„Turime rasti konkretų objektą, dėl kurio abi šalys gali dirbti, ir aš manau, kad vienas tokių objektų galėtų būti išminavimas, naudojant dronus“, – interviu Eltai teigė M. Lo.
„Taivanas geba sukurti sensorius, kurie padėtų aptikti minas, bet mums trūksta patirties kaip išminuoti. Lietuvoje turite labai stiprių jutiklių gamintojų, viena šių bendrovių ką tik laimėjo NATO konkurso apdovanojimą – jie gamina radarus, kurie gali prasiskverbti pro žemę. Jei šiuos jutiklius naudosime kartu su Taivano termovizoriais ir dronais, galime sukurti labai naudingą priemonę“, – paaiškino jis.
Verslininkas tikino, kad jei demokratinės valstybės kartu suvienys savo pajėgumus, jos taps pajėgios konkuruoti su Kinija globalioje rinkoje. Šiandien Pekinas turi pranašumą todėl, kad valstybė subsidijuoja įmones siekdama sumažinti kainas, sako M. Lo.
„Šiuo metu visa Taivano dronų produkcija, kuri skirta valstybei ar kariniam panaudojimui yra pilnai nepriklausoma nuo Kinijos tiekėjų, tačiau kaina vis dar negali konkuruoti su Kinijos valdžios subsidijuojama produkcija. Visgi aš manau, kad jei daug demokratinių šalių veiktų kartu, poreikis nuo Kinijos nepriklausomai produkcijai bus aukštas ir mes būsime pajėgūs sumažinti kainą“, – nurodė jis.
Pokalbio metu M. Lo plačiau aptarė Taivano delegacijos vizito Lietuvoje priežastis, dronų pramonės sektoriaus padėtį, ateitį ir iššūkius. Jis taip pat išreiškė palaikymą Lietuvai už visokeriopą palaikymą Taivanui ir kalbėjo apie užsimezgusį ryšį tarp dviejų tautų.
– Pradėsiu nuo akivaizdaus klausimo: papasakokite Lietuvos auditorijai, koks yra šio Taivano delegacijos vizito tikslas?
– Per pastaruosius dvejus metus Taivanas iš tikrųjų daug ko išmoko iš karo Ukrainoje. Mūsų Vyriausybė daug investuoja, turime keletą nacionalinių projektų: pavyzdžiui, mano įmonė dalyvauja kariuomenės ir taip pat karinio jūrų laivyno projektuose.
Suprantame, kad esame ne vieni. Panašaus dydžio šalys kaip Taivanas ir Lietuva turi didinti asimetrinio karo pajėgumus. Esame ir panašiai mąstančios šalys, skiriančios didelį dėmesį krašto gynybai, todėl tokie vizitai kaip šis yra būtini, kad kartu galėtume užmegzti partnerystę.
Kitas dalykas – geopolitinis aspektas. Daugelis šalių šiandien yra priklausomos nuo importo iš Kinijos, ypač kai kalbame apie dronų pramonę – Jungtinės Valstijos, Japonija ir netgi Taivanas turi šią problemą. Mes nenorime labai priklausyti nuo tiekėjų Kinijoje, suprantama, jei vieną dieną jie nuspręs sustabdyti eksportą dalis, visa gamyba gali tiesiog sustoti.
Vienintelis Taivano priešas yra Kinija – jie nuolat mums grasina, todėl mes negalime pasikliauti jų tiekėjais. Tai taip pat yra priežastis, kodėl Taivano Vyriausybė ir mūsų verslo sektorius labai stengiasi sukurti alternatyvų būdą, vietinę tiekimo grandinę, kad padėtų mums apsisaugoti, tačiau Taivano rinka yra maža. Tikimės, kad kai tik turėsime galėsime visiškai pakeisti Kinijos produkciją, taip pat turėsime ką pasiūlyti tarptautinei bendruomenei ir padėti draugiškoms šalims. Dabar visi nori alternatyvos kiniškai pramonei – Taivanas gali padėti.
Mes taip pat suprantame, kad fronto linijose yra daug praktinių iššūkių, pavyzdžiui, trikdžių, su kuriomis susiduria dauguma palydovinių valdymo sistemų kaip GNSS (Pasaulinė navigacijos palydovų sistema – ELTA), GPS (globali padėties nustatymo sistema – ELTA). Tai reiškia, kad norint turėti gerą navigaciją, turėtų būti taikomi kokie nors dirbtinio intelekto metodai, robotika, vaizdinės atpažinimo technologijos taikinio suradimui, identifikavimui ar net tam, kad būtų išvengta susidūrimo ore. Visa tai turi būti pagrįsta pačiais pažangiausiais skaičiavimais.
Taivanas turi labai stiprią aukščiausios klasės lustų pramonę. Be to, beveik 100 proc. dirbtinio intelekto produkcijos yra gaminama Taivane – NVIDIA ir AMD – visa šių įmonių gamyba yra Taivane. Mes turime labai stiprų pagrindą dirbtinio intelekto pramonėje ir galime padėti sprendžiant iškilusius iššūkius.
– Sakote, kad Taivano technologijų pramonė vis dar tebėra priklausoma nuo Kinijos. Ar ta pati situacija ir dronų technologijų pramonėje, ar visgi čia esate savarankiški?
– Prieš kelerius metus taip, visiems buvo sunku konkuruoti su Kinija, kuri subsidijuoja savo pramonę. Valstybė valdo tūkstančius kompanijų, pavyzdžiui visą Šendženo klasterį ir, atvirai kalbant, jiems puikiai sekasi dirbti, tačiau kadangi Kinija yra susijusi su Iranu, Šiaurės Korėja, taip pat Rusija, jų tiekimo grandinė tapo grėsme demokratinėms šalims.
Šiuo metu visa Taivano dronų produkcija, kuri skirta valstybei ar kariniam panaudojimui yra pilnai nepriklausoma nuo Kinijos tiekėjų, tačiau kaina vis dar negali konkuruoti su Kinijos valdžios subsidijuojama produkcija. Visgi aš manau, kad jei daug demokratinių šalių veiktų kartu, poreikis nuo Kinijos nepriklausomai produkcijai bus aukštas ir mes būsime pajėgūs sumažinti kainą.
– Ar galite šiek tiek papasakoti apie Taivano pažangą karinių dronų gamyboje? Praėjusiais metais „Reuters“ pranešė apie Taivano planus didinti dronų gamybą. Buvo teigiama, kad Taivano bepiločių orlaivių arsenale yra šimtai dronų, o Kinijos - dešimtys tūkstančių, Kinija taip pat eksploatavo daugiau skirtingų dronų technologijų, tačiau tai buvo pernai. Kokia situacija yra šiemet? Kas pasikeitė?
– Šiuo metu mūsų dronų pramonę galima suskirstyti į kelias dalis. Pirmoji dalis yra karinė pramonė, kuriai vadovauja mūsų NCSIST (Nacionalinis Chung-Shan’o mokslų ir technologijų institutas – ELTA). Tai yra mokslinių tyrimų ir plėtros centras bei mūsų krašto apsaugos ministerija. Jie gamina aukštesnių pajėgumų, ilgesnės distancijos technologijas, taip pat NCSIST paskatino mūsų kompaniją prisijungti prie vykstančių programų kaip tiekėją.
Kita dronų pramonės dalis, mes ją vadiname komercine zona, tačiau gamina produkcija yra skirta kariniam panaudojimui. Čia dėmesys skiriamas nestandartinėms dalimis, kurios gali būti panaudojamos gamyboje. Mūsų Vyriausybė jau nusprendė išleisti 70 mlrd. Taivano dolerių (apie 2,05 mlrd. eurų – ELTA) dronų pirkimams per kelis ateinančius metus.
– Sakėte, kad jei demokratinės šalys susivienys ir investuos vieną į kitą, jos galės konkuruoti su Kinija dronų pramonės rinkoje. Kokius kitus žingsnius planuojate tam pasiekti? Šiuo metu esate Lietuvoje, bet ar planuojate aplankyti kitas šalis su delegacija? Kas laukia toliau?
– Mūsų darbą būtų galima padalinti į dvi kategorijas. Pirmoji yra daugkartinio panaudojimo dronai, kuriuos galima panaudoti atliekant įvairias žvalgybos misijas. Šio tipo dronai bus integruoti su dirbtinio intelekto technologijomis daugiafunkciniai.
Kita kategorija yra vienkartinio panaudojimo, pavyzdžiui, FPV (angl. first person view) dronai. Ši technologija jau įrodė savo efektyvumą Ukrainoje, tačiau yra reikalingas didžiulis jų skaičius. Prezidentas Zelenskis paskelbė apie planus padidinti dronų produkciją ir kompanijos iš Baltijos šalių jau dalyvauja šiame projekte, bet mes kalbame apie didžiulį kiekį, milijonus dronų, o tam reikia stabilios komponentų gamybos linijos.
Manau, kad būtent tai yra Taivano vaidmuo. Mūsų šalis turi keletą didelių veikėjų, gaminančių pagrindines elektronikos detales visam pasauliui. Jei norime gaminti masiškai, po kelis milijonus dronų per metus, tai nėra jokia problema.
