Pastaruoju metu kelių bankų klientai susidūrė su laikinais nesklandumais bandant pasinaudoti kasdieninėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, spalio 13 dieną dalis „Luminor“ banko klientų pamatė, kad jų sąskaitos tuščios arba jų visai nėra.
„Delfi“ jau rašė, kad tai gerokai išgąsdino užsienyje buvusius lietuvius. Viena Balyje atostogavusi moteris sakė pagalvojusi, jog jos sąskaitą ištuštino sukčiai.
Pastaruoju metu ne be nesklandumų veikė ir „Swedbank“ paslaugos. Praėjusį ketvirtadienį žmonės skundėsi, jog negali atsiskaityti, prisijungti prie internetinės bankininkystės, naudotis išmaniąja programėle. Su sutrikimais šio banko klientai susidūrė ir spalio 2 dieną, panašios problemos ištiko ir baigiantis rugsėjui.
Neseniai buvo sutrikusios ir SEB banko paslaugos – žmonės laikinai negalėjo naudotis internetiniu banko tinklalapiu ir programėle, taip pat negalėjo pasiskambinti į banką.
„Kas vyksta, neveikia niekas, atsiskaityti neįmanoma“, – tada piktinosi vartotojai.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas „Delfi“ sakė, kad ištikus nesklandumams tik dalis žmonių į juos kreipiasi, todėl įvertinti, ar sutrikimų dažnis viršija normalų darbinį lygį, sunku.
„Bet iš to, ką mes matome, tokie nutikimai vis pasikartoja“, – teigė R. Jokubauskas.
LBA: tai laikini techniniai trikdžiai, kurie šalinami operatyviai
Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacija komentare „Delfi“ teigė, kad su laikinais techniniais trikdžiais susidūrė keli konkretūs rinkos dalyviai, tai nėra būdinga visam sektoriui.
„Suprantame, kad trumpalaikiai techniniai nesklandumai gyventojams sukelia nepatogumų. Kredito įstaigos dėl jų nuoširdžiai apgailestauja ir trikdžius siekia pašalinti kuo greičiau. Pagrindinis bankų tikslas yra klientų lėšų saugumas, todėl kredito įstaigos nuolat ir ypač daug investuotoja į IT sistemas ir kibernetinį saugumą“, – teigiama LBA komentare „Delfi“.
Pasak bankų atstovų, finansų sektorius apskritai „vienas iš lyderių, užtikrinant klientų lėšų bei duomenų saugumą rinkoje.“
Kredito įstaigos, kaip nurodoma komentare, reguliariai atlieka informacinių sistemų atnaujinimo ir tobulinimo darbus, apie kuriuos klientus informuoja iš anksto.
„Šiuolaikinė bankininkystė neatsiejama nuo naujausių technologijų, o jų atnaujinimo darbai būtini aukščiausiam sistemų saugumui ir efektyvumui palaikyti. Kadangi bankininkystės sistemos yra kompleksiškos, kai kurie atnaujinimai gali užtrukti ilgiau, tam tikrais atvejais atnaujinimai gali lemti ir laikinus techninius trikdžius“, – pastebėjo asociacija ir pridūrė, kad trikdžiai sprendžiami operatyviai.
Centrinis bankas: išvengti veiklos sutrikimų sudėtinga
„Delfi“ paklausė Lietuvos banko, kaip jis vertina panašias situacijas. Reguliuotojo Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė sakė, kad centriniam bankui kelia susirūpinimą incidentai, dėl kurių ilgesnį laiką sutrinka bankų paslaugų prieinamumas.
Dėl to vertinama bankų teikiama incidentų informacija, vyksta priežiūros dialogas su paveiktomis įstaigomis, kad incidentų priežastys būtų išaiškintos, ištaisytos ir nesikartotų.
„Vis dėlto dėl aukšto skaitmenizacijos bankuose lygio labai sudėtinga visiškai išvengti veiklos sutrikimų, jie kartas nuo karto įvyksta. Dažniausiai veiklos sutrikimų priežastys būna nulemtos techninės ar programinės įrangos gedimų, atsirandančių dėl aplinkybių, kurias įstaigos gali kontroliuoti, pavyzdžiui, per procesus, vidaus kontrolę“, – kalbėjo R. Bagdonienė.
