Po Nepriklausomybės paskelbimo Kaunui tapus laikinąja sostine, būtent šiame mieste žaibiškai pradėjo augti pramonė. Įsigyti galima buvo visko: nuo skrybėlių, be kurių į gatvę neišeidavo ir tarnaitės, iki moderniausių automobilių, kuriais Kaune prekiavo Amerikos lietuviai.
Buvo galima įsigyti visko - nuo batų raištelių iki automobilio
© J.Tallat-Kelpšienė

Istorikė Erika Meškauskienė pasakoja, kad prekybai po Nepriklausomybės paskelbimo buvo skiriamas ypatingas dėmesys.

„Per du nepriklausomybės dešimtmečius Kaune buvo surengtos devynios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos, kurių įspūdingiausia vyko 1930 m. minint Vytauto Didžiojo metus. Buvo pastatytas mūrinis paviljonas, kurį aplankė per 100 000 lankytojų. Per parodų atidarymus dalyvaudavo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, jo sutuoktinė ir nemažas būrys vyriausybės narių. Čia buvo galima įsigyti viską, kuo didžiavosi prekybininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir stambiausių užsienio gamybos įmonių“, - sako Erika Meškauskienė.

Parodoje kiekvienas prekybininkas turėjo savo paviljoną – jau tuomet reklama buvo galinga priemonė, kuri viliodavo pirkėjus. Vieni prekybininkai tiesiog išpuošdavo savo kuklų paviljoną, tačiau kiti itin rimtai statė kone parduotuvę. Pavyzdžiui saldainių fabrikas „Rūta“ parodai statydavo parduotuvę su bokšteliu.

Parodose buvo galima įsigyti įvairiausių prekių: nuo batų raištelių iki automobilio ar arklio.

Reklama buvo galinga priemonė ir prieš 100 m.
Reklama buvo galinga priemonė ir prieš 100 m.
© J.Tallat-Kelpšienė

Kaip atrodė tuometinis Kaunas galima pamatyti žiūrint nuotraukas - Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, pristatomoje parodoje, rašoma pranešime spaudai.

Kodėl gatvėje nebuvo galima atskirti tarnaitės nuo šeimininkės

Istorikė E. Meškauskienė pasakoja, kad kaip ir būdinga tarpukario Europos sostinėms, pagrindinė prekybinė arterija – Laisvės alėja – pasižymėjo didele įvairių komercinių įstaigų gausa ir įvairove. Su tekstilės pramone vienaip ar kitaip buvo susijusios net aštuoniasdešimt keturios čia veikusios įmonės.

Kauno centrinėje dalyje veikė daug siuvyklų, nes kauniečiai ypač sekė madą ir siūdinosi drabužius pas madingiausius miesto siuvėjus (dabar mes juos greičiausiai vadintume dizaineriais). Laikraščiai turėjo madai skirtas rubrikas, kur buvo aptariama, kas madinga tą sezoną, kaip derinti aprangą ir pan. Straipsniai dažnai prasidėdavo fraze „Paryžiuje šį sezoną madinga ...“.

Čia veikė įvairaus pobūdžio „manufaktūros“, taip vadinamos tekstilės gaminių parduotuvės, tarp jų ir šios pramonės gamybinė įmonė - „Oskaro Trejaus fabrikas“. Laisvės alėjoje buvo daug skrybėlių parduotuvių ir siuvyklų – apie 20-imt. Čia veikė kelios baltinių siuvyklos ir rankdarbių krautuvės, mezginių, trikotažo parduotuvės ir dvi gorsetų (korsetų) dirbtuvės.

Tuometiniame 63-me Laisvės alėjos pastate buvo įsikūrusi Morducho Vokerio kaklaraiščių dirbtuvė, Laisvės al. 24 name veikė kaspinų ir šniūrų gamybos įmonė „Venus“.

Tuo tarpu tuometinėje Prezidento gatvėje (dabar Vilniaus g.) tarpukariu buvo susiformavusi savotiška „skrybėlių alėja“. Nedidelėje dabartinės Vilniaus gatvės atkarpoje veikė apie dvidešimt kepurių ir skrybėlių parduotuvių. Čia buvo įsikūrusios ir septynios moteriškų skrybėlių dirbtuvės.

