Prekybos santykiai – Taivano naudai
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruoju metu auga tiek Lietuvos eksportas į Taivaną, tiek importas iš jo.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas „Delfi“ skaičiavo, kad jei pernai sausį-liepą Lietuvos ir Taivano užsienio prekyba siekė 53 mln. Eur, šių metų skaičiai jau visai kitokie bei siekia 104 mln. Eur.
Skaičiuojama, kad 2022-aisiais sausio-liepos mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią šalį didėjo 32 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2021-aisiais siekęs beveik 10 mln. Eur, šiemet minėtu laikotarpiu kilo iki 13,2 mln. Eur.
Didesni skaičiai pastaruoju metu buvo stebimi ir kalbant apie importą iš Taivano.
Jis, lyginant tą patį laikotarpį su pernai, didėjo 109 proc., ir, kaip patikslino Užsienio reikalų ministerija, augo nuo 43,5 mln. Eur iki 91,2 mln. Eur.
„Galima pripažinti, kad šalių prekyba sparčiai auga <...> ir politinės pastangos, stiprinti Lietuvos ir Taivano prekybą davė progresą“, – apibendrino ekonomistas, tačiau pridūrė, kad yra ir blogoji naujiena.
„Jei atkreipsime dėmesį į prekybos dinamiką, ji labiau juda ne į Lietuvos, tačiau į Taivano pusę. Daugiau importuojame nei eksportuojame ir šis balansas siekia -78 mln. Eur per pirmus septynis šių metų mėnesius. Šis prekybos deficitas per metus pakilo 2,3 karto.
Tai reiškia, kad statistiškai žiūrint iš Lietuvos ir Taivano pastangų sustiprinti prekybinius ryšius daugiau išlošia Taivanas. Visgi atsiranda ir daugiau eksporto prekių kategorijų, kur galima konstatuoti, kad Lietuvos eksportas į Taivaną auga“, – aiškino jis.
Ekonomistas svarstė, kad galimai eksportuoti prekes į Taivaną nėra paprasta ir dėl leidimų gavimo bei tam tikros rinkos specifikos, o tam reikia laiko.
„Bet aš nedėčiau labai daug vilčių, kad Taivanas netrukus taps labai svarbiu užsienio prekybos partneriu Lietuvai.
Tiesiog Lietuvos eksporto struktūra yra tokia, kad gaminame daugiau tarpinio vartojimo prekes, o Taivanui reikia galutinių vartojimo prekių“, – aiškino jis.
Pasak A. Izgorodino, netolimoje ateityje ir toliau augs tiek eksportas, tiek importas iš šios šalies, bet tikėtis, kad Taivanas pradės tempti visą Lietuvos eksportą, būtų per drąsu.
Politinė valia – ne viskas
Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas ir „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis pasakojo, kad neseniai bendradarbiauti su Taivanu pradėjo ir „Kėdainių konservų fabrikas“.
„Kol kas žingsniai – simboliniai, apimtys – juokingos. Kol kas politiniai pareiškimai realiais rezultatais neatsispindi.
Bet turime pirmus kontraktus, esame išvežę kelis konteinerius. Viskas prasidėjo vos prieš kelis mėnesius“, – sakė jis.
M. Snarkis tikino, kad reikia suprasti, jog tiems, kurie jau anksčiau dirbo su Taivanu ir turėjo pramintus kelius, jiems šis politinis bendradarbiavimas galėjo padidinti prikimus iš lentynų, tačiau jeigu į rinką ateita tik dabar – laukia ilgas procesas.
„ES mes pripratę, kad nuo pirmo kontakto su įmone iki pardavimo gali susitarti labai greitai, nes ir procesai, ir reikalavimai – identiški, o čia gali sudurti ir su tuo, ko net nesitiki.
Tarkime, reikalavimai tam tikroms medžiagoms, žaliavoms. Viena mūsų įmonė dirba su Japonija, tai pavyzdys, tokia medžiaga, kaip vanilė. ES viena leidžiama, o Japonijoje visai kitos techninės charakteristikos. O receptūroje reikia pakeisti medžiagą, dėl to ta gera valia yra geras daiktas, bet ar tai kažką paspartina – ne.
Politinė valia dar nereiškia, kad (Taivano – red.) verslas šoka ir keičia esamus partnerius būtinai į lietuvius dėl to, kad jie mus labai myli. O kitas dalykas – tai užtrunka“, – sakė M. Snarskis.
Jis pridūrė kad iš vienos pusės reikia daugiau laiko, o iš kitos – supratimo, kad Taivanas Kinijos apimčių nepakeis.
„Taip, jis gali būti viena iš eksporto rinkų, bet jis nebus kažką keičianti rinka“, – teigė atstovas.
Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai taip pat sutiko, kad procedūros eksportui gali užtrukti.