Be to, pasak departamento vadoves, į kredito įstaigas taikosi ir kibernetiniai nusikaltėliai, kurie vykdo tokias atakas kaip paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (angl. Distributed Denial of Service, DDoS), o gali sukelti tam tikrų veiklos sutrikimų.
„Kai kyla mokėjimo paslaugų trikdžių, Lietuvos bankas atlieka vertinimus dėl jų priežasčių ir įstaigų pajėgumų priežastis ištaisyti laiku. Jei reikia, teikiami nurodymai dėl taisomųjų veiksmų, kurie turi sustiprinti įstaigų operacinį atsparumą. Atskirais atvejais, gali būti skiriamos poveikio priemonės“ – nurodė centrinis bankas.
2021 metais Lietuvos bankas „Luminor“ banką nubaudė skirdamas šimtatūkstantinių baudų, nes kredito įstaiga neužtikrino kliento galimybės disponuoti jo sąskaitoje esančiomis lėšomis.
Taip pat konstatuota, kad bankas su klientais komunikavo netinkamai arba apskritai jiems nepranešė svarbios informacijos. Klientams jungiantis su mobiliuoju parašu jų prieiga prie interneto banko buvo visiškai užblokuota, tačiau bankas jiems nenurodė blokavimo priežasčių ir laiku nesiėmė priemonių blokavimui panaikinti.
Kad trikdžius lemia kibernetinės atakos, pridūrė ir LBA. Ji taip pat paminėjo trečiųjų šalių paslaugų, ryšio sutrikimus ir pan.
Pataria namuose laikyti tiek grynųjų, kiek užtektų savaitei
Kaip tokios situacijos koreliuoja su tikslu mažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais skaičių?
Pasak R. Bagdonienės, grynieji pinigai vis dar yra svarbi mokėjimo priemonė, ypač tam tikroms gyventojų grupėms. Vis dėlto, jos teigimu, skaitmeninės paslaugos tampa vis svarbesnės, Europos priežiūros institucijos, įskaitant ir Lietuvos banką, pabrėžia, kad būtina užtikrinti patikimą ir saugią infrastruktūrą.
Savo ruožtu R. Jokubauskas sakė, kad gyventojai namuose turėtų laikyti tiek grynųjų, kad užtektų iš šios sumos pragyventi savaitę.
„Namuose reikėtų turėti grynųjų, kurių užtektų savaitės poreikiams. Kad jei ištinka techninis sutrikimas bankinėje sistemoje ir viskas neveikia dieną ar dvi, tai nesukeltų nepatogumų, žmogus galėtų parėjęs namo atsidaryti stalčių, pasiimti banknotą ir nueiti į parduotuvę nusipirkti vaistų ir duonos. Žinoma, tai neturėtų būti didelės sumos, bet turbūt nedaug yra žmonių, kurie per savaitę išleistų dideles sumas“, – svarstė R. Jokubauskas.
O štai į klausimą, kiek grynųjų nešiotis piniginėje, kiekvienas sau turėtų atsakyti asmeniškai. R. Jokubausko teigimu, tai priklauso nuo asmens įpročių – pavyzdžiui, jei dažnai apsiperkama turguje, kuriame dalis prekybininkų neturi banko kortelių skaitytuvų, logiška, kad grynųjų turėti verta.
Ar verta naudotis kelių kredito įstaigų paslaugomis, jog būtų išvengta nepatogių situacijų, taip pat nėra vienareikšmiško atsakymo.
„Jei asmuo banko paslaugomis naudojasi minimaliai, pavyzdžiui, į sąskaitą gauna pensiją, iš jos apmoka dalį komunalinių paslaugų išlaidų ir išsigrynina pinigų kasdienėms paslaugoms, klausimas, ar yra poreikis turėti dvi sąskaitas. Bet jei žmogus aktyviai naudojasi banko paslaugomis, su savimi turi minimalų kiekį grynųjų, jis tikrai gali patekti į situaciją, kai už dienos pietus negalės apmokėti kortele. Tada reikėtų turėti kito banko kortelę“, – patarė R. Jokubauskas.
LBA grynųjų pinigų klausimą komentavo lakoniškai. Anot asociacijos, jų nedidelėms išlaidoms su savimi verta turėti visada, jei prireiktų nenumatytoms aplinkybėms.
