Tomis dienomis niekas dar nenumatė nei Krymo aneksijos, nei sankcijų prieš Rusiją, nei jos atsakomųjų priemonių, rašo newsru.com.
Per šį laikotarpį labiausiai pabrango kopūstai – jų kaina vidutiniškai išaugo 101 procentu – nuo mažiau kaip 19 rublių iki 38 rublių. Maskvoje kopūstai brango dar labiau – daugiau kaip 116 procentų (nuo 20 iki 44 rublių). Tačiau, pavyzdžiui, agurkai nuo pernai metų pradžios brango vos 37 procentais (Maskvoje – 24,4 procento).
Paaiškėjo, kad kopūstų pasėlių plotas per pastaruosius dvejus-trejus metus sumažėjo 25 procentais – ūkininkams pelningiau sėti kitas kultūras, kurios nereikalauja tokios priežiūros ir parduodamos brangiau, mat kopūstų pelningumas yra mažas. Trūkstami kopūstai ir morkos iki embargo buvo atvežami iš ES, dabar šis kanalas uždarytas.
Mažiausiai iš produktų, RBK paskaičiavimais, Rusijoje pabrango druska. Nuo 2014 metų pradžios jos kaina išaugo 8,2 procento. Nestipriai brango ir įvairių rūšių duona (10-12 procentų).
Stabiliausiai laikėsi degtukų kaina. Jų dėžutė visoje šalyje ir prieš metus, ir dabar, vos perkopusi rublį (pabrango tik 4 procentais). Taip pat nestipriai brango benzinas (vidutiniškai visoje šalyje 8-10 procentų).
Maskvoje net mažiau nei degtukai brango ėriena. Jos kaina per metus išaugo vos 3,8 procento, nuo 400 rublių už kilogramą pernai sausį iki 415 rublių dabar (visoje Rusijoje ji brango 9,1 procento – nuo 289 iki 315 rublių). Ekspertai nežymų šio produkto brangimą aiškina neelastinga, stabilia jo paklausa (ėrienos rinka sudaro mažiau nei 2 procentus suvartojamos mėsos ir jos produktų).
Kiauliena ir vištiena nuo pernai sausio pabrango apie 30 procentų.
Priminsime, kad Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas Rusijos ekonomikos nuostolius, kuriuos lėmė Vakarų sankcijos ir naftos kainų kritimas, įvertino 200 mlrd. dolerių (177 mlrd. eurų).
Apie tai pastarosiomis dienomis jis kalbėjo mažiausiai du kartus: trečiadienį, sausio 28 dieną, kalbėdamas vyriausybės valandoje Federacijos Taryboje ir ketvirtadienį, sausio 29 dieną, duodamas interviu televizijos kanalui CNBC. Jo teigimu, ekonominio nuosmukio varomąja jėga tapo naftos kainų kritimas. Kapitalo deficitas dėl Rusijai skirtų sankcijų ekonomikai atsiėjo maždaug 40-50 mlrd. dolerių (35,4-44,2 mlrd. eurų).
Kritus naftos kainoms nusmuko rublio kursas, o tai tai savu ruožtu sustiprino infliaciją.
„Mes matome metai iš metų apie 12,5 procento infliaciją“, – pranešė ministras.
Pensijos bus indeksuotos remiantis 11,4 procento infliacijos lygiu, tai reikalauja 188 mlrd. rublių (2,4 mlrd eurų).
Rusijos subjektų skola pernai metais išaugo 20 procentų ir viršijo 2 trilijonus rublių (25,5 mlrd. eurų). Finansų ministerija skirs 160 mlrd. rublių (2,04 mlrd. eurų) kreditų iš biudžeto regionų komercinėms skoloms refinansuoti.
A. Siluanovas taip pat pranešė, kad vyriausybė peržiūrės jau priimtus sprendimus dėl Nacionalinės gerovės fondo lėšų investavimo į infrastruktūros projektus atsižvelgiant į projektų finansavimą per bankus, papildomai finansuojamus per Federalinės skolos obligacijas.
