Tiesa, pasak ekonomistų, lyginant su euro zonos senbuvėmis, Lietuvoje paslaugos dar gerokai pigesnės, todėl tikėtina, kad ateityje jų kainos ir toliau didės, o tam įtakos gali turėti ir didėjančios darbo užmokesčio sąnaudos.
Augo atlyginimai, augo ir kainos sako ekonomistai, bet pasak jų, tai vyko po, o ne dėl euro įvedimo.
Didėjo minimali alga, vidutinis atlyginimas į rankas per metus išaugo daugiau nei šešiais procentais. Daugiau metų pabaigoje esą uždirba tie, kurie ir anksčiau gaudavo didesnį nei vidutinį atlyginimą, bet šį pokytį žmonės pajuto įvairiai.
„Atlyginimai sparčiau didėjo, ko gero, nedidelei daliai žmonių, kurie yra labai paklausūs darbo rinkoje ir kurie šiaip gauna ne pačius mažiausius atlyginimus. O žmonės, kurie gyvena iš minimalios algos, tai jiems net ir šitas MMA padidėjimas yra per mažas, kad jiems pajamų pakaktų gyventi taip, kaip jie norėtų“, – aiškina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Gyventojai, vertindami pirmuosius metus įvedus eurą, labiau pastebi išaugusias kainas nei pajamas, dėl to esą sunku kontroliuoti išlaidas ir sutaupyti.
„Nors oficialioji statistika skelbia, kad bendras kainų lygis per metus nepadidėjo, o netgi sumažėjo, vis tik ir statistikai pripažįsta, ir patys žmonės rodo pavyzdžius, kai kainos už paslaugas išaugo. Taip daugiausiai atsitiko su tomis paslaugomis, kurios turėjo savo valandos įkainį ar darbo įkainį, pavyzdžiui, už batų kulniuko pakalimą, jei anksčiau tai buvo 10 litų, tai dabar graži apvali suma yra 5 eurai“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Labiau nei avalynės taisymas per metus brango poilsio ir kultūros paslaugos – daugiau nei penktadaliu. Daugiau nei 10 procentų kilo būsto nuomos kainos ir įvairių namų prietaisų taisymas.
Vis dėlto, pasak ekonomistų, lyginant su euro zonos senbuvėmis, Lietuvoje paslaugos dar gerokai pigesnės, todėl tikėtina, kad ateityje jų kainos ir toliau didės, o tam įtakos gali turėti ir didėjančios darbo užmokesčio sąnaudos.
Pajamų didėjimą pajuto jauni ir kvalifikuoti
Žmonių, kurie pajuto pajamų padidėjimą, reikėtų ieškoti tarp tų, kurių kvalifikacija ir profesija yra paklausi darbo rinkoje, ir kurie ir taip uždirba didesnes negu vidutines pajamas. Veikiausiai tai jaunesnio amžiaus - iki 34 metų - žmonės", - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak jos, sunku tiesiogiai sieti euro įvedimą ir pajamų didėjimą, tačiau ir Estijoje, ir Latvijoje, įvedus eurą, vidutinis darbo užmokestis pradėjo augti sparčiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Svarbesnis veiksnys visgi yra šalies ekonominės padėties gerėjimas, o kiek euras tam turėjo įtakos - spręsti dar per anksti.
Mažėjant nedarbui, kartu didėjant ir darbo jėgos trūkumui, galima tikėtis, kad darbo užmokestis didės. Vidutinio darbo užmokesčio didėjimą ateityje lems ir suplanuotas tolesnis minimalios mėnesio algos didinimas, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras".
Nors dėl bendro kainų lygio pokyčių gyventojų ir statistikų nuomonė išsiskiria, sutariama, kad kainų padidėjimo atvejų tikrai yra - sparčiai brango įvairios paslaugos.
Remiantis Statistikos departamento atliekamu vartotojų nuomonių tyrimu, manančių, kad kainos per pastaruosius dvylika mėnesių pastebimai padidėjo, šių metų lapkritį buvo 80 procentų. Tuo tarpu statistikų duomenimis, vartotojo krepšelio kaina buvo 0,4 proc. mažesnė negu prieš metus.
Statistikų duomenimis, per metus iki šių metų lapkričio brango daugelis paslaugų: poilsio ir kultūros paslaugos (22 proc.), būsto nuoma (19 proc.), įvairių buities prietaisų taisymas (13 proc.), drabužių, avalynės taisymas (7-8 proc.), kirpyklos (5 proc.), maitinimo paslaugos (6 procentus).
„Šiam brangimui įtakos galėjo turėti ir kainų apvalinimas, (pavyzdžiui, anksčiau 10 Lt kainavusi paslauga, įvedus eurą, buvo įkainota 5 Eur), ir pirkėjui perkeltos didesnės darbo užmokesčio sąnaudos, kai padidėjo ne tik minimali alga, bet ir savarankiškai dirbančių asmenų mokesčiai", - sako J. Varanauskienė.
