aA
Vis dažniau pasigirstant įspėjimams apie galimas krizes, „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio neprognozuoja, tačiau mano, kad ir euro zonos, ir Lietuvos ekonomikos augimas lėtės. Nepaisant išliekančių išorinių rizikos veiksnių, 2019-ieji, tikėtina, bus tik kuklesni, bet ne skurdesni metai.
Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, šių metų Lietuvos BVP augimas dar turėtų siekti apie 3,5 procento, tačiau jau kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 2,5 procento. Tam daugiausiai įtakos turės ne vietiniai, o išoriniai veiksniai – šlubuojančios eksporto rinkos.

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos augimo prognozę. Pernai 2,5 proc. siekęs augimas šiemet nesieks 2 procentų bei toliau lėtės 2019 ir 2020 metais. Ekonomikos augimo lėtėjimas taip pat prognozuojamas ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose – Skandinavijos šalyse, JAV ir Rusijoje.

„Vėstant Vokietijos ekonomikai, išsikvepiant Ispanijai ir Prancūzijai, neįsibėgėjant struktūrinėms reformoms ir Italijos vyriausybei neatsakingai valdant valstybės finansus, optimizmo židinių ir augimo potencialo euro zonoje lieka vis mažiau“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus yra tik nuosaikus augimo lėtėjimas, o ne stagnacija ar nuosmukis. Tuo pačiu metu rizikų ir neapibrėžtumų sąrašas išlieka ilgas ir tai kol kas neblogas pasaulines tendencijas gali pakreipti priešinga kryptimi.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© Asmeninio albumo nuotr.

„Vienas iš pagrindinių pasaulio ekonomiką temdančių veiksnių yra protekcionizmo debesys. Kol kas didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos, ir blogėjantys ekonominiai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų negali nepaliesti likusio pasaulio. Kinijos ekonomikos augimui jau nukritus į žemiausią lygį šį dešimtmetį, prognozuojame, kad jis toliau lėtės ir 2020 metais nebesieks 6 procentų“, − sako N. Mačiulis.

Bendras pasaulio skolų lygis per dešimtmetį taip pat nesumažėjo, ir net išaugo. Nors gyventojai skolinosi mažiau, finansinį svertą labai didino besivystančių šalių, ypač Kinijos, įmonės. Pats skolų lygis nebūtinai yra problema, bet augančios palūkanų normos gali apnuoginti mokumo problemas, kurios nebuvo matomos pigių pinigų ir spartaus augimo laikotarpiu. Be to, ne viena didelė besivystanti ekonomika – Turkija, Argentina, Brazilija, Pietų Afrika – turi nesubalansuotus finansus arba jų ekonomikos jau rodo perkaitimo ženklus, todėl išlieka labiau pažeidžiamos.

Komentuodamas Baltijos šalių situaciją, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pastebi, kad didėjančios pasaulinės įtampos kontekste Baltijos šalių ekonomikos atrodo pavydėtinai subalansuotos ir santykinai atsparios išoriniams šokams.

„Subalansuoti valstybių finansai bei užsienio prekyba, nuo pajamų neatitrūkęs paskolų portfelio augimas, žema infliacija ir kiti rodikliai rodo, kad šis ekonomikos ciklas yra tvarus, o mūsų pažeidžiamumas – mažesnis. Vis tik nereikėtų pamiršti, kad tuo pačiu metu Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos, todėl joms pasaulinių audrų išvengti yra sudėtingiau“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas sulėtės iki 3 procentų, ir tam įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų. Banko ekonomistai taip pat mano, kad atlyginimų augimo pikas jau yra praeityje, o 2019 ir 2020 metais jis sulėtės iki, atitinkamai, 7,0 ir 4,0 procento.

Infliacija kitais metais turėtų išlikti tokia pati kaip ir šiemet – 2,7 proc., o tai reiškia, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Dėl šių priežasčių namų ūkių vartojimas ir ES paramos palaikomos investicijos artimiausius dvejus metus bus pagrindiniai augimo veiksniai.

„Atlyginimų augimas šalyje ir toliau mažins atotrūkį nuo ES vidurkio, o nedarbo lygis, grynoji emigracija bei pajamų nelygybė mažės. Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni. Augimas Lietuvoje sulėtės, bet stagnacijai ar nuosmukiui kol kas prielaidų nematyti“, − reziumuoja N. Mačiulis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Siūlo stiprinti maisto kontrolę: slapti pirkėjai, didesnės baudos (1)

Žemės ūkio ministerija ( ŽŪM ) ketina stiprinti maisto kontrolę – jei Seimas pritars,...

Bitkoino vertė toliau krinta (2)

Pagrindinių kriptovaliutų kursai pirmadienį krito, o populiariausios elektroninės valiutos -...

Įvertino geriausiai ir blogiausiai valdomas valstybės įmones

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysena laipsniškai gerėja, tačiau ji vis dar vertinama...

„Danske Bank“ siūlė pinigų už tylėjimą dėl pinigų plovimo, teigia skandalo informatorius

Itin plataus masto pinigų plovimą per „ Danske Bank “ Estijos filialą pirmas atskleidęs...

R.I.T.A. Marijampolės LEZ investicijų šleifas: kur nuteka valstybės ir investuotojų pinigų upės? (32)

Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad LEZ – Laisvųjų ekonominių zonų - priežiūra...

Top naujienos

Kai kurioms Lietuvos ligoninėms – neišvengiami pokyčiai: likimą pasirinkti galės pačios (23)

Pasirodė sąrašas 15 ligoninių, kurios turėtų būti arba uždarytos, arba pertvarkytos. Pasak...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (7)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...

Arūnas Milašius. Dar kartą apie sugedusį lėktuvą (185)

Kaip sakė vienas iš jau legenda tapusių mūsų politikų, „valstybė truputį nepavyko“ ir,...

10 vaikų auginanti Eglė atvirai apie visuomenės požiūrį, akyse ištirpstantį maistą (20)

„Negaliu pasakyti, kad tai dovana – paklausta, apie įsimintiniausią Kalėdų dovaną ,...

Vytautas Landsbergis. Lapkričio 21-osios cirkas (88)

Dar viena demokratijų kapituliacija, jeigu Interpolas bus pavestas Rusijos vadovavimui ir...

Įstabios Atėnų architektūros galite nebespėti išvysti: diržų veržimosi politika verčia ją niekais

Sunku patikėti, bet Atėnuose sunaikinta per 80 procentų visų XIX ir XX amžiaus pastatų. Laiko...

Biuro darbuotojai dalinasi visais rūpesčiais: vedžioja, šeria ir prižiūri kolegų šunis

Tam, kad galėtų į darbą pradėti vestis augintinius, komunikacijos paslaugų agentūros „ Fabula...

Perspėja apie sudėtingas eismo sąlygas: šiąnakt plikledis ir lijundra (9)

Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai .

Žiniasklaida: Interpolui vadovauti bus paskirtas Putino statytinis Prokopčiukas kalba apie grėsmę tarptautinės teisės pamatams (194)

Britų valstybės pareigūnai mano, kad jau ateinantį trečiadienį buvęs Rusijos Vidaus reikalų...

Aušra Maldeikienė ir Gitanas Nausėda turėjo ką pasakyti vienas kitam: jūs „durninate“ tautą (374)

Pirmadienio LNK laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min - pirmoji kandidatų į Lietuvos...