Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doktorantė Indrė Radavičienė svarstė, kad prie išaugusio įmonės populiarumo prisidėjo ne tik prekės ženklo skandalas, bet ir pandemijos metu sukilusios vartotojų emocijos.
„Ar susiformuos įprotis pirkti iš smulkaus verslo? Jeigu taip, jei pirminei emocijai atslūgus, ir toliau tęsis, tada efektas gali būti ir ilgesnis. Tačiau būčiau skeptikė, nes manau, kad grįžus įprastam gyvenimui, emocijos atslūgs ir mes vėl sėkmingai eisime į didžiuosius prekybos centrus“, – „Delfi“ sakė ji.
Sulaukė palaikymo
Mažoji bendrija „Sviestas sviestuotas“ įsteigta 2014 metais Kaune. M. Beržanskaitės ir Dovilės Stonės elektroninėje parduotuvėje šiuo metu galima įsigyti jų pačių gaminamo įvairių riešutų ir skonių kremo, sezamų pastos, chalvos.
Metų sandūroje viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie tai, kad „Sviestas sviestuotas“ sulaukė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) rašto, kuriame reikalaujama iki sausio 8 dienos pakeisti prekės ženklą.
Tarnybos teigimu, jis neatitinka Europos Sąjungoje galiojančių reikalavimų, kurie draudžia augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais, todėl gali klaidinti vartotojus.
Savo ruožtu Seimo narys Andrius Vyšniauskas teigė, kad VMVT tiesiog neteisingai interpretuoja ES direktyvą.
„Tai, kas taikoma produkto pavadinimui, pritaiko ir prekės ženklui. Kita vertus, tarnyba kartu pasako, kad įmonės pavadinimą „Sviestas sviestuotas“ galima naudoti ir netgi jį rašyti ant produkto pakuotės. Tokiu būdu pati VMVT įneša daug sumaišties dėl galimų tolimesnių precedentų, nes yra gausybė įmonių ir prekės ženklų, kurie turi panašias pavadinimų konstrukcijas. Daug tokių prekės ženklų yra tradiciniai ir jau daugelį dešimtmečių naudojami produktai, pavyzdžiui, saldainiai „Paukščių pienas“, – komentavo jis.
M. Beržanskaitė „Delfi“ sakė, kad sausio 7 dieną tarnybai pateikė argumentacinį raštą, kodėl nesutinka su draudimu naudoti prekių ženklą.
„Atsakymo kol kas neturime“, – sausio 25 dieną sakė ji.
Valstybinio patentų biuro duomenimis, prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ įregistruotas 2016 metais ir jį galima naudoti šioms prekėms: sezamų sviestas; žemės riešutų sviestas; riešutų ir sėklų sviestas.
Džiaugiasi atradę
Įsijungus „Sviestas sviestuotas“ el. parduotuvę, galima pastebėti, kad beveik visos prekės yra išparduotos, reikia išankstinio užsakymo.
„Po viso šio skandalo labai daug žmonių apskritai sužinojo apie tokį „Sviestą sviestuotą“. Tai matome ne tik iš padidėjusių pardavimų, bet ir gauname laiškų, žinučių, komentarų, kad žmonės džiaugiasi mus atradę. Supranta, kad situacija mums ne iš maloniųjų, bet yra ir geroji pusė ir jiems, ir mums.
Nemažai klientų, išbandžiusių mūsų produktus sausio pradžioje (kai įvairiais kanalais buvo išviešinta istorija), jau spėjo sugrįžti, užsakyti iš naujo išbandytų skonių arba išbando kitus skonius iš plataus mūsų asortimento“, – sakė M. Beržanskaitė.
Ji pridūrė, kad dabar vos spėja suktis savo mažoje gamykloje.
„Lyginome praėjusių metų sausio ir šio sausio apyvartas, tai skirtumas 2,5 karto. Beveik pasiekėme kalėdinių užsakymų lygį, kuris būna metuose didžiausias“, – pasakojo pašnekovė.
Remia smulkiuosius
I. Radavičienė sakė, kad tokio apyvartos padidėjimo po skandalo ir reikėjo tikėtis, tačiau prie populiarumo prisideda ir pandemijos situacija.
„Pandemijos metu smulkusis verslas iš tikrųjų sulaukė visuomenės moralinio palaikymo. XXI amžiuje klesti didžioji prekybos centrų kultūra, o dabar mes, kaip visuomenė, atsigręžiame į smulkųjį verslą. Juolab, kad kultūriškai lietuviai yra didelių „akropolių“ ir „maksimų“ mėgėjai. Taip pat mėgsta išpardavimus, ta amerikietiška kultūra iki pandemijos buvo labai gaji“, – kalbėjo VU lektorė.
Pašnekovė svarstė, kad kol kas neaišku, ar šis pokytis yra ilgalaikis.
„Niekada negali žinoti, kaip visuomenė sureaguos. Čia tikriausiai yra prekybininko nuoširdumo ir sąžiningumo kriterijus, kuris atliepia visuomenės elgesį, išgyvenamą emociją.
Nemanau, kad tai yra ilgalaikis dalykas, jei atvirai. Manau, kad sugrįžus įprastiems laikams (nors klausimas, kaip ten jie grįš), tai pasikeis. Dabar visiems emocijos yra sukilusios ties gailesčiu, ties noru išlaikyti, išsisaugoti sąžiningą verslą“, – sakė ji.
I. Radavičienė pridūrė, kad tą palaikymą sukuria ir žiniasklaida.
„Tai nėra blogai. Visuomet reikėjo smulkųjį verslą palaikyti, jam skirti daugiau dėmesio. Tačiau tik pandemijos metu atkreipėme dėmesį į jį. Neturėdami galimybės išeiti į didžiuosius prekybos centrus ir leisti laiko ten, pradedame naršydami po internetą, dalyvauti socialinėje medijoje, tada pamatome ir smulkiuosius“, – komentavo rinkodaros specialistė.
Jos manymu, ateityje valstybė turėtų smulkųjį verslą skatinti labiau, kai dabar daugiau dėmesio skiria stambiesiems rinkos žaidėjams.
Juridinių asmenų registro duomenimis, 2019 metais „Sviestas sviestuotas“ gavo 52,5 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 2,7 tūkst. eurų grynąjį nuostolį. 2018 metais pajamos siekė 60 tūkst. eurų, uždribta 14,4 tūkst. eurų grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, mažoji bendrija turi vieną darbuotoją.
