sumą, kurią norėtų prisiteisti, tačiau nežinodami, kaip tiksliai apskaičiuoti žalą. Aukščiausiasis Teismas pateikęs taisykles, kaip tokiose bylose yra skaičiuojama. Kai kas įsivaizduoja, kad kiek negavo pajamų, tiek gali ir prisiteisti. Tačiau reikia skaičiuoti grynąjį pelną, kas būtų likę sumokėjus mokesčius. Todėl labai rezervuotai tas sumas vertinu, nes jos gali būti mažesnės ar didesnės“, – aiškina N. Zaleckas.

Teismas priėmė sprendimą dėl įmonės patirtos žalos karantino metu: prisiteisti iš valstybės nepavyko
© DELFI / Andrius Ufartas

Smulkusis ir vidutinis verslas ruošia ieškinį

Be kita ko, ketvirtadienį apie planus kreiptis į teismą pranešė ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovai.

„Visas verslas yra pasirengęs, viską susipirkę. Bent jau tai sumai, kurie susipirko visus dalykus, kad apsaugotų ir padarytų, tai bent jau tai sumai ruošiasi pateikti ieškinį“, – BNS ketvirtadienį sakė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Pasak jos, teismui bendrą ieškinį pateiks atskiros įmonės. D. Matukienės teigimu, šiuo metu veiklos atlaisvinti negali apie 70 tūkst. įmonių ir maždaug tiek pat užsiimančių individualia veikla ar turinčių verslo liudijimus, tačiau ji neįvardino, kiek jų žada kreiptis į teismą.

„Yra surinkti dabar 9 tūkst. parašų šiai dienai, o kiek jų bus rytoj, šeštadienį, negaliu pasakyti“, – sakė D. Matukienė.

„Priklausomai nuo to, kiek verslininkų, nes mes kaip taryba kreiptis negalime, bet kiek verslininkų pareikš savo pretenzijas. Jie jas reiškia jau dabar teisininkams, vartotojų teisių asociacija jau pateikė pretenziją Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Vyriausybei, o ieškiniai yra ruošiami“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto ji sakė besitikinti, kad Vyriausybė artimiausiu metu pakeis savo poziciją ir ginčų teisme bus galima išvengti.

„Aš turiu dar mažą viltį, kad gal nereikės (kreiptis į teismą – BNS) Šiandien vyksta vienas jau teismas dėl verslo šakos uždarymo, dar nuo šito daug kas priklausys ir nuo to, ar Vyriausybė galvoja kad smulkusis verslas yra vertas dirbti“, – pridūrė ji.

Vyriausybės sprendimu atidėti karantino režimo atlaisvinimą nepatenkinta Darbo partijos frakcija kreipiasi į Seimo narius, prašydama pasirašyti dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo, kad būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl karantino laikotarpiu diskriminuojamo smulkiojo verslo.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad karantino švelninimo šią savaitę nebus, nes pastarosiomis dienomis paaiškėjo naujų aplinkybių. Karantino ribojimų švelninimą Vyriausybė vėl ketina svarstyti kitą savaitę. Kirpyklos ir dauguma parduotuvių neveikia nuo gruodžio 16 dienos, kai Lietuvoje buvo įvestos sugriežtintos karantino priemonės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.7500

Darbo kodekso pakeitimai: naujovės dirbantiems statybose ir užsienio verslui dėl komandiruočių

Vyriausybė pritarė Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos ne tik komandiruoti, bet ir vietos...

Skaistė: investicinė sąskaita galėtų tapti teisingesne taupymo bei investavimo platforma

Šiandien vykusiame antrajame tematiniame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime...

Europos Komisija gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

Lietuvoje įsibėgėjant vakcinavimui nuo koronaviruso. Europos Komisija ( EK ) nuo 2,2 iki 2,9...

Vyriausybė nepritarė siūlymui lengvinti paramos gavimo sąlygas socialinėms įmonėms

Vyriausybė nusprendė pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai, siūlančiai...

Įkliuvo nelegalus mėsos gamintojas: gaminiai buvo laikomi nešvariose patalpose (6)

Pastaruoju metu maisto prekybai socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose aktyviai augant,...

Top naujienos

Šimonytė – apie karantino laisvinimus: gali atsirasti vietos nebent mažiems pokyčiams Primena: namų ūkių bendravimo draudimas išlieka (120)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje...

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pasipiktino: mums uždrausta gedėti mirusios kolegės (299)

Iš gyvenimo pasitraukusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos darbovietėje jos kolegoms...

Šalyje tikrinama gyventojų perspėjimo sistema (31)

Trečiadienį Lietuvoje tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.

Skandalas Kalėjimų departamente: nuo pareigų nušalinta Imuniteto skyriaus vadovė (17)

Kalėjimų departamente – dar vienas skandalas: nuo pareigų laikinai nušalinta Imuniteto...

Antanas Guoga skiriasi su žmona (131)

Verslininkas, buvęs Seimo narys Antanas Guoga ir jo sutuoktinė Aistė Guogienė nusprendė...

Šimonytė: laisvesnio karantino sąraše iki mokslo metų pabaigos gali nelikti nė vienos savivaldybės kas keistųsi po gegužės 24 dienos (62)

Sąraše savivaldybių, kuriose gali būti taikomi šiek tiek švelnesni karantino reikalavimai, nuo...

Po šaudynių mokykloje sukrėsta visa Rusija: skelbiama, kad mokytoja užstojo vaikus nuo šaulio (236)

Prie mokyklos Rusijoje, kur užpuolikas nušovė devynis žmones, trečiadienį – oficialiai...

Darbo kodekso pakeitimai: naujovės dirbantiems statybose ir užsienio verslui dėl komandiruočių

Vyriausybė pritarė Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos ne tik komandiruoti, bet ir vietos...

Ekspertai: pasaulis galėjo išvengti COVID-19 katastrofos (25)

Katastrofiško koronaviruso pandemijos masto galėjo būti išvengta, jei būtų buvę paisoma...