Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius antradienį paskelbė, jog bendrovė neįrodė, kad J. Garalis žinojo, jog gamybos procese vietoje tapijokos buvo naudojamas pigesnis kviečių krakmolas bei nesiėmė veiksmų. Todėl, ant teisėjo, jo atleidimas buvo neteisėtas.

Kad bendrovė pasielgė neteisėtai, buvo pripažinusi ir Darbo ginčų komisija, kurios sprendimą ji skundė teismui.

J. Garaliui priteista daugiau kaip 53 tūkst. eurų (iki mokesčių) už priverstinę pravaikštą ir po 266 eurus už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Be to, jis turėtų gauti keturių vidutinių atlyginimų dydžio kompensaciją – 22,3 tūkst. eurų.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

J. Garalis, bedrovės gamybos padaliniui vadovavęs nuo 2011 metų gegužės, pernai gegužę buvo atleistas dėl esą padarytų nusižengimų, o buvęs įmonės vadovas Vidas Beržonskis, dirbęs nuo 2013 metų birželio, – šalių susitarimu.

„Grigeo Klaipėda“ „Delfi“ pranešė, kad ketina skųsti šį Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą, jog Jonas Garalis buvo atleistas neteisėtai.

„Manome, jog sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų pateiktų įrodymų bei J. Garalio padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybių. Iš „Grigeo Klaipėda“ gamybos vadovo pareigų J. Garalis buvo atleistas dėl pigesnių žaliavų naudojimo vietoj bendrovės perkamų brangesnių, bei tokiais veiksmais daromos žalos. Netinkamas pareigų vykdymas truko ne vienerius metus, tad įmonė pasiryžusi įrodyti atleidimo teisėtumą“, – rašoma komentare.

BNS rašė, kad „Grigeo Klaipėda“ praėjusią savaitę teismui pateikė jau antrą ieškinį, kuriuo iš V. Beržonskio ir J. Garalio bei kitų asmenų siekia prisiteisti dar 1,4 mln. eurų žalos. Bendra abiejų ieškinių suma dėl patirtos žalos siekia 2,7 mln. eurų.

„Grigeo Klaipėdos“ teigimu, V. Beržonskis su buvusiu įmonės „Algol Chemicals“ vykdomuoju direktoriumi Vaidotu Kizelevičiumi sudarė „Grigeo Klaipėdos“ produkcijai reikalingo krakmolo tiekimo schemą, taip siekdami turtinės naudos įmonėms „ChemTrade“ ir Airijos „Sago Industries Limited“, kurios akcininkė buvo minėta įmonė.

Pasak „Grigeo“ pranešimo, „ChemTrade LT“ įkurta 2011 metais, ir nuo to laiko iki 2019-ųjų pavasario per ją buvo perkamos įvairios cheminės medžiagos popieriaus fabrikui, dažai bei krakmolas. Įmonė 2014–2015 metais „Grigeo Klaipėdai“ buvo įsipareigojusi tiekti kartono gamyboje naudojamą tapijokos krakmolą, nors tiekė pigesnį kviečių krakmolą. 2015 metų rugsėjį tiekimą perėmė įmonė „Sago Industries“, krakmolą tiekusi iki 2019 metų.

Anot „Grigeo“, pigesnis krakmolas buvo tiektas J. Garalio sprendimu.

„Grigeo Klaipėda“ teigia, kad sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, buvo priimti, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovu dirbo J. Garalis.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)