Be skrybelės į gatvę neišeidavo ir tarnaitės
Be skrybelės į gatvę neišeidavo ir tarnaitės
© J.Tallat-Kelpšienė

E. Meškauskienė sako, kad moterims skrybėlaitė buvo privaloma aprangos detalė, be kurios net ir gatvėje pasirodyti buvo tarsi nepadoru. Skrybėles nešiojo ir vyrai.

„Tarpukario moterys Kaune buvo itin puošnios ir išlepintos. Pagal užsienio žurnalų madas pasisiuvusios sukneles, ypač vakarines, dėvėjo vos kartą ar kelis, vėliau jas tiesiog atiduodavo tarnaitėms. Todėl atskirti šeimininkę nuo jos suknelę dėvinčios tarnaitės kartais būdavo sunku“, - pasakoja istorikė.

Anot E. Meškauskienės, ketvirtajame dešimtmetyje ypač madingos buvo šviesios garbanos, todėl labai populiarūs buvo „ilgalaikiai sušukavimai“, kuriuos darė kirpyklose specialiais aparatais. Populiarėjo kirpyklos atskirai vyrams ir moterims, grožio salonai, kosmetikos kursai.

Pirmosios prekybos centrų užuomazgos

Tarpukario metu Kaune augo dideli pastatai, kurių pirmuosiuose aukštuose kurdavosi parduotuvės, kavinės ir modernūs kino teatrai.

Kirpykla
Kirpykla
© M.Smečechauskas

Pavyzdžiui, viename iš moderniausių tarpukario Kauno „dangoraižių“, „Pieno centro“ pastate, veikė šios įmonės firminė parduotuvė ir valgykla, šalia per du aukštus buvo įsikūrusi moderni P. Muralio kirpykla. Dideli šio pastato langai buvo išnaudojami kaip vitrinos.

Kauniečiai pramogauti eidavo ir į „Žydų pasažą“. Nors pagrindinė statinio paskirtis – bankas, tačiau, čia buvo sukurtas daugiafunkcinis miesto visuomeninis centras: abipus siauro pasažo buvo išsidėsčiusios krautuvėlių eilės, įsikūrusi kavinė, o antrajame aukšte įrengtas „atviras vasaros kino teatras“.

Istorikė pasakoja, kad dėl gausybės parduotuvėlių, kavinių, restoranų su gyva muzika Kauną vadindavo „Mažuoju Paryžiumi“.

„Kauno centre tarpukariu įsikūrė per trisdešimt įvairiausių kavinių ir užeigų, kuriose miesto aukštuomenė, menininkai ir miestiečiai šėldavo iki ryto. Taip pat itin populiarūs buvo kino teatrai – 1939 m. Kaune veikė 16 stacionarių kino teatrų bei keliolika salių ir vasaros kino teatrų. Vienas populiariausių ir moderniausių – „Metropolitain“, - pasakoja E.Meškauskienė.

Alkoholio prekybai – apribojimai

Alkoholio gamybos ir prekybos politika turėjo garantuoti dideles ir greitas biudžeto pajamas. 1923 m. Lietuvoje buvo įvestas valstybinis degtinės monopolis, galiojęs iki sovietinės okupacijos 1940 m. Alkoholio prekybą griežtai reguliavo tiek centrinės valdžios leisti įstatymai bei taisyklės, tiek savivaldybių tarybų nustatytos reguliacijos. Mažmeninė prekyba alkoholiu buvo leidžiama trijų kategorijų prekybos įmonėse: valstybinėse alkoholinių gėrimų parduotuvėse, alinėse ir traktieriuose.

Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje nurodoma, kad valstybinę degtinės parduotuvę žmonės dažniausiai vadino monopoliu arba monopolka. Parduotuvėse pardavinėjo degtinę, spiritą ir denatūruotą spiritą. Jose ar prie jų nebuvo galima gerti. Čia nusipirktą butelį reikėjo išsinešti.

