aA
Vis dažniau pasigirstant įspėjimams apie galimas krizes, „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio neprognozuoja, tačiau mano, kad ir euro zonos, ir Lietuvos ekonomikos augimas lėtės. Nepaisant išliekančių išorinių rizikos veiksnių, 2019-ieji, tikėtina, bus tik kuklesni, bet ne skurdesni metai.
Eurai
Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, šių metų Lietuvos BVP augimas dar turėtų siekti apie 3,5 procento, tačiau jau kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 2,5 procento. Tam daugiausiai įtakos turės ne vietiniai, o išoriniai veiksniai – šlubuojančios eksporto rinkos.

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos augimo prognozę. Pernai 2,5 proc. siekęs augimas šiemet nesieks 2 procentų bei toliau lėtės 2019 ir 2020 metais. Ekonomikos augimo lėtėjimas taip pat prognozuojamas ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose – Skandinavijos šalyse, JAV ir Rusijoje.

„Vėstant Vokietijos ekonomikai, išsikvepiant Ispanijai ir Prancūzijai, neįsibėgėjant struktūrinėms reformoms ir Italijos vyriausybei neatsakingai valdant valstybės finansus, optimizmo židinių ir augimo potencialo euro zonoje lieka vis mažiau“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus yra tik nuosaikus augimo lėtėjimas, o ne stagnacija ar nuosmukis. Tuo pačiu metu rizikų ir neapibrėžtumų sąrašas išlieka ilgas ir tai kol kas neblogas pasaulines tendencijas gali pakreipti priešinga kryptimi.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© Asmeninio albumo nuotr.

„Vienas iš pagrindinių pasaulio ekonomiką temdančių veiksnių yra protekcionizmo debesys. Kol kas didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos, ir blogėjantys ekonominiai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų negali nepaliesti likusio pasaulio. Kinijos ekonomikos augimui jau nukritus į žemiausią lygį šį dešimtmetį, prognozuojame, kad jis toliau lėtės ir 2020 metais nebesieks 6 procentų“, − sako N. Mačiulis.

Bendras pasaulio skolų lygis per dešimtmetį taip pat nesumažėjo, ir net išaugo. Nors gyventojai skolinosi mažiau, finansinį svertą labai didino besivystančių šalių, ypač Kinijos, įmonės. Pats skolų lygis nebūtinai yra problema, bet augančios palūkanų normos gali apnuoginti mokumo problemas, kurios nebuvo matomos pigių pinigų ir spartaus augimo laikotarpiu. Be to, ne viena didelė besivystanti ekonomika – Turkija, Argentina, Brazilija, Pietų Afrika – turi nesubalansuotus finansus arba jų ekonomikos jau rodo perkaitimo ženklus, todėl išlieka labiau pažeidžiamos.

Komentuodamas Baltijos šalių situaciją, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pastebi, kad didėjančios pasaulinės įtampos kontekste Baltijos šalių ekonomikos atrodo pavydėtinai subalansuotos ir santykinai atsparios išoriniams šokams.

„Subalansuoti valstybių finansai bei užsienio prekyba, nuo pajamų neatitrūkęs paskolų portfelio augimas, žema infliacija ir kiti rodikliai rodo, kad šis ekonomikos ciklas yra tvarus, o mūsų pažeidžiamumas – mažesnis. Vis tik nereikėtų pamiršti, kad tuo pačiu metu Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos, todėl joms pasaulinių audrų išvengti yra sudėtingiau“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas sulėtės iki 3 procentų, ir tam įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų. Banko ekonomistai taip pat mano, kad atlyginimų augimo pikas jau yra praeityje, o 2019 ir 2020 metais jis sulėtės iki, atitinkamai, 7,0 ir 4,0 procento.

Infliacija kitais metais turėtų išlikti tokia pati kaip ir šiemet – 2,7 proc., o tai reiškia, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Dėl šių priežasčių namų ūkių vartojimas ir ES paramos palaikomos investicijos artimiausius dvejus metus bus pagrindiniai augimo veiksniai.

„Atlyginimų augimas šalyje ir toliau mažins atotrūkį nuo ES vidurkio, o nedarbo lygis, grynoji emigracija bei pajamų nelygybė mažės. Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni. Augimas Lietuvoje sulėtės, bet stagnacijai ar nuosmukiui kol kas prielaidų nematyti“, − reziumuoja N. Mačiulis.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Primirštas konfliktas su Kinija nustebino prekyboje: pernai importas buvo rekordinis, bet galiausiai susimokėjo Lietuvos pirkėjas (10)

Konfliktas tarp Vilniaus ir Pekino tęsiasi jau gerokai ilgiau nei metus, o tai puikiai atsispindi ir...

„INVL Baltic Real Estate“ pernai uždirbo 4,2 mln. eurų grynojo pelno

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ per 2022 metus uždirbo...

„Nova Post“ atidarė pirmąjį skyrių Vilniuje

Lietuva tapo jau antrąja Europos šalimi, kurioje atidaromi „Nova Post“ filialai, pranešė įmonė.

„Iki“ skelbia, kaip dirbs per Velykas: veiks trys parduotuvės

Prekybos tinklas „Iki“ skelbia, kad Velykų sekmadienį, balandžio 9-ąją, įprastos...

Gruževskis: Lietuva gali turėti 3 mln. žmonių, tačiau tam reikia nebijoti pigios darbo jėgos

Lietuvoje 2050 m. gali gyventi 3 mln. eurų žmonių, tačiau tam būtina jau dabar imtis...

Top naujienos

Primirštas konfliktas su Kinija nustebino prekyboje: pernai importas buvo rekordinis, bet galiausiai susimokėjo Lietuvos pirkėjas (10)

Konfliktas tarp Vilniaus ir Pekino tęsiasi jau gerokai ilgiau nei metus, o tai puikiai atsispindi ir...

Vaidas Mikaitis

Apsilankė populiariausiame nudistų paplūdimyje: privatumo čia nedaug, bet yra kitų pliusų

Tenerifė keliautojų tarpe dabar yra ant tokios bangos, kad net kartais suabejoju ar yra likę dar...

Ekspertas: jokio „Benkunsko fenomeno“ nėra, bet socdemų laukia du pavojai (18)

Politologas Ignas Kalpokas nemano, kad egzistuoja toks dalykas kaip „Benkunsko fenomenas“ –...

Karo ekspertai: ryškėja pagrindinis Kinijos lyderio vizito į Maskvą tikslas (4)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘ Loaded“ ekspertai praėjusios...

Karas Ukrainoje. Po dronų atakos Kryme pasigirdo sprogimai analitikai: Rusijos vadovybė – neviltyje (1)

Pirmadienį , kovo 20 d., Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pasirašys Ukrainos...

Sinoptikai turi ne tik gerų, bet ir blogą žinią: atsakė, kokia laukia savaitė

Artimiausiomis dienomis bus šilta, tačiau lietinga. Antradienio naktį daug kur palis, vyraus...

Andrius Užkalnis

Užkalnio terapija (11) Norite daugiau sąjungininkų ir mažiau priešų? Štai jums trys greiti būdai

Jūs žinote juos, konfliktinius žmones. Viskas, ką jie daro, tai prisitraukia blogiausias...

Papasakojo, kaip atsikratyti raukšlių ir pagurklio be skalpelio: rezultatus pastebėsite jau po dviejų savaičių

Nors sakoma, kad raukšlės net gali puošti veidą, rodydamos brandą, o su ja, tikėtina, ir...

Login

Login 2022. Dr. Alfredas Chmieliauskas. Saugumas, slaptumas, melas, tiesa ir kiti bandymai k***ti protą (2)

Socialinis laikas yra žymiai svarbesnis nei tai, kurioje barikadų pusėje tu esi. Tuo įsitikinęs...