Šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas dėl atvykėlių – iliuzija: ekonomika buvo skatinama valstybės, kuri iš verslininkų už milžiniškus pinigus atvykėliams nuomojo būstą
. „Tai, kad šaliai gerai ir ji stipri ekonomiškai, dažniau konstatuoja užsienio analitikai, lygindami Švediją su kitomis ES narėmis, tačiau patys švedai mato neigiamas tendencijas, vis didėjančią tam tikrų socialinių grupių atskirtį“, – tikina pašnekovė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Mindaugas Jurkynas tikina, kad Švedija visada pasižymėjo geranoriška, pagalbą teikiančia politika ir yra viena tų valstybių, kuri apie 1 proc. BVP skiria pagalbai, vystymuisi kitose šalyse.
„Švedijos socialdemokratai visada teikia pagalbą, rodo atjautą socialiai nuskriaustiesiems. Anksčiau tradiciškai tai būdavo darbininkų klasė, dabar – karo pabėgėliai.
Tai naudinga Švedijai, nes tai, kaip jie įvardija ir patys, yra vadinamoji švelnioji galia (angl. soft power). Ta švelnioji galia yra valstybės patrauklumas, kurio vienas bruožų – aukštų moralinių standartų laikymasis“, – kalba M. Jurkynas.
Tačiau, panašu, Švedijos socialinis jautrumas ekonomikos teigiamai nebeveikia, o šalies situaciją gražesnėmis spalvomis dažniau piešia užsienio, bet ne vietos ekspertai.
„Tai, kad šaliai gerai ir ji stipri ekonomiškai, dažniau konstatuoja užsienio analitikai, lygindami Švediją su kitomis ES narėmis, tačiau patys švedai mato neigiamas tendencijas, vis didėjančią tam tikrų socialinių grupių atskirtį (dauguma jų – karo pabėgėliai).
Vyriausybė ieško ir visada randa vietų, kur galima sutaupyti pinigų, bėda ta, kad jie taupomi prie gerovės įpratusių švedų sąskaita. Paskutinis skandalas, susijęs su taupymu, – stipriai mažinami resursai asmeninius asistentus turintiems neįgaliesiems“, – pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.
Pasak pašnekovės, kalbos, kad atvykėliai pakėlė Švedijos ekonomiką, yra apgaulingos. „Taip, BVP pirmąjį šių metų pusmetį buvo 0,4 proc. didesnis, nei 2015 metais, iki didžiosios atvykėlių bangos, bet tai yra valstybės pirktos paslaugos, kurios skatino BVP augimą. Migracijos tarnyba nuomojo namus, viešbučius ir kitą gyvenamą plotą iš verslininkų už fantastiškas kainas“, – teigia pašnekovė.
Imigracija privalumų nebeteikia
Pasak V. Meidutės-Strazdauskienės, imigrantų integracija, kažkada pakėlusi šalį ekonomiškai, liko tik gražus prisiminimas.
„Švedija niekada anksčiau neturėjo tiek daug karo pabėgėlių, o taikoma integracijos programa šiuo atveju neveikia. Skaičiuojama, kad reikia 7 metų tam, kad išsilavinimą turintis atvykęs žmogus pradėtų dirbti ir mokėti mokesčius. Dauguma atvykėlių neturi pakankamo išsilavinimo, tad laikas dar labiau prailgėja.
Yra vietovių, iš kurių švedai išsikrausto, nes politikai ten pastatė namus karo pabėgėliams. Dėl to jiems dar sudėtingiau integruotis, nes aplinkui jau nebėra švediškai kalbančių. Kai kurios švediškos mokyklos turi iki 98 proc. mokinių, kuriems švedų kalba yra kaip antroji“, – situaciją apibūdina pašnekovė.
Dėl neigiamų pasekmių imigracija į Švediją, pasak V. Meidutės-Strazdauskienės, dabar apribota visomis įmanomomis priemonėmis. Pašnekovė pažymi, kad ES viršūnės dėl to kritikuoja Švedijos politikus, bet šie neplanuoja atleisti vadžių.
„Kol kas paliekama sienos kontrolė (nors ES teigia, kad jau nebėra tam reikalo). Labai daug anksčiau į šalį atvykusių karo pabėgėlių, pavyzdžiui, afganistaniečių, kurie čia gyvena jau kelerius metus, šalis siunčia namo. Švedai sako, kad Afganistane jau įmanoma gyventi, o pagalbos ir vietos Švedijoje dabar reikia sirams.
Labai apkarpytos išmokos pabėgėliams, didelis skaičius jų net patys atsiima prašymus likti šalyje ir ieško laimės Vokietijoje. Anksčiau humaniškų švedų labai kritikuotas medicininis žmogaus amžiaus nustatymas jau plačiai taikomas praktikoje ir vis mažiau karo pabėgėlių praslysta kaip nepilnamečiai, kuriuos švedai palieka šalyje“, – pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.
Viešasis sektorius stagnuoja, lobsta tik keli sektoriai
Pasak V. Meidutės-Strazdauskienės, užgriuvus didžiajai karo pabėgėlių bangai pernai rudenį