Taip gerai dar niekada negyvenome: kaip keitėsi kainos ir algos įsivedus eurą

Prieš beveik dešimt metų Lietuva įžengė į euro zoną – ir gyvenimas pasikeitė per naktį. 2015-ųjų sausio 1 dieną pasitikrinę savo banko sąskaitas gyventojai išvydo maždaug 3,5 karto mažesnius skaičius, o nuo tos akimirkos dar kurį laiką sekė sumaištis atsiskaitinėjant naująja valiuta parduotuvėse. Vis dėlto per šį dešimtmetį Lietuva padarė išties milžinišką ekonominį šuolį – ir nemažai prie to prisidėjo pasikeitę nacionaliniai pinigai.

Kadangi dar ne visų šių metų mėnesių duomenys yra pateikti oficialiai, peržvelgėme paskutinius duomenis ir lyginome juos su tais pačiais laikotarpiais prieš 10 metų. Galima pamatyti išties įspūdingą pokytį nuo tada, kai euras tapo nacionaline valiuta.

Per dešimtmetį gyvenimas išties sparčiai gerėjo – matyti dvigubas bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui šuolis – nuo 12,4 tūkst. eurų 2014 metais, šitas rodiklis pasiekė 25,7 tūkst. eurų praėjusiais metais.

Remiantis Vartotojų kainų indeksu, nuo 2014 metų spalio iki šių metų spalio bendrai vartojimo kainos ir paslaugos pakilo 51,76 proc. Vartojimo prekės per dešimt metų pabrango 43 proc., o tuo metu paslaugų kainos šoktelėjo net 76,6 proc.

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per dešimtmetį paaugo 65 proc. Būstas, vanduo, elektra ir kitas kuras pabrango 50 proc. Vienas įspūdingiausių augimų matomas viešbučių ir restoranų sektoriuje – čia kainos šovė net 113 proc.