„Siekiant neleisti ieškovui piktnaudžiauti teise, t. y. nesąžiningai reikšti nepagrįstus ieškinius, teismas sprendžia, kad ieškovui būtina skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir atsižvelgiant į ieškovo padėtį (juridinis asmuo, kuris užsiima skolų išieškojimu, gali ir toliau reikšti tapačius ieškinius, tikėdamasis, kad teismas nepastebės, kad tapatus ginčas jau išspręstas), todėl nustatytinas maksimalus baudos dydis“, – sprendime skirti baudą nurodė Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis.
Jo paskelbtą nutartį paliko galioti apeliacinės instancijos teismas, kuriam skundėsi „Julianus Inkaso“ – skolų išieškojimo bendrovės teisininkai bandė įtikinti, kad darbuotojų veiksmai siekiant išsiieškoti skolą iškeliant jau trečią bylą, esą nebuvo tyčiniai.
„Tokia situacija susiklostė dėl „Julianus Inkaso“ darbuotojų neapdairumo ir neteisingo teisės normų suvokimo, t. y. buvo manoma, kad naujas ieškinys buvo teikiamas nauju pagrindu (teisę į skolą grindžiant reikalavimo teisių perleidimo sutartimi su priedais, ko nebuvo 2016 m. teiktuose ieškiniuose)“, – nurodė skolų išieškotojai.
Kai du kartus nepavyko, po metų kreipėsi dar kartą
Ši istorija prasidėjo dar 2016 m. kovą, kai skolų išieškojimo bendrovė kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą – iš vienos moters buvo prašoma priteisti beveik 144 Eur skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje buvo teigiama, kad atsakove patraukta mažeikiškė su bendrove „Tele 2“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį, kuria ji buvo įsipareigojusi atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Kadangi neatsiskaitė, telekomunikacijų bendrovė reikalavimo teisę į įsiskolinimą perdavė skolų išieškotojams.
Tačiau tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti, o bendrovės atstovai nesugebėjo pagrįsti, kad atsakove patraukta moteris yra įsiskolinusi už pokalbius telefonu, todėl bylą išnagrinėjęs teismas nutarė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Kai teismo sprendimas įsiteisėjo, bendrovė „Julianus Inkaso“ teismui po kelių mėnesių pateikė analogiško turinio pretenziją atsakovei. Kadangi teismas atsisakė priimti ieškinį, bendrovės teisininkai padarė metų petrauką ir dar kartą teismui įteikė analogišką ieškinį, kuriame reikalavimas buvo kildinamas iš tos pačios sąskaitos-faktūros.
Ieškinį priėmęs teisėjas M. Klemenis nustatė, kad trečią kartą tapačiu ieškiniu į teismą besikreipusi į bendrovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.
„Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, – nutartyje nurodė teisėjas. – Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.“
Teisėjas: laiku išvengta sunkesnių padarinių
Pasak teisėjo, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
„Akivaizdu, kad ieškovas pirmuoju ieškiniu nepateikė visų įrodymų, kas lėmė tai, kad ieškinys buvo atmestas, todėl tolimesni tapataus ieškinio, dėl to paties dalyko, tos pačios skolos sumos, ir tam pačiam asmeniui, pareiškimai laikytini nesąžiningi ir toks ieškovo elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teise“, – nurodė M. Klemenis.
Atsižvelgęs į tai, kad „Julianus Inkaso“ trečią kartą tuo pačiu ieškiniu kreipiasi į teismą tam pačiam atsakovui „bandydamas bet kokiu būdu prisiteisti iš atsakovo galimą skolą, klaidinant teismą ir nenurodant, kad šalių ginčas jau buvo sprendžiamas“, teismas konstatavo, kad skolų išieškojimo bendrovės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
„Ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, pirmas ieškinio pareiškimas laikytinas sąžiningu, o kiti du – nesąžiningi ir nepagrįsti, – nurodė teismas. – Tokie ieškovo veiksmai lėmė civilinių bylų iškėlimą ir tik teismui pastebėjus, kad pareikštas tapatus ieškinys, pavyko išvengti sunkesnių padarinių, t. y. nepagrįsto galimo ieškinio tenkinimo ir vėlesnio skolos išieškojimo vykdymo, kas lemtų turtinę žalą atsakovui.“
Nesuprato, kad reiškia tokį patį ieškinį
Mažeikių rajono apylinkės teismui nusprendus bendrovei „Julianus Inkaso“ skirti maksimalią įstatyme numatytą 5 tūkst. Eur baudą, bendrovės atstovai nutartį skundė Šiaulių apygardos teismui.