Alkoholio nebuvo galima pardavinėti asmenims iki 18 metų arba išgėrusiems, taip pat skolon. Antrajame bei trečiajame dešimtmetyje labai skatinta antialkoholinė reklama – parduotuvėse ir traktieriuose reikalauta turėti tiek periodinių, tiek neperiodinių blaivybės draugijų leidinių, taip pat ir plakatų. Parduotuvės languose ar kitose vietose buvo draudžiama eksponuoti butelius, iškabose drausti alkoholinių gėrimų piešiniai ir kitokia reklama. Langai turėjo būti su užuolaidėlėmis.

Parduodami degtinės ir spirito buteliai buvo užkemšami kamštmedžio kamščiais. Užklijuojamoje etiketės pusėje buvo uždedamas valstybinio monopolio sandėlio antspaudas su data. Pardavinėjama buvo už etiketėse nurodytą kainą. Tuščią butelį monopolyje buvo galima priduoti atgal.

Archyvinių nuotraukų parodą galimą pamatyti prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ 2018 m. nuo vasario 6 iki 28 dienos. Nuotraukų saugotojas - Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darbo jėgos trūkumas darbdavius išmokė kuklumo ir tikslumo

Griežtus reikalavimus darbo skelbimuose keičia švelnesni pageidavimai, vis svaresnės tampa...

Paskelbtas turtingiausių rusų sąrašas: turtingiausio turtas – daugiau nei 2 Lietuvos biudžetai (4)

Pagal trečiadienį paskelbtą žurnalo „ Forbes “ versiją, turtingiausias Rusijos verslininkas...

„Rimi“ savininkė gali bylinėtis dėl Konkurencijos tarybos sprendimo

Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ savininkė „ ICA Gruppen “, negavusi Konkurencijos...

„Lidl“ Vilniaus Pilaitės mikrorajone atsidarys kitą savaitę (8)

Vilniaus Pilaitės mikrorajone nauja prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvė bus atidaryta kitą...

Šapoka mažinti PVM neketina (7)

Pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) tarifo grąžinti į ikikrizinį lygį neketinama, sako...

Top naujienos

Į Lenkiją keliauti nebereikės: „Pepco“ atsidarė Vilniuje (162)

Šiandien Vilniuje atsidarė pirmoji Lenkijos nebrangių drabužių ir namų apyvokos reikmenų...

Trumpas pripažino: Sirijoje įvyko labai rimtas amerikiečių ir rusų pajėgų susidūrimas (160)

Bendros JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Japonijos premjero Shinzo Abe spaudos konferencijos...

Petrauskienė: švietimo ir mokslo laivas keičia kryptį  atsiranda 2400 papildomai valstybės finansuojamų vietų (38)

Švietimo ir mokslo laivas keičia kryptį. Taip ketvirtadienį pristatydama struktūrinę švietimo...

Į Lietuvą birželį atvyks Dalai Lama (71)

Į Lietuvą birželio mėnesį atvyks Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

Siaurusevičius naujai LRT vadovei paliko „dovanėlę“ (110)

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako,...

Sostinės vairuotojams – šimtai naujų vietų automobiliams kiemuose (8)

Sostinės savivaldybė pranešime žiniasklaidai žada, kad vilniečiai automobilius daugiabučių...

Suskubo pasinaudoti per gražia save laikančios Emmos istorija: jau siūlo marškinėlius (3)

Anglijos lietuvė Emma Hulse , LNK laidoje „ Yra, kaip yra “ pasiguodusi, kad grožis jai trukdo...

Graikų žiniasklaida: šiurpinančiai drausmingas ir atkaklus „Žalgiris“ primena kadaise čempionišką „Olympiakos“ (46)

Po Pirėjo „Olympiakos“ pralaimėjimo Eurolygos atkrintamųjų varžybų starte graikų...

Skvernelis prakalbo apie Prezidentūros interesus (292)

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis , vertindamas prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą...

Rusija tikina atsekusi Julijos Skripal kelionę: paviešino vaizdo įrašą (133)

Rusijos Federacijos tyrimų komitetas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame supažindinama su...