aA
Darbo vietoms mažmeninės prekybos, transporto, gamybos ir žemės ūkio srityse itin didelę grėsmę kelia technologiniai pokyčiai.
© DELFI / Modesta Meškė

Mažmeninės prekybos įmonės uždaro vis daugiau savo fizinių parduotuvių ir atleidžia darbuotojų, nes vis daugiau prekybos perkeliama į internetą, rašo „Harvard Business Review“.

Taip pat jau testuojamos parduotuvės, kur žmones aptarnauja robotai, arba kuriama vis daugiau savitarnos parduotuvių.

Šiuo metu daugiau nei 33 pasaulio šalys kuria autonominius automobilius, o tokie pokyčiai greitai turės įtakos darbo vietoms transporto sektoriuje. Paskaičiuota, kad robotai perėmė maždaug 85 proc. iš 5 mln. darbo vietų, išnykusių nuo 2000 metų. Taip pat greitai vystosi ir automatizuoto žemės ūkio sektorius.

Nors, rodos, pirminis žingsnis tokioje situacijoje būtų padėti žmonėms susirasti naujus darbus, iš tiesų pirmiausia reikėtų padėti verslui perkelti dalį veiklos į naujas rinkas, kur daugiausia dėmesio skiriama žmonėms teikiamoms paslaugoms, o taip pat pritaikyti naujus verslo modelius, leisiančius žmonėms ir bendruomenėms gauti didžiausią naudą iš technologinių pokyčių.

Pirmiausia bendrovės, kurios turi fizinių parduotuvių ir perkelia vis daugiau veiklos į internetą, gali strateginėse vietose esančius pastatus skirti bendruomeniniams tikslams. Tai jau vyksta. Pavyzdžiui, viena JAV mažmeninės prekybos milžinė siūlo optometrijos paslaugas, grožio paslaugas, atidaro restoranų.

Tačiau nereikėtų apsiriboti vien tuo. Kodėl už prieinamą kainą nepasiūlius jogos, maisto ruošimo, mitybos ar kitokių pamokų?

Arba vaikų, senolių priežiūros, psichologinių, reabilitacijos paslaugų ar erdvių bendruomenėms susitikti? Tai taptų naujų pajamų šaltiniu, pagerintų bendruomenių gyvenimą ir sukurtų naujų darbo vietų.

Kitas būdas spręsti šią problemą galėtų būti įmonės akcijų suteikimas darbuotojams. Tai jau daro inovatyviausios pasaulio bendrovės. Tokia praktika leidžia kompanijoms pritraukti ir motyvuoti darbuotojus.

Daugelis mano, kad toks modelis veikia tik kalbant apie aukštųjų technologijų bendroves. Tačiau jį taiko ir kai kurios maisto gamybos sektoriaus įmonės. Pavyzdžiui, „Chobani“ ir „Starbucks“. Jų pavyzdys rodo, kad akcijų suteikimo variantas veikia ir su gamyklų bei mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojais.

Starbucks
Starbucks
© Shutterstock nuotr.

Praėjusiais metais „Chobani“ įkūrėjas Hamdi Ulukaya nusprendė 10 proc., savo jogurto gamybos kompanijos akcijų išdalinti savo dviem tūkstančiams darbuotojų. Jis greičiausiai kai kuriuos jų pavertė milijonieriais, o likę gavo maždaug 150 tūkst. JAV dolerių vertės akcijų opcionų.

O tai yra didžiuliai pinigai paprastiems fabrikų darbininkams iš Ohajo ar centrinės Niujorko valstijos dalies, kur vidutinė namo kaina siekia atitinkamai 153 tūkt. 600 ir 85 tūkst. 800 JAV dolerių.
Toks požiūris padeda darbuotojams pasirengti technologiniam nedarbui tiesiog perleidžiant jiems dalį turto, siekiant užtikrinti jų ekonominį saugumą.

Jis yra itin vertingas, jeigu kompanija planuoja automatizuoti darbo vietas.

Jeigu darbuotojui priklauso dalis įmonės akcijų ir jį pakeičia robotas, tai žmogui gali net išeiti į naudą, nes robotas žmogaus darbą atliks geriau, įmonės vertė augs, tad augs ir įmonės akcijų kaina, o tai bus naudinga žmogui.

Įsivaizduokite, kad jeigu šiandien „Uber“ duotų savo akcijų savo vairuotojams, o po kelių metų „Uber“ taptų sėkminga autonominių automobilių kompanija.

Tuomet jos buvę vairuotojai gautų finansinės naudos. Akcijų opcionai suteikia galimybę ateityje tapti savininkais ir naudos gavėjais, jeigu robotai pakeis žmones.

Dalis inovatyviausių kompanijų naudoja technologijas verslo modeliams, kurie naudingi vartotojams, kurti.

Pavyzdžiui elektromobilių gamintoja „Tesla“ planuoja leisti savo pirkėjams išnuomoti savo automobilius, kad jie galėtų grąžinti paskolas automobiliui ir gauti papildomų pajamų. Lygiai taip pat saulės baterijų įsirengę ir elektrą gaminantys vartotojai gali parduoti elektros energiją elektros sistemai ir gauti lėšų grąžinti paskolas.

Ar Europos sąjungą užplūs elektromobiliai?
Ar Europos sąjungą užplūs elektromobiliai?
© AFP/Scanpix

Nekilnojamojo turto bendrovė „ReGen Villages“ planuoja tokį modelį pritaikyti kaimo bendruomenėms, kur gyventojai naudotųsi technologijomis, kad augintų sau maistą, gamintų energiją, turėtų savo vandens šaltinius, o perteklinį maistą parduotų, kad grąžintų būsto paskolas ir gautų papildomų pajamų.