– Norėčiau jūsų paklausti kiek daugiau apie Lietuvą. Ką tik buvo pasirašyti du memorandumai tarp Taivano ir Lietuvos įmonių dėl bendradarbiavimo gaminant bepiločių orlaivių technologijas, taip pat šių metų liepą Lietuvos delegacija lankėsi Taivane. Ar susitikote su Lietuvos delegacija? Kokių rezultatų davė šis susitikimas?
– Taip, buvau susitikęs su delegacija, tada surengiau renginį mūsų dronų parke. Lietuvos bendrovės man paliko didelį įspūdį, radome sinergijos taškų, supratome, kur galime veikti kartu. Turime labai geras EO/IR kameras (elektro-optinė, infraraudonųjų spindulių – ELTA), bet su lazerinėmis technologijomis, kurios gali tiksliau nustatyti taikinį. Mūsų ir Lietuvos bendrovės gali susivienyti su savo stipriąsias puses, kad dronas taptų išmanesnis arba daugiafunkcinis.
– Tačiau ar Taivanas turi planų investuoti į Lietuvos įmones, o gal Lietuvos įmonės investuos Taivane? Ar galite šiek tiek papasakoti apie Taivano ir Lietuvos partnerystės strategiją?
– Turime rasti konkretų objektą, dėl kurio abi šalys gali dirbti, ir aš manau, kad vienas tokių objektų galėtų būti išminavimas, naudojant dronus. Matome, kad Ukraina šiuo metu kenčia dėl minų, kurios nužudė daug nekaltų civilių gyventojų. Galime naudoti dronus, kad greitai nustatytume minų buvimo vietas, taip pat kuo daugiau jų išminuoti.
Taivanas geba sukurti sensorius, kurie padėtų aptikti minas, bet mums trūksta patirties kaip išminuoti. Lietuvoje turite labai stiprių jutiklių gamintojų, viena šių bendrovių ką tik laimėjo NATO konkurso apdovanojimą – jie gamina radarus, kurie gali prasiskverbti pro žemę. Jei šiuos jutiklius naudosime kartu su Taivano termovizoriais ir dronais, galime sukurti labai naudingą priemonę tam tikram tikslui, pavyzdžiui, išminavimui.
Mes pradedame nuo B2B (verslas verslui – ELTA) formato, padedame vieni kitiems, bet dėl to, kad abi šalys kartu turi stipriųjų pusių, taip pat galime tapti tiekėjais daugeliui šalių. Netgi Jungtinėse Valstijose gaminami dronai yra labai brangūs ir ne kiekviena šalis gali juos įpirkti. Jie ką tik paskelbė apie projektą, pavadinimu „Replicator“, planuoja per labai trumpą laiką atlikti dronų bandymus ir jiems reikalingi tiekėjai. Jei Taivanas gali susivienyti su Lietuva, tuomet mes galime tapti pagalbininkais, kurie padės vykdyti masinę dronų gamybą kitoms demokratinėms šalims.
Su ta pačia problema susiduria ir Japonija. Jie yra labai stiprūs, tačiau nėra gerai remtis tik vidaus rinka ir vidiniais tiekėjais. Pažvelkime plačiau, Kinija buvo daugelio šalių gamybos centras, ilgiau tai tęstis negali, tačiau visi ieško geresnės kainos ir mes turime stengtis tai suteikti.
– Lietuvoje visai neseniai buvo kilusi diskusija apie dronų su kiniškomis dalimis pirkimus. Iš jūsų suprantu, kad tai yra bendras iššūkis.
– Tai yra iššūkis. Padaryti, kad dronas skraidytų, yra lengva, bet masiškai gaminti dronus be jokių sudedamųjų dalių iš Kinijos – tai jau kitas dalykas. Tai tikrai sudėtinga ir reikalauja daug pagalbos iš įvairių šalių.
– Palieskime kitą temą Lietuvoje neseniai įvyko Seimo rinkimai, netrukus pasikeis Vyriausybė, į ministerijas ateis nauja vadovybė, o su jais gali keistis ir politikos prioritetai. Kai kurie iš laimėjusių partijų vadovai bei nariai kalba apie santykių su Kinija normalizavimą ir nors niekas tiksliai nesako, kokios priemonės būtų siūlomos, tačiau pati idėja yra iškelta. Ar nerimaujate dėl to, kad Lietuva gali siekti artimesnio ryšio su Kinija?
– Mes, taivaniečiai, vis dar tvirtai tikime Lietuvos žmonėmis. Leiskite man pateikti jums du pavyzdžius. Vienas jų – per COVID-19 pandemiją Taivanas gavo vakcinų iš jūsų šalies labai sunkiu laikotarpiu, kritiniu momentu. Taivaniečiai jaučia, kad jumyse turime draugą ir mums reikia, kad jūs turėtumėte mus. Po to Lietuva išsakė savo balsą už Taivaną ir tai pastebėjo kiekvienas taivanietis, įskaitant mano žmoną. Mano žmona man priminė, kad reikia išreikšti mūsų dėkingumą Lietuvai už tai, kaip ji mums padėjo. Net ir tokiu sunkiu metu Lietuva vis tiek parodė mums orumą ir sąžiningumą ir niekada nenusilenkė diktatūrai. Tvirtai tikime, kad žmonės Lietuvoje žino, kas yra teisinga ir kas ne.
Kitas dalykas – žmonių grandinė, Taivaną įkvėpė Lietuva. 2004 metais 2,3 mln. žmonių, mes kartu susikibome rankomis ir apjuosėme visą salą. Iš pradžių visi sakė, kad tai neįmanoma, bet žmonės pradėjo kalbėti apie Baltijos šalis, kurios mums parodė kaip tai padaryti.
– Bet jeigu Lietuvos Vyriausybė pradėtų kaip nors megzti santykius su Kinija, ar nemanote, kad tai pakenktų šiai dviejų tautų draugystei? Galbūt Taivanas ieškotų kitų partnerių dronų technologijų vystymui?
– Manome, kad naujojo parlamento sprendimas turi teisę nuspręsti, kaip tai padaryti, ir aš tikiu ir tikiuosi, kad tai nepakenks draugystei su Taivanu. Susitikome su keliais politiniais veikėjais, parlamento nariais ir per pokalbį su jais pajutome draugystę ir pasitikėjimą demokratija.
– Noriu jūsų paklausti apie ateities viziją. Jūs kalbėjote apie dirbtinio intelekto technologijas, išminavimo technologijas, kurias gali pasiūlyti dronai. Yra net kalbama, kad artėjame prie dronų eros, kad dronai bus vis plačiau naudojami panaudojami taikos metu ir karo metu. Bet ar dronų era jau atėjo ar dar tik artėja? Galbūt dar kažko trūksta?
– Dronų era yra būtent dabar. Pateiksiu pavyzdį – koks Taivane vidutinis ūkininko amžius? 72 metai. Tai yra dėka mažo gimstamumo, ir todėl, kad nėra daug jaunų vyrų, kurie įsitrauktų į žemės ūkį ir tai vyksta ne vien mūsų šalyje. Tačiau maistas yra labai svarbus visiems, tiesa? Taigi, esant mažesniam gyventojų skaičiui, galime pasitelkti dronų technologijas, kad šios padėtų, pavyzdžiui, smulkiajam žemės ūkiui. Taivane šiuo metu daugybė jaunų vyrų, kurie nori valdyti droną ir padėti kaimui.
Taip pat su dronais galime atlikti įvairias su pristatymu ir žvalgyba susijusias paslaugas ne tik gynybos srityje. Yra daug sunkių darbų, pavojingų darbų, kuriuose žmogų labai greitai keičia naujosios technologijos. Taivanas yra mažytis, nedidelis, bet mes jau turime daugiau kaip 20 tūkst. licencijuotų dronų pilotų. Tai labai džiugina. Daug jaunų vyrų, jie nori mokytis, gauti licenciją, kurti naujoviškus sprendimus visuomenei arba naujas darbo galimybes.
– Ar dronų technologijos yra populiarios tarp Taivano jaunimo, studentų?
– Taip, ir Vyriausybė tai aktyviai skatina. Vienas iš sprendinių yra amžius, kuomet išduodama licencija – jeigu automobilį vairuoti galima nuo 18 metų, licenciją pilotuoti droną galima gauti nuo 14 metų. Galima pasakyti vaikais, kad jie gali gauti dronų licenciją anksčiau nei vairavimo teises, ir juos tai sudomina.
Labai svarbu, kad jaunimas gautų progą susipažinti su šia technologija. Jei iškilus problemai duosite nurodymus kareiviui ją išspręsti su dronu – tai nėra praktiška. Jis turi būti nuo jauno amžiaus pažįstamas su šia priemone, naudojęs ją.
Taivanas aktyviai skatina jaunimą susipažinti su šia priemone. Šiandien daugelio šalies vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniai jau bando taikyti dronus įvairiems tikslams ir valdyti juos patys.