Mokslininkų tyrimas, kurį parėmė ir Didžiosios Britanijos Vėžio tyrimų centras, atskleidė, kad BAT išplėtojo daugiametę lobizmo kampaniją, kurioje savo vaidmenis vaidino ir kitos didžiosios pasaulio korporacijos – „Shell“, „Zeneca“, „Tesco“, „SmithKline Beecham“, „Bayer“ ir „Unilever“.
Kaip rašo „Euobserver“, per Europos politikos centro kurtos strategijos buvo pagrindinė priežastis neriboti rūkymo. Pasak mokslininkų, tokią pačią sėkmingą politiką Amerikoje taikė ir cigarečių gamintojas „Philip Morris“.
Kaip rašoma „Euobserver“, lobizmu buvo siekiama pakeisti vertinimo sistemas (angl. impact assessment systems) – jų yra daugybė ir jomis remiantis galima keisti įstatymus. Tokių vertinimo sistemų yra daug, o kiekviena jų pabrėžia tam tikrą aspektą, pavyzdžiui visuomeninės sveikatos, verslo aplinkos ar gamtos apsaugos svarbą.
Tyrimą atlikę mokslininkai kritikuoja tokias vertinimo sistemas, mat jos remiasi monetarinėmis vertybėmis, t.y. svarbiausia kaštai ir tam tikros politikos nauda. Pasak mokslininkų, vienokios ar kitokios politikos įtaka verslui yra apskaičiuojama daug lengviau nei kur kas fundamentalesni dalykai, pavyzdžiui, sveikata ar gyvybė.
Mokslininkai išsiaiškino, kad BAT kreipėsi į Didžiosios Britanijos konsultavimo firmą „Charles Barker“, kuri patarė savo tikslų – atitolinti draudimą rūkyti viešose vietose ir tabako gaminių draudimo ribojimus – nesiekti atvirai. Buvo patarta, lobizmą vykdyti per ES institucijas ir naudotis kitais didžiaisiais industrijos vardais.
