aA
Visų regiono šalių plėtra šiame verslo cikle, priešingai nei praėjusį dešimtmetį, išliko subalansuota. Tiesa, kai kuriose srityse išlieka įsisenėjusios problemos, kurių sprendimai būtini siekiant tolesnio progreso ir konvergencijos, teigia „Swedbank“ ekonomistai naujausioje Šiaurės ir Baltijos šalių apžvalgoje.
„Swedbank“: Šiaurės ir Baltijos šalys išlieka subalansuotos ir atsparios sukrėtimams
© Reuters / Scanpix

„Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikos yra vienos iš atviriausių pasaulyje - jos labiausiai priklauso nuo importo ir eksporto. Neatslūgstanti protekcionizmo banga, labiausiai palietusi JAV ir Kinijos prekybinius santykius, kol kas šio regiono šalims beveik neturėjo neigiamos įtakos. Todėl net ir lėtėjant pasaulinei prekybai, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių eksportas bei ekonomikos ir toliau augo“, - pranešime sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistams įvertinus devynis struktūrinius Baltijos šalių makroekonominius rodiklius, nė vienas iš jų nesiunčia pavojaus signalų. Lietuvoje fiksuojamas šiek tiek išaugęs atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo, tačiau kol kas jis neturėjo pastebimos neigiamos įtakos eksportuotojų konkurencingumui.

Pasak N. Mačiulio, nors šiemet šis atotrūkis beveik nesumažės, darbo rinkos įtampą šiek tiek mažina sumažėjęs išvykstančių gyventojų skaičius ir išaugusi imigracija. Vis dėlto bent artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje mažės, todėl daugelis įmonių pramonės ir paslaugų sektoriuose turi jau dabar vertinti procesų automatizavo ir robotizavimo galimybes.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, Latvijos ekonomikos augimo potencialą slopina stagnuojantis gyventojų ir verslo paskolų portfelio augimas, kuris gerokai atsilieka nuo BVP augimo. Pavojinga ir apie galimą perkaitimą signalizuojanti situacija susidaro tuomet, kai paskolų portfelis auga daug sparčiau nei gyventojų ir įmonių pajamos.

„Būtent tokias tendencijas visame regione matėme praėjusį dešimtmetį. Vis dėlto ekonomikos pakilimo ciklo metu besitraukiantis paskolų portfelis taip pat nėra sveikintinas ir dažniausiai rodo neišnaudojamą šalies potencialą“, - komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Finansinio sektoriaus rodikliai taip pat rodo, kad visose regiono šalyse šiame verslo cikle plėtra buvo subalansuota. Bankų kapitalo pakankamumo rodikliai yra ne tik gerokai didesni nei reikalauja priežiūros institucijos, bet apskirtai vieni didžiausių pasaulyje. Likvidumas išlieka aukštas, o paskolų portfelio kokybė gera. Latvijoje paskolų mokėjimai, vėluojantys daugiau nei 90 dienų, sudaro 4 proc., Lietuvoje tokių paskolų yra 2,7 procento, o Estijoje - tik 0,5 procento.

„Viena iš silpnesnių Baltijos šalių vietų išlieka nepakankamas progresas siekiant Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals, SDGs). Lietuva ir Latvija kol kas yra vos pusiaukelėje mažindamos socialinę atskirtį, suteikdamos lygias galimybes bei užtikrindamos skaidrų bei efektyvų valstybės valdymą“, - atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Pasak jo, visose Baltijos šalyse pasiekta tik apie 70 proc. tikslų aplinkosaugos srityje. Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ir ypač Estijoje, gyventojai labiau kenčia nuo perteklinio kietųjų dalelių kiekio ore - tai yra didelio dyzelinių automobilių skaičiaus ir namų šildymo kietuoju kuru pasekmė.

„Swedbank“ ekonomistai pabrėžia, kad visose Baltijos šalyse vienam gyventojui tenkantis patentų skaičius išlieka labai žemas, tačiau tai yra tik kitų problemų pasekmės. „Lietuva atsilieka nuo daugelio EBPO šalių pagal moksleivių gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse, o per pastaruosius penkiolika metų čia beveik jokio progreso nebuvo. Lietuva neigiamai išsiskiria ir pagal suaugusiųjų mokymąsi - noras ir galimybės visą gyvenimą gilinti žinias arba keisti profesiją išlieka ribotos“, - sako N. Mačiulis.

Visos Baltijos ir Šiaurės šalyse patenka tarp 20 proc. geriausių šalių Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge, ir Lietuva čia pralenkė Latviją ir Estiją. Tolesnis progresas čia yra pageidautinas, bet tikrai nebe toks svarbus, kaip daug rimtesnių, pavyzdžiui, švietimo kokybės ar aplinkosaugos problemų sprendimas.

„Dienos pabaigoje makroekonominius, finansinius, socialinius, aplinkosauginius, lygybės, darnios plėtros ir kitus struktūrinius rodiklius geriausia apibendrina vienas rodiklis - žmonių laimė. JT pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva šoktelėjo į 42 vietą ir gerokai pralenkė Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją. Vis dėlto šiek tiek šiauriau turime labai gerą pavyzdį ir siekiamybę - Suomija, Danija, Norvegija ir Švedija yra atitinkamai pirmoje, antroje, trečioje ir septintoje vietose pasaulyje“, - apibendrina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas N. Mačiulis.

„Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ataskaitoje“ analizuojamos šio regiono šalių stiprybės ir trūkumai, vertinamas jų augimo potencialas bei jų patrauklumas investuotojams ir verslui. Ataskaitoje pateikiama išsami struktūrinių makroekonominių bei finansų sektoriaus rodiklių apžvalga, vertinama plėtros darna ir tvarumas, aplinkosauga, socialinė sanglauda ir valstybės valdymas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (57)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Perspėja gyventojus: pareigūnai daugiau dėmesio skirs prekybos centrams (59)

Jau ne kartą akcentuota, kad ši savaitė prekybos centrams – kritinė. Jei situacija negerės,...

Lenkijos premjeras per pokalbį su Merkel vėl pagrasino vetuoti ES biudžetą (6)

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį kalbėdamasis telefonu su...

Medicinos banko pelnas šiemet augo 22 proc. iki 3,1 mln. eurų (1)

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 3,1 mln. eurų...

Bankrutuoja parduotuvių „Topshop“ valdytoja (22)

Penktadienį paskelbta netikėta žinia – griūna galinga „Arcadia Group“ imperija, kuri valdo...

Top naujienos

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (39)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (57)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Sugėdinti žaidėjai prakalbo apie neparuoštus namų darbus: turime geriau išanalizuoti varžovus (43)

Po niūriausias prognozes pranokusio pralaimėjimo namuose Danijai 76:80 Lietuvos rinktinės vidurio...

Garsų artistą vadino „didžiausiu visų laikų medicininiu stebuklu“: gimė su 3 kojomis, 16 pirštų ant 4 pėdų ir 2 lyties organais (18)

Frankas Lentini buvo vienas garsiausių XX amžiaus pradžios cirko artistų. F. Lentini, gimęs su...

Skandalingas rezultatas: Lietuvos rinktinė namie nusileido danams (1031)

Lietuvos rinktinė istorine nesėkme atidarė FIBA „burbulą“ Vilniuje. Penktadienį Dariaus...

Žiemiški orai apims beveik visą šalį: snigs visą savaitgalį (6)

Artimiausią parą Lietuvos orus lems ciklonas. Šeštadienio naktis numatoma debesuota su...

Įspūdinga Šaro pergalių serija Eurolygoje nutrūko – „Barca“ krito Vilerbane (11)

Aštuntos pergalės iš eilės „Barcelona“ (8-2) Eurolygoje neiškovojo. Šarūno Jasikevičiaus...

Keisčiausias namas Lietuvoje: senolis pasistatė įspūdingo dydžio dvarą su baseinais ir net sostu (105)

Vos tik atvykus į Lentvarį mano geras draugas, Amerikoje magijos šou rengiantis iliuzionistas Rokas...

Maskoliūnas teigia „prisiimantis visą atsakomybę“, bet pirštu rodo į apatiškus veidus (215)

Jokio azarto, jokio malonumo – tik kančia ant parketo. Bet Lietuvos rinktinė nesugebėjo nė...

Į Lietuvą veržiasi žiema: kai kur jau iškrito pirmasis sniegas pasnigo ir Vilniuje (20)

Penktadienio vakarą dalyje Lietuvos iškrito pirmasis sniegas . Feisbuko grupėse daugiausia...

|Maža didelių žinių kaina