Kaip skelbta anksčiau, 2018 m. muitinė įpareigojo bendrovę sumokėti mokestinę nepriemoką už importuotas trąšas: 1 531 101 Eur galutinio antidempingo muito, 321 530 Eur importo PVM, 38 355 Eur muito delspinigių, 44 091 Eur PVM delspinigių ir skyrė jai 370 522 Eur baudą.
„Agrokoncernas“ su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pernai kovo mėnesį VAAT atmetė „Agrokoncerno“ skundą panaikinti sprendimą mokėti antidempingo muitą. Tuomet šis sprendimas ir buvo apskųstas LVAT.
Prieš metus skelbtame VAAT sprendime nurodoma, kad įvertinęs administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, išanalizavęs ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, amonio nitrato trąšų tarifinio klasifikavimo nuostatas, proceso šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjos importuotos trąšos atitinka 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) aprašytą produktą, todėl muitinė pagrįstai konstatavo, kad „Agrokoncerno“ importuotai prekei turi būti taikytas galutinis antidempingo muitas.
„Agrokoncernas“: LVAT nevertino Vokietijos laboratorijos tyrimų rezultatų
„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys komentuoja, jog po to, kai muitinė nusprendė, kad iki 2018 metų importuotoms trąšoms turi būti taikytas antidempingo muitas ir buvo priskaičiuota mokestinė nepriemoka už praėjusį laikotarpį, įmonė pati kreipėsi pirmiausia į Mokestinių ginčų komisiją, vėliau – į Vilniaus apygardos teismą (VVAT). Priskaičiuotą nepriemoką įmonė sumokėjo 2018 metais, iš karto po to, kai buvo pareikalauta. Pasak jo, po to „Agrokoncernas“ ir kitos įmonės, prekiaujančios trąšomis, muitinės sprendimus apskundė.
Muitinės departamentas argumentavo, kad prievolė mokėti mokesčius atsirado gavus laboratorijos išvadas dėl trąšose esančio amonio nitrato kiekio. Antidempingo mokestis priklauso nuo amonio nitrato kiekio trąšose. Tai yra, šis mokestis turi būti mokamas, jeigu trąšų sudėtyje yra daugiau nei 80 proc. amonio nitrato. Pasak E. Šakio, muitinė laikosi pozicijos, kad amonio nitrato kiekio apskritai nereikia nustatinėti, nes nėra metodo, tiksliam jo kiekiui nustatyti. Todėl pakanka nustatyti azoto kiekį, vadovaujantis prezumpcija, kad jeigu azoto yra daugiau nei 28 proc., tai reiškia, kad amonio nitrato yra daugiau nei 80 proc.
„Tiek mes, tiek kitos keturios rinkoje veikiančios įmonės šias trąšas vežėme ilgiau nei trejus metus. Buvome įsitikinę, kad amonio nitrato importuojamose trąšose yra mažiau nei 80 proc., nes visi skaičiavimai tai patvirtino. Muitinei visus tuos trejus metus ne tik mūsų, bet ir visų kitų tas pačias trąšas importavusių rinkos dalyvių deklaracijos neužkliuvo“, – teigia E. Šakys.
Išplatintame komentare žiniasklaidai teigiama, kad 2018 metai kilus ginčui dėl trąšų sudėties, rentgeno difrakcijos metodu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, kuriais buvo nustatyta, kad trąšose amonio nitrato yra mažiau nei 80 proc.
„Ginčo pradžioje pateikėme Klaipėdoje atliktus rentgeno difrakcijos tyrimus. Teismai nusprendė, kad Klaipėdos laboratorija nėra akredituota taikyti rentgeno difrakcijos metodą. Tuomet radome laboratorijas Vokietijoje bei Lenkijoje, kurios yra akredituotos taikyti rentgeno difrakcijos metodą bei patvirtino, jog šiuo metodu amonio nitrato kiekį nustatyti galima. Pateikėme prašymą paskirti trąšų ekspertizę sertifikuotoje laboratorijoje Lenkijoje, tačiau ginčą nagrinėjusios institucijos atsisakė ją skirti, kadangi muitinė nebesaugo mėginio, nors ginčas dar nėra pasibaigęs“, – komentuoja „Agrokoncerno“ direktorius.
Teigiama, kad įmonė iki šiol turi išsisaugojusi užantspauduotus ir jų autentiškumą dokumentais patvirtinančius mėginius, todėl savo iniciatyva atliko ekspertizę Vokietijos laboratorijoje, kuri yra akredituota taikyti rentgeno difrakcijos metodą. Tyrimas dar kartą patvirtino, kad amonio nitrato kiekis trąšose yra mažesnis nei 80 procentų. Įmonės teigimu, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas šio tyrimo nepriėmė, o visi kiti teismai atsisako patikėti laboratorijos išvadomis.
„Dėl to manome, kad ginče nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, nes akivaizdūs įrodymai – akredituotos Vokietijos laboratorijos tyrimai, specialistų skaičiavimai, kurie patvirtina, kad amonio nitrato trąšose yra mažiau nei 80 procentų, buvo nevertinti. Keista ir tai, kad pati muitinė neišsaugojo mėginių, dėl kurių ir kilo ginčas“, – sako E. Šakys.
Trąšomis, už kurias įmonei buvo priskaičiuota antidempingo muito mokestinė nepriemoka, „Agrokoncernas“ nebeprekiauja nuo 2018 metų. Taip pat pranešime primenama, kad 2022 metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, „Agrokoncerno“ įmonių grupė nutraukė ryšius su šalimis agresorėmis Rusija ir Baltarusija ir neturi jokių verslo sandorių su šiomis šalimis.