Kaip aiškino, procesas dažniausiai toks, kad VMVT kreipusis dėl eksporto galimybių, dažniausiai institucija gauna ilgus ir detalius klausimynus. Juos užpildžius yra vertinama pateikta informacija, o gavus teigiamą atsakymą yra laukiama iš tam tikros šalies atvykstančio audito.
Tik esant teigiamoms audito išvadoms, derinamas veterinarijos sertifikatas eksportui, tvirtinamas įmonių, iš kurių leidžiama eksportuoti, sąrašas, o kartais auditai atliekami ir pakartotinai, o jų laukti tenka ir kelerius metus.
„Eksporto į Taivaną procedūros taip pat ilgos ir sudėtingos.
Liepos 25–rugpjūčio 5 d. Lietuvoje lankėsi Taivano Maisto ir vaistų administracijos (TFDA) ekspertai, kurie atliko jungtinį Lietuvos kiaušinių, pieno, žuvies produktų gamintojų auditą, įmonių patikrinimų metu nustatytų neatitikčių korekciniams veiksmams parengti ir įgyvendinti suteiktas vieno mėnesio laikotarpis, pateikus korekcinių veiksmų planą ir įgyvendinimą patvirtinančius įrodymus,
Taivano kompetentinga institucija per 3 mėnesius turi įvertinti gautą informaciją ir parengti audito ataskaitą, taip pat suteikti leidimą eksportuoti.
Tik gavus šį leidimą galima pradėti veterinarijos sertifikato formos eksportui suderinimo procedūras bei pateikti eksportui patvirtintų įmonių sąrašą“, – rinkų specifiką aiškino VMVT.
Šiuo metu tikimasi, kad jau kitų metų pradžioje, anot jų, Lietuvai bus suteiktas leidimas eksportuoti kiaušinių, pieno, žuvies produktus, o kiek vėliau ir jautieną bei jautienos gaminius. Šiuo metu kai kurių pieno produktų eksportas jau yra leidžiamas ir vykdomas.
Pasiteiravus, ar pastaruoju metu daug Lietuvos įmonių pareiškė norą eksportuoti produkciją į Taivaną, buvo teigiama, kad tokių yra keliolika: 6 pieno produktų įmonės, 8 žuvininkystės, 1 kiaušinių gaminių ir 6 mėsos ir jos produktų įmonės.
„Įmonių pageidaujamų eksportuoti produktų sąrašas ilgas: sūriai, pieno konservai (įvairių rūšių), sviestas, sūreliai, pieno gėrimai, lašiša ir jos produktai, kitų rūšių žuvys ir gaminiai, kiaušinių gaminiai (milteliai, masė, mišiniai), jautiena ir jautienos gaminiai“, – teigė VMVT specialistai.
Derasi dėl fondų lėšų
Prieš kurį laiką Taivanas savo ruožtu skelbė ir apie 1 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. Taip pat 200 mln. JAV dolerių vertės investicijų fondą Vidurio ir Rytų Europos valstybėms.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikino, kad šios finansavimo priemonės jau pradėjo veikti ir Lietuvos įmonės jau yra pateikusios paraiškas gauti finansavimą iš abiejų šių fondų.
„200 mln. JAV dolerių vertės investicijų fondą Vidurio ir Rytų Europos valstybėms administruoja rizikos kapitalo įmonė „Taiwania Capital“, o 1 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų fondas bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams yra administruojamas Taivano eksporto ir importo banko EXIMBANK.
Šiuo metu vyksta paraiškų vertinimas ir sprendimus priims minėtos finansinės institucijos“, – teigė ministerija.
Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas „Delfi“ aiškino, kad vos tik 2022 metų sausį buvo paskelbta apie fondus, nedelsiant buvo imtasi ir teisinių veiksmų jų įgyvendinimui.
„Birželį savo veiklą pradėjo „Taiwania Capital“ prižiūrimas investicijų fondas. Jau peržiūrėta ar vis dar analizuojama daugiau nei 20 paraiškų, gautų per pastaruosius keturis mėnesius. Apie pirmąją investiciją, jeigu viskas vyks pagal planą, planuojama paskelbti jau per ateinančias kelias savaites. Iki metų pabaigos laukiama ir daugiau investicijų, dėl kurių šiuo metu jau derasi „Taiwania“ ir Lietuvos verslai.
Įsipareigojimas neatskleisti informacijos neleidžia „Taiwania“, kol nepasiektas galutinis susitarimas, įvardyti bendrovių, su kuriomis vyksta derybos“, – teigė atstovas.
Jis patikslino, kad prieš pasamdydama ekspertą Lietuvoje, „Taiwania“ per pastaruosius tris mėnesius į Lietuvos bendroves buvo pasiuntusi dvi delegacijas.
Kalbėdamas apie 1 mlrd. Eur paskolų fondą, E. Huangas pasakojo, jog pagal Taivano įstatymų numatytą tvarką rugsėjo pradžioje vyko pirmasis valdybos posėdis, o tai bendrai yra pirmasis kartas Taivano istorijoje, kai bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis įkurti net du tokie fondai.
„Vieno milijardo dolerių suma – vienas iš elementų, lemiančių procesų spartą. Per pirmąsias dvi savaites po pirmojo valdybos posėdžio Paskolų fondas dėl finansinio bendradarbiavimo galimybių tiesiogiai bendravo su trimis Lietuvos bendrovėmis.
Mes ir toliau kviesime Lietuvos verslus aktyviai kontaktuoti su Taivaniečių atstovybe Lietuvoje. Labai tikimės jau artimiausiu metu pranešti apie tokio bendradarbiavimo vaisius.
Abu minėtieji fondai Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimo projektus įvardija kaip savo veiklos prioritetą, kuriuo siekiama užtikrinti abipusę naudą tiek Taivanui, tiek Lietuvai“, – teigė E. Huangas.
Taivano atstovybės vadovas: pažadame vystyti prekybą
Pasiteiravus, kaip šiandien, Lietuvai vis dar delsiant atidaryti šalies atstovybe Taivane, būtų galima apibūdinti šalių politinius ir prekybinius santykius, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas E. Huangas tikino, jog „santykiai šiuo metu yra teisingame stiprėjimo ir augimo kelyje.“
Pirmiausia buvo tikinama, kad šalis yra dėkinga už tvirtą Lietuvos paramą Taivanui Kinijos karinių grėsmių akivaizdoje, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
Taip pat aiškinta, kad šiais metais Taivane iš Lietuvos su verslo delegacijomis lankėsi keturi viceministrai.
„Padėjome abiejų šalių verslams nuo šių metų birželio susiorganizuoti šimtus korporatyvinių susitikimų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas į Taivaną lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais išaugo daugiau nei 30 proc.
Tikimės, kad dėl jungtinių Lietuvos ir Taivano pastangų verslo bendradarbiavimo srityje dvišalės prekybos mastai augs ir ateityje. O mes pažadame ir toliau visomis išgalėmis vystyti dvišalę prekybą“, – teigė jis.
Atstovas sakė, kad po šiais metais vykusio Taivano puslaidininkių ekspertų delegacijos Lietuvoje apsilankymo, Taivanas Lietuvoje atidarė jungtinį puslaidininkių mokslo centrą, padėsiantį Lietuvos bendrovei vystyti šią sritį.
„Šiuo metu abi pusės derasi dėl galimo susitarimo vystant puslaidininkių technologines galimybes, galiausiai įsitvirtinsiančias Lietuvoje.
Puslaidininkiai yra viena iš moderniausių pramonės šakų pasaulyje, ir tai pirmasis kartas, kai Taivanas technologijomis talkina užsienio valstybei, tad prireiks laiko, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl bendradarbiavimo.
Norint padėti lietuviams tobulėti puslaidininkių, kurie yra gyvybiškai svarbūs visai pramonei, srityje, penki geriausi šios srities Taivano universitetai spalį ir lapkritį į Lietuvą siunčia dvi delegacijas, kurios siūlys Taivano valdžios dotuojamų stipendijų Lietuvos studentams Taivane gilinti žinias puslaidininkių technologijų srityje. <...>
Kalbant apie tiekimo grandinių atsparumą, per pastaruosius kelis mėnesius Taivaniečių atstovybė Lietuvoje padėjo ne vienai svarbiai Lietuvos bendrovei savo tiekimo grandines tiesiogiai susieti su Taivano ir taip Taivane pagamintais aukštos kokybės komponentais užtikrino lietuvių bendrovių stabilumą ir augimą.
Demokratinių tiekimo grandinių stiprinimas naudingas abiem pusėms ir vertinamas kaip pasaulinė tendencija, kurią lėmė tiek pandemija, tiek ekonominis autoritarinių šalių ne tik Europoje, bet ir Azijoje bei Australijoje, spaudimas“, – teigė jis.
Delsia dėl atstovybės atidarymo
Nors Taivaniečių atstovybė Lietuvoje duris pravėrė jau beveik prieš metus, Lietuva atsidaryti savąją kol kas delsia. Apie tai, kad duris bus atvertos, buvo pranešta dar rugsėjo pradžioje, tačiau atidarymas nukeltas.
Neoficialiai teigiama, kad koją sklandžiam bendradarbiavimui kiša stringantys susitarimų vykdymai iš Taivano pusės, neišduodami leidimai eksportui.
Aiškintis, kas lemia nesklandumus, prieš porą savaičių vyko ir Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Buvo tikinama, kad tokio vizito tikslas – aktyvinti ir plėtoti ekonominį Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą, paskatinti užmegzti verslo partnerystes.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino, kad šiuo metu Lietuvos paskirtas prekybos atstovas yra išvykęs į Taipėjų.
„Vyksta intensyvūs pasirengimo darbai atidaryti Lietuvos prekybos atstovybę Taipėjuje“, – teigė ministerija.
