Liz Ryan yra bendrovės „Human Workplace“, taikančios netradicinius darbo paieškos ir darbuotojų atrankos metodus, įkūrėja ir vadovė.
Ji teigia, kad norint susirasti gerą darbą, reikia peržengti tradicinio mąstymo ribas ir atmesti seniai priimtas rašytas ir nerašytas taisykles. L. Ryan įkvepia: „Išeidami už stereotipinių rėmų ribų ir į kiekvieną darbo paieškos etapą įdėdami daugiau savo asmeninės aistros, jūs nieko neprarasite. Juk senoji automatizuota sistema vis vien neveikia ir neatneša norimo rezultato. Kaip sakė Franklinas D. Rooseveltas: „Vienintelis dalykas, kurio turėtume bijoti, yra pati baimė“.
Štai 10 taisyklių, kurias L. Ryan ragina atmesti nedelsiant.
Dešimt darbo paieškos taisyklių, kurias reikia pamiršti:
1) Taisyklė, teigianti, jog motyvaciniame laiške reikėtų vengti asmenvardžio „aš“. Tai absurdiška. Motyvacinis laiškas yra jūsų rinkodaros dokumentas. Jūs esate produktas. Jei motyvaciniame laiške pavartosite šešis ar septynis asmenvardžius „aš“, jis taps asmeniniu dokumentu, skirtu skaitytojui – asmeniui, kuris ateityje gali tapti jūsų darbo vadovu.
2) Taip pat nepaisykite taisyklės, kuri nurodo, kad motyvaciniame laiške reikia išvardyti visas savo ankstesnių darbų užduotis ir pareigas. Kam tai rūpi? Jūs visiškai kitoks žmogus, nei visi kiti prieš jus į tas pačias pareigas priimti darbuotojai. Nerašykite užduočių aprašymo, nes iš to, kokias pareigas ėjote, galima spėti, kokį darbą jums teko dirbti. Verčiau papasakokite, koks buvo jūsų asmeninis indėlis kiekviename darbe!
3) Pamirškite taisyklę, kuri liepia atsakymus į skelbimą apie darbuotojų paiešką siųsti per automatizuotą darbo paieškos portalą. Tai juodoji skylė, į kurią patekus galimybė, kad su jumis susisieks, bus lygi nuliui.
Rašykite tiesiogiai rūpimos bendrovės personalo atrankos vadybininkui – žmogui, su kuriuo jums teks turėti reikalų, jei jus priims į darbą. Savo asmeninį, būtent rūpimoms pareigoms ir bendrovei parašytą motyvacinį laišką ir asmeninį, jus kaip asmenybę atskleidžiantį gyvenimo aprašymą siųskite tiesiogiai jo ar jos elektroniniu paštu.
4) Sulaužykit kartais prie darbo skelbimų rašomą taisyklę, kuri teigia: „Draudžiama tiesiogiai susisiekti su personalo atrankos vadybininku“. O kas jums liepė skaityti darbo skelbimus? Nebeskaitykite jų. Motyvacinį laišką galite siųsti kam tik norite. Rūpimos įmonės personalo atrankos vadybininko kontaktinius duomenis galite rasti „LinkedIn“ tinkle, tai tikrai nėra sudėtinga.
5) Nepakluskite taisyklei, reikalaujančiai pretenduojant į darbą surašyti savo atlyginimų istoriją. Ar darbdavys jums papasakos, kiek jis mokėjo ankstesniems tos pačios pozicijos darbuotojams? Tikrai ne. Tad ir jūs galite neatskleisti savo privačių finansinių duomenų. Darbdaviui galite pasakyti, kokio atlyginimo tikitės.
6) Sulaužykite nerašytą taisyklę, kad pokalbio dėl darbo metu reikia elgtis kaip kvailai avelei – atsakinėti tik į pateiktus klausimus, o kai nieko neklausia – tylėti.
Pokalbis dėl darbo nėra pilietybės egzaminas. Galima pamėginti išprovokuoti darbdavį pereiti prie tikro žmogiško dialogo, o jei nepavyks – ką, jūsų manymu, tai sako apie žmogų, kuriam norite dirbti?
7) Ignoruokite taisyklę, kuri sako, kad buvusių darbdavių rekomendacijas jus dominančiam darbdaviui reikia pateikti iš karto, net jei dar nežinote, ar jūs jam tiksite ir ar jums tiks siūlomos sąlygos. Įmonės, kurios spaudžia kuo anksčiau pateikti rekomendacijas, galbūt turi planų panaudoti jūsų kontaktus savo tikslams, kad ir kaip siaubingai tai beskambėtų.
8) Atmeskit taisyklę, teigiančią, kad ieškodami darbo savo energiją turite skirti tam, kad visiems įtiktumėte – nuo pradinio gyvenimo aprašymų tikrintojo iki personalo atrankos vadybininko, kuris taip niekada ir nepaskambina. Šio straipsnio antraštė skelbia „Jei norite gero darbo – pamirškite taisykles“, o ne „Laikykitės taisyklių, kad gautumėt bent kažkokį darbą“.
9) Pamirškit taisyklę, kad reikia palaukti iki keturių savaičių, kol personalo atrankos komitetas teiksis su jumis susisiekti. Nuspręsti, ar jūs tinkate pareigoms, visiškai pakanka trijų darbo dienų.
Palikite vieną balso pranešimą: „Norėjau pasiteirauti dėl galutinio sprendimo prieš uždarydamas (-a) šią bylą, nes įtariu, kad jums mano kandidatūra netiko.“ O jei ir tuomet nesusieks, iš tiesų uždarykite bylą ir pamirškite. Pajusite neįtikėtiną palengvėjimą.
10) Ir galiausiai, pamirškite taisyklę, teigiančią, kad paradui vadovauja darbdavys. Gal taip ir yra kokioje nors nusižeminusių avių, norinčių, kad jas priimtų bent į kažkokį darbą, rinkoje, bet taip niekada nebuvo talentų rinkoje, kurioje ieškoma gabių žmonių, sugebančių spręsti tikras problemas.
Toliau „Time“ pateikia L. Ryan atsakymus į skaitytojų klausimus.
