„Swedbank“ Lietuvoje grynosios palūkanų pajamos traukėsi 17 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., ir sudarė 85 mln. eurų. Grynosios komisinių pajamos išaugo 9 proc. ir siekė 74 mln. eurų.
„Swedbank“ Lietuvoje skolinimo apimtys išaugo 8 proc., lyginant su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu. Gyventojų finansavimo apimtys didėjo 10 proc., o verslo klientų finansavimas augo 3 proc. Bendras „Swedbank“ paskolų portfelis 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 6,5 mlrd. eurų (2020 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje jis siekė 6,0 mlrd. eurų).
2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje paskolų vertės sumažėjimas dėl kredito rizikos sudarė 3 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus paskolų vertės sumažėjimas dėl kredito rizikos siekė 5 mln. eurų. Bendra „Swedbank“ Lietuvoje paskolų portfelio kokybė išlieka gera.
„Swedbank“ indėlių apimtys išaugo 20 proc., lyginant su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu. Indėlių augimas fiksuotas ir privačių klientų, ir verslo įmonių srityse. 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras „Swedbank“ Lietuvoje indėlių portfelis sudarė 12,3 mlrd. eurų (10,2 mlrd. eurų tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.).
Paskolų ir indėlių santykis 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 53 proc. (59 proc. tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.).
Per devynis 2021 m. mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje išlaidos išaugo 10 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., ir sudarė 96 mln. eurų. Išlaidų ir pajamų santykis siekė 54 proc. (47 proc. tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.).
Už tris 2021 metų ketvirčius „Swedbank“ Lietuvoje sumokėjo 40 mln. eurų mokesčių.
„Swedbank“ Lietuvoje per 2021 m. devynis mėnesius uždirbo 64 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra 14 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, kai grynasis pelnas siekė 75 mln. eurų. Pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos. Nuo praėjusios žiemos sparčiai augusios indėlių apimtys turėjo neigiamo poveikio banko pajamoms, nes „Swedbank“ valdo didžiausią indėlių portfelį rinkoje. Išlaidų augimas fiksuotas daugiausia dėl padidėjusių investicijų į klientų sprendimus ir ilgalaikius prioritetinius projektus.
„Nepaisant tebesitęsiančios pandemijos, verslo ir gyventojų lūkesčiai beveik nepakito ir išliko geri. Fiksavome padidėjusią verslo finansavimo paklausą, nes verslo įmonės ėmėsi plėtros ir įgyvendino naujus projektus, nepaisydamos darbo jėgos trūkumo iššūkių ir tiekimo grandinių sutrikimų. Gyventojų finansavimas taip pat augo, ypač būsto finansavimo srityje, tam įtakos turėjo gyventojų noras pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Privačių klientų srityje matėme tolesnį skaitmeninės bankininkystės priemonių naudojimo augimą bei išaugusį susidomėjimą investicijomis“, − sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Inga Skisaker.
Verslo plėtra
Šalies gyventojų pensijai kaupiamų lėšų suma „Swedbank“ II pakopos pensijų fonduose peržengė 2 mlrd. eurų ribą. Visos pensijų fondų dalyvių lėšos nuo šių metų pradžios yra investuotos į tvarų verslą vykdančias įmones, taip prisidedant prie poveikio aplinkai mažinimo ir tvarios plėtros iniciatyvų. „Swedbank“ yra II pensijų pakopos rinkos lyderis Lietuvoje, vertinant ir pagal kaupiančiųjų skaičių, ir pagal sukauptą jų turtą.
Trečiąjį šių metų ketvirtį pastebimai išaugo sukčiavimo atakų prieš privačius ir verslo klientus skaičius. Siekdamas apsaugoti savo klientus, „Swedbank“ vykdė edukacines kampanijas sukčiavimo prevencijos srityje, įskaitant pranešimus žiniasklaidai, tinklaraščio straipsnius ir komunikaciją socialiniuose tinkluose.
Jaunuoliai Lietuvoje anksti pradeda siekti finansinės nepriklausomybės. „Swedbank“ Finansų instituto apklausa rodo, kad net 85 proc. paauglių mėgina užsidirbti patys, tačiau jiems dažnai pritrūksta finansų valdymo žinių. Siekdamas prisidėti prie jaunuolių finansinio švietimo bei padėti formuoti tvarią jų finansinę elgseną, „Swedbank“ Finansų institutas išleido knygą „Pradėk dabar: finansinis gidas paaugliams“. Tai pirmoji lietuviška tokio tipo knyga.
