Lietuva demonstruoja atsakingą požiūrį į ES lėšų administravimą. Tai pagrįsti paprasta – užtenka pažvelgti į pirmųjų valstybių, kurių ES fondų investicijų veiksmų programas 2014-2020 m. patvirtino Europos Komisija (EK), sąrašą. Tarp jų yra ir Lietuva. Regioninės politikos komisarės Corinos Cretu teigimu, sklandus programų patvirtinimas yra gerėjančio EK ir šalių narių institucijų dialogo rezultatas.

Tinkamam ES lėšų administravimui būtina sąlyga yra proceso skaidrumas. Į ES lėšų administravimo skaidrumą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje žiūrima rimtai, o informacija apie finansavimo galimybes lengvai pasiekia potencialius pareiškėjus ir visuomenę. Sistema sustyguota taip, kad reikalinga informacija tampa pasiekiama dar iki paraiškų teikimo terminų, todėl pareiškėjai turi pakankamai laiko parengti kokybiškus projektus. Taip išauga viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumas, projektai įgyvendinami sklandžiau. Lyginant su Baltijos šalimis, Lenkijoje informacijos paieška labiau turi rūpintis patys pareiškėjai, todėl daugelis neišsiverčia be privačių konsultantų pagalbos bandant susigaudyti milžiniškame informacijos kiekyje.

Viena iš pagrindinių ES lėšų administravimo stiprybių Lietuvoje yra informacinių technologijų naudojimas. Ypatingo įvertinimo šioje srityje Lietuva sulaukė 2010 m., kai ES struktūrinių fondų svetainė www.esparama.lt „RegioStars“ apdovanojimuose buvo pripažinta kaip vienas geriausių skaitmeninių sprendimų ES. Populiarėjant skaitmeniniams sprendimams vis daugiau informacijos apie ES projektus tampa prieinama bet kuriam gyventojui. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Lietuvoje ar Lenkijoje, viešai prieinami visi ES lėšas gavusių projektų aprašymai. Kita vertus, vis daugiau valstybių suteikia pareiškėjams galimybę teikti elektronines paraiškas, taip ne tik sumažinant popierinių dokumentų kiekį, bet ir klaidų tikimybę – elektroninėse formose veikia automatinis smulkių klaidų tikrinimas, primenantis apie neužpildytus laukelius ir pan. Sutaupyti žmonių ištekliai gali būti panaudojami sudėtingesniuose etapuose, pavyzdžiui, projektų vertinime.

Galima išskirti kelias kitas tendencijas, užtikrinant skaidrumą projektų rengimo ir įgyvendinimo etapuose. Pavyzdžiui, Lenkijoje ES lėšų panaudojimą kontroliuojanti ir audituojanti institucija, Aukščiausieji kontrolės rūmai, vykdo informacines kampanijas, aiškinančias kaip tinkamai ir skaidriai panaudoti ES lėšas. Tuo tarpu Lietuvoje pradėta iniciatyva, raginanti pačius ES investicijų gavėjus atskleisti daugiau informacijos apie tai, kaip panaudojamos lėšos. Esant gyventojų susidomėjimui viešųjų lėšų panaudojimu, įtvirtinamas požiūris, jog struktūrinių fondų investicijos – visų mokesčių mokėtojų, visuomenės, lėšos. Gyventojų, „iš apačios“ kylančios skaidrumo iniciatyvos šioje srityje yra labai retos, o jų pavyzdys Lietuvoje – iniciatyva „Jonvabaliai“. Mano manymu, skaidrumo užtikrinimas „iš apačios“ pasižymi itin dideliu efektyvumu, nes visų šalių įsitraukimas į procesą yra ženkliai didesnis. Tačiau, norint, kad projektų vykdytojai veiktų skaidriai, reikalinga pagalba ir apmokymas iš valstybinių institucijų. Ypatingą dėmesį kreipčiau į visiškai skirtingas situacijas: kai ES lėšos yra panaudojamos netinkamai ir vykdytojas apie tai pats praneša bei, kai netinkamą panaudojimą išaiškina kuri nors priežiūros institucija. Norint turėti efektyviai veikiančią sistemą, turi būti pagalvota apie šiuos abu kelius ir apie paskatas siekti skaidrumo.

Aiškų valdžios vaidmenį matyčiau, pavyzdžiui, identifikuojant, susisteminant ir iškomunikuojant gyventojams apie projektus, kurie įgyvendinami netoliese, kaimynystėje. Galimybių sudarymas gyventojams matyti, kas kokius projektus įgyvendina, ne tik padėtų užtikrinti didesnį lėšų panaudojimo skaidrumą, bet ir veiktų kaip paskata jiems patiems ko nors imtis, patiems teikti projektus ES investicijoms.