„Ieškovės bylų srautas yra didelis, o iš pradinių kreditorių informacija, susijusi su skolomis, yra gaunama per tam tikrą laiką ir tik pateikus prašymą, todėl nebuvo galima pateikti teismui tam tikrų dokumentų iš karto, – buvo teigiama skunde. – Teismui atmetus ieškinį dėl įrodymų trūkumo, bendrovė kreipėsi į pradinį kreditorių dėl papildomos informacijos pateikimo. Gavus tą informaciją, kreipėmės į teismą pakartotinai, pašalinome trūkumus ir pridėjome papildomus įrodymus. Pateikiant ieškinį iš naujo, nežinojome, jog ieškinys bus pripažintas kaip tapatus, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Manome, jog tokiu būdu kreditoriui yra užkertamas kelias susigrąžinti susidariusias skolas.“
„Julianus Inkaso“ taip pat aiškino, kad paskirta bauda, palyginus su skolos suma ir faktinėmis aplinkybėmis, yra neproporcinga bei neadekvati – bauda skolos sumą viršija daugiau kaip 34 kartus.
Bet šie argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti – Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius paskelbė, kad skolų išieškojimo bendrovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo teisę pateikti ieškinį ir jį pateikė, tačiau dėl savo kaltės (neapdairumo, neatsakingumo naudojantis procesine teise), negavusi norimo rezultato, nepagrįstai ja naudojosi ne tik pateikdama ieškinį tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko tai pačiai šaliai antrą kartą po trijų mėnesių (įvardijusi tai kaip trūkumų šalinimu), bet ir trečią kartą praėjus daugiau kaip metams laiko.
Pasak teisėjo, „Julianus Inkaso“ yra aktyvi civilinių teisinių santykių dalyvė, nes vien 2017 m. teismuose yra registruota virš 6 tūkst. bylų), todėl turėjo suvokti, kad trečią kartą pateikdama ieškinį dėl to paties dalyko, skolos ir tam pačiam asmeniui, piktnaudžiauja teise.
„Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. ieškovė 2 kartus nesąžiningai ir nepagrįstai pareiškė ieškinį – tokie ieškovės veiksmai lėmė ne tik civilinių bylų iškėlimą, nepagrįsto galimo ieškinio tenkinimo ir vėlesnio skolos išieškojimo vykdymo, kas lemtų turtinę žalą atsakovei, bet ir teismo laiko bei materialinių resursų eikvojimą“, – įsiteisėjusioje nutartyje nurodė teisėjas E. Mockevičius.
Skolų išieškojimo bendrovė: bauda yra neadekvati
DELFI atsiųstame komentare bendrovė „Julianus Inkaso“ teigia, kad teismui pateikdama ieškinius atsakovės atžvilgiu nesiekė nepagrįsto pelno ir nesiekė piktnaudžiauti teise.
„Pažymėtina, kad „Julianus Inkaso“ ne prisiteisė tą pačią skolą 3 kartus, o tik siekė teisėtai atgauti skolą teisminiu būdu, pateikdama ieškinius su naujais įrodymais bei naujomis aplinkybėmis, tačiau teismas netraktavo to kaip naujų aplinkybių, o traktavo, kad ieškinys pateiktas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, – teigiama komentare.
– Taip pat pažymėtina, kad „Julianus Inkaso“ paduodamų bylų srautas yra labai didelis ir tai pirmas atvejis, kai pašalinus trūkumus, teismas vis tiek atsisakė priimti ieškinį, nes įvertino jį kaip tapatų. Tokiu būdu, susidaro situacija, jog kreditoriui yra užkirstas kelias ir atimta teisė susigrąžinti susidariusią skolą. „Julianus Inkaso“ patikina, kad neveikė tyčia, nenorėjo sukelti sunkių padarinių tiek teismui, tiek atsakovei, o tikėjosi pašalinus trūkumus, atgauti negrąžintą įsiskolinimą.
Mūsų manymu, teismo paskirta maksimali 5 tūkst. Eur bauda, palyginus su skolos suma bei faktinėmis aplinkybėmis, yra neproporcinga ir neadekvati (bauda skolos sumą viršija daugiau kaip 34 kartus). „Julianus Inkaso“ tokia situacija yra pirma ir vienintelė per 10 metų, tačiau mes nelinkę vertinti teismo sprendimo ir neturime pagrindo nevykdyti įsiteisėjusios teismo nutarties.“