Pirmąjį tokį kaimelį „ReGen Villages“ stato Nyderlanduose, o vėliau planuoja tokių kaimelių pastatyti Šiaurės Europoje ir kitose šalyse.

Tačiau perėjimas, žinoma, nebus lengvas. Įmonių vadovai turės skirti laiko ir lėšų, kad išanalizuotų savo sritis ir įvertintų tai, kiek jas veiks technologijos. Reikia ne tik išanalizuoti, kaip konkurentai naudos naujas technologijas efektyviau ir pigiau kurdami konkurencingus produktus ir paslaugas, bet ir studijuoti naujus verslo modelius. Senesni verslo modeliai leido gauti naudos iš darbuotojų ir vartotojų, o nauji modeliai veiks, jeigu bus bendradarbiaujama su darbuotojais ir vartotojais kuriant naują vertę.

Prisidėti turi ne tik tradicinės bendrovės, bet ir naujosios, kuriančios inovatyvią ekonomiką. Pavyzdžiui, augantis skaičius vadinamųjų verslo inkubatorių, paramos programų, universitetų, institucijų, investuotojų ir kitų, kurie remia startuolius, turėtų įtraukti ir kai kuriuos tradicinius žaidėjus.

Argi neturėtų autonominius sunkvežimius kurti technologai ir tokių sunkvežimių vairuotojai? Ar neturėtų naujos kartos autonominius ūkius kurti technologai ir ūkininkai?

Daugelis mano, kad paprastiems darbininkams, kurių daugelis neturi aukštojo išsilavinimo ir visą gyvenimą dirba paprastus darbus, bus sunku pereiti prie inovatyvios ekonomikos. Tai ne visai tiesa.

Praėjusiais metais Stenfordo universiteto profesorius Sebastianas Thrunas papasakojo, kad, kai jis ėmė internetu mokyti autonominių automobilių programavimo, geriausiai buvo vertinami ne Stenfordo universiteto studentai. Šį ateinantį faktą patvirtino ir kitų panašių kursų organizatoriai.

Nors universitetinis išsilavinimas yra labai svarbus ir tikrai niekas neteigia, kad ateities verslininkams nereikia išsilavinimo, turime suvokti, kad pasaulyje yra milijonai prastesnį nei galėtų darbą dirbančių žmonių, kuriems tiesiog reikia galimybės padaryti tą šuolį į viršų.

Ekspertai sutaria, kad šiais laikais, kai technologijos apima vis daugiau mūsų gyvenimo sričių, turime tiek pat, ar net daugiau, investuoti į žmogiškąjį potencialią.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Seimas: NT mokesčio išplėtimo pataisos grąžintos Vyriausybei

Seimas antradienį keliais balsais nepriėmė svarstyti siūlymo nuo 2020 metų išplėsti...

Šapoka: akcizų kėlimas leis įgyvendinti aplinkosaugos ir sveikatinimo tikslus

Seimas vos kelių balsų persvara nutarė imtis Vyriausybės siūlymo nuo 2020 metų kovo didinti...

Jedinskis: bus siūloma apmokestinti visų finansinių įstaigų turtą (1)

Seimui nusprendus dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai kol kas nesvarstyti siūlymo apmokestinti...

Seimas svarstys sumažinti žemės mokesčio lengvatos dydį žemės ūkio paskirties žemei (2)

Seimas svarstys Finansų ministerijos siekį žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas...

„Maxima“ nubausta už nesąžiningus veiksmus su tiekėjais (18)

Konkurencijos taryba pripažino, kad bendrovė „ Maxima LT “ pažeidė Mažmeninės prekybos...

Top naujienos

Karbauskis: nebežinau, ar turime daugumą, ieškome nebalsavusios frakcijos (88)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau ieško...

Pranckietis: būsiu vienas iš pirmalaikių rinkimų iniciatorių papildyta: prabilo apie poreikį formuoti naują daugumą  (71)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis postą išsaugojo – valdančioji dauguma neįveikė antrojo...

Visiškas valstiečių pralaimėjimas – Pranckietis po slapto balsavimo išsaugojo postą stebėkite komentarus tiesiogiai (499)

Antradienį rengiamas pakartotinis slaptas balsavimas Seime bus lemtingas parlamento vadovui Viktorui...

Ėmėsi veiksmų prieš Alytaus įmonę, kurioje kilo gaisras: prokuratūra užšaldė sąskaitas (106)

Prokuratūra nuo penktadienio užšaldė Alytuje degusios padangų perdirbimo įmonės „...

Susirūpino KET pakeitimais nuo lapkričio 1-osios: taisyklės posūkiams į dešinę keičia ir judėjimą į kairę? (24)

Jau nuo lapkričio 1-osios papildomų lentelių su žaliomis rodyklėmis montavimas bus draudžiamas,...

Pasklidus dūmams iš Kauno „Akropolio“ evakuoti žmonės (1)

Antradienio popietę, apie 14 val., Kaune iš prekybos ir pramogų centro „ Akropolis “ evakuoti...

Įvertino balsavimą dėl Pranckiečio: Karbauskiui reikia trauktis (172)

Antrasis balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio patraukimo iš posto nepavyko, jis savo...

2020 metų biudžetas: platesnio NT mokesčio kol kas nebus papildyta (166)

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje priėmė svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos...

Alytaus meras piktinasi ministerijos pranešimu apie užgesintą gaisrą: nuotraukose - atvira liepsna (56)

Alytaus meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis antradienį piktinasi ministerijos pranešimu apie...

Prezidentas su pirmąja ponia lankosi Japonijoje: įvertinkite įvaizdžio pasirinkimą išskirtine proga (125)

Spalio 21-24 dienomis prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene...