Patikrinimų metu tik 19 proc. kinų patiekalus gaminančių kavinių ir restoranų nebuvo nustatyta maisto tvarkymo pažeidimų. Iš nustatytų pažeidimų dažniausiai buvo fiksuojami bendri higienos pažeidimai – nusidėvėję patalpos ar įrenginiai, nepaisoma sanitarijos, higienos, atliekų tvarkymo reikalavimų. Taip pat dažni buvo savikontrolės, produktų atsekamumo, maisto laikymo sąlygų pažeidimai.
Net 43 proc. kinų patiekalus gaminančių kavinių ir restoranų po inspektorių patikrinimų buvo taikytos įvairios sankcijos, o 11 įmonių taikyta griežčiausia nuobauda – buvo laikinai stabdoma maisto tvarkymo veikla.
„Tikrinant kinų patiekalus gaminančius viešojo maitinimo subjektus, dažnai iškyla aktuali problema – kalbos barjeras. Dirbančiam personalui inspektoriai negali suteikti pilnaverčių konsultacijų, nes dažnai su darbuotojais sunku susikalbėti. Didelis taikytų sankcijų procentas (43%) rodo, kad nemaža dalis tokių įmonių nesilaiko mūsų šalyje patvirtintų maisto saugos reikalavimų. Palyginimui galima pasakyti, kad visų viešojo maitinimo įmonių patikrinimai, kurių metu taikytos sankcijos, sudaro tik 12 proc.“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Pasak specialistės, pasitaiko atvejų, kai įmonės sąmoningai nevykdo inspektorių nurodymų ir nesilaiko maisto saugos ir kokybės reikalavimų. Tokios įmonės įtraukiamos į Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą, kuris atnaujinamas kas pusmetį ir skelbiamas viešai interneto svetainėje www.vmvt.lt .
Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistų sudarytame nesąžiningų įmonių sąraše yra 1 kavinė ir 1 restoranas, gaminantys kinų patiekalus. Tai UAB „CHFT“ kavinė Vilniuje ir UAB „Lenova“ restoranas „Kinų bambukas“ Klaipėdoje. Abi šios įmonės per praėjusius metus ir pirmą šių metų pusmetį tikrintos net 7 kartus – buvo tikrinama, kaip įmonės šalina nustatytus trūkumus, tiriami vartotojų skundai, apsinuodijimo maistu atvejis.
„Nepaisant to, kad inspektoriai minėtas įmones tikrino labai dažnai, kiekvieno patikrinimo metu buvo fiksuojami pasikartojantys grubūs teisės aktų pažeidimai, už kuriuos taikytos baudos. Tiriant vartotojo susirgimo atvejį, restorane „Kinų bambukas“ buvo paimti ištirti laboratorijoje patiekalų ir žaliavų mėginiai. Paukštienos filė mėginyje buvo nustatytos salmonelės. Nerandant kitų poveikio priemonių, teko taikyti griežčiausias sankcijas - laikinai stabdyti šių įmonių veiklą“, - sakė A. Išarienė.
Tradiciškai kinų patiekalų gamyboje plačiai naudojamas maisto priedai, skirti patiekalo skoniui ir kvapui paryškinti. Todėl patikrinimų metu maisto priedų naudojimui skirtas ypatingas dėmesys. Buvo atrinkti ir ištirti 16 pavadinimų įvairių patiekalų mėginiai dėl maisto priedo – skonio ir kvapo stipriklio E 621 (mononatrio gliutamato). Visų mėginių rodikliai atitiko teisės aktų reikalavimus.
„Mūsų specialistų atlikta analizė rodo, kad šiuo metu kinų patiekalus gaminančios įmonės yra viena rizikingiausių viešojo maitinimo įmonių grupių. Todėl planuojama peržiūrėti šių subjektų suskirstymą į rizikos grupes ir juos dažniau tikrinti. Ieškoma būdų, kaip efektyviau konsultuoti ir mokyti kinų patiekalus gaminančių kavinių ir restoranų personalą“, - pabrėžė A. Išarienė.
Šiuo metu daugiausiai kinų patiekalus gaminančių kavinių ir restoranų veikia Vilniuje (40), Kaune (24) ir Klaipėdoje (23). Po kelias ar vieną įmonę užregistruota Palangoje – 3, Šiauliuose ir Panevėžyje – po 2, Alytuje, Kretingoje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Tauragėje ir Utenoje – po 1.
