Praėjusį rugpjūtį „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, kad gero scenarijaus tikimybė, jog ES išbris iš krizės su mažiausiais nuostoliais siekia 60 proc. Antradienį spaudos konferencijoje šis skaičius sumažintas iki 55 proc. – pirmiausia dėl Europos Sąjungos (ES) vadovų sunkiai priimamų sprendimų.
ES padėtį ekonomistas lygina su alpinistų grupe, kuri, susirišusi virve, mėgina įveikti kalno keterą. Realiausias scenarijus, - kad visiems palengva pavyks pasiekti kalno viršūnę. Kiek mažiau tikėtina, kad vienam paslydus, nuo mažiau stataus šlaito skaudžiai kris ir kiti. Penkiais procentais N. Mačiulis vertina galimybę kristi visiems į bedugnę ir tai pirmiausia sieja su Graikijos bankrotu.
Realiausiu ateities scenarijumi ekonomistas laiko lėtą euro zonos problemų sprendimą, kuomet recesija apima tik labiausiai krizės nuvargintas šalis, o ES vadovai palengva suranda susitarimą su privačiais investuotojais dėl Graikijos skolų nurašymo ir naujos ES sutarties, kurioje šalys įsipareigoja laikytis finansinės drausmės. Tokį ateities scenarijų „Swedbank“ laiko labiausiai tikėtinu ir vertina 55 proc.
Jeigu nacionaliniai parlamentai nepritars naujai ES sutarčiai su sugriežtintomis taisyklėmis dėl finansinės drausmės, o rinkos nepatikės ES bandymais tartis, egzistuoja ir platesnės recesijos tikimybė, kurią N. Mačiulis vertina 40 proc. – rugpjūtį ji buvo įvertinta 30 proc. Tokį scenarijų ekonomistas lygina su alpinistų kryčiu nuo keteros stačiu šlaitu.
„Jeigu BVP traukiasi, net ir mažėjant valstybės išlaidoms deficitas gali nemažėti. Didžiulė rizika susijusi su Graikijos investuotojais ir jų sutikimu nurašyti arba ne dalį skolos“, - vertina N. Mačiulis. Pasak jo, jeigu nepavyktų susitarti dėl Graikijos, tai šokiruotų visą euro zonos finansų sistemą, o ES atsidurtų recesijoje, panašioje kaip ir 2008 m.
Jeigu žlugtų derybos dėl Graikijos skolos, didžiosios valstybės atsisakytų gelbėti padėtį bei šalys nesusitartų dėl įsipareigojimų finansinei drausmei, tuomet Graikija bankrutuotų, minimizuotų Ispanijos ir Italijos galimybes skolintis tarptautinėse rinkose bei sukeltų dar vieną chaosą finansų rinkose, o valstybes paskatintų grįžti prie nacionalinių valiutų. Tokį scenarijų ekonomistas lygina su alpinistų grupės smukimu tiesiai į bedugnę ir vertina 5 proc.
„Įtampai pasiekus tam tikrą ribą gali būti nuspręsta neteikti pagalbos iš stipriųjų pusių. (...) Kas būtų didelis šokas ir Italija, ir Ispanija nebegalėtų pasiskolinti rinkose (...) Yra tikimybė, kad euro zona pradėtų skilinėti, o didelė dalis šalių grįžtų prie nacionalinių valiutų, o pasekmės euro zonai būtų gilesnės nei po 2008 m. finansų krizės“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis. Jo nuomone, tokio scenarijaus galimybės nedidelės, nes Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos institucijos supranta, kad tokie įvykiai būtų beprecedenčiai pasaulio ekonomikoje ir imasi visų reikalingų priemonių.
„Swedbank“ prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 0,3 proc. ir šiek tiek augti kitais metais, pasaulio ūkis ir šiemet, ir kitąmet turėtų plėstis po 3,1 proc
Lietuva augs sparčiausiai ES, kils atlyginimai, mažės nedarbas
Lietuvai bankas ir toliau prognozuoja sparčiausia augimą ES, augsiančius atlyginimus bei mažėsiantį nedarbą.
Lietuva turėtų šiemet, kaip ir pernai, augti sparčiausiai ES, nors augimas bus beveik dvigubai lėtesnis nei pernai – 3,3 proc. Tokios „Swedbank“ prognozės yra optimistiškesnės nei Finansų ministerijos, kuri laukia 2,5 proc. BVP augimo. Banko ekonomistai skaičiuoja, kad pagrindiniai augimo varikliai bus gyventojų vartojimas – 3 proc. ir įmonių investicijos, kurios augs 11 proc., nepaisant neigiamų verslo ir prastėjančių vartotojų lūkesčių.
„Tai minkštasis nusileidimas, nes augimas labai sparčiai sulėtėjo, bet išlieka pakankamai tvarus. Ir prie pagrindinio scenarijaus nėra rizikos, kad Lietuva atsiduria prie recesijos slenksčio“, - sakė N. Mačiulis.
Anot jo, tokį pirmūnišką Lietuvos ekonomikos augimą galima paaiškinti sunkmečiu sparčiai augusiu Lietuvos konkurencingumu, kuomet darbo našumas kilo, o užmokestis traukėsi. Nepaisant to, kad euro zonos laukia recesija, pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos turėtų augti. O pats eksportas turėtų plėstis dar 4 proc. šiemet ir 4,8 proc. kitąmet, viena iš to priežasčių – Rusijos priėmimas į Pasaulio prekybos organizaciją. Tačiau importas į Lietuvą turėtų augti greičiau nei eksportas, mano N. Mačiulis.
Nors atlyginimai pernai augo apie 2 proc., realus darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius pernai tebemažėjo. Šiemet „Swedbank“ prognozuoja realaus (atsižvelgus į infliaciją) darbo užmokesčio kilimą 1,4 proc. Tikėtina, kad Vyriausybė šių metų viduryje priims sprendimą iki 900 litų padidinti minimalų mėnesį atlyginimą. Vidutinis nedarbo lygis turėtų mažėti iki 13,5 proc. šiemet ir 11,5 proc. kitais metais. Nedarbas labiausiai turėtų mažėti ne dėl emigracijos, o dėl naujų darbo vietų kūrimo.
Bankas prognozuoja, kad nepaisant Vyriausybės taupymo ir biudžeto konsolidacijos, didėjantys atlyginimai šiek tiek augins ir kainas. Nuo šių metų augo elektros, kai kuriose savivaldybėse – ir šildymo kainos. Tačiau bendrai infliacijai tai turės apie 0,12 procentinio punkto poveikį. Nuo kovo pirmos dienos 5 proc. išaugsiantis akcizas rūkalams infliaciją padidins apie 0,14 procentinio punkto, dėl ko šiemet prognozuojama infliacija – 2,5 proc.
N. Mačiulis taip pat palaiko Lietuvos prisijungimą prie kovą norimos pasirašyti naujos ES sutarties, kur šalys įsipareigotų laikytis finansinės drausmės ir neišlaidauti.
„Fiskalinės drausmės sutartis – vienintelis kelias Lietuvai norint stabilizuoti finansus ilguoju laikotarpiu“, - teigė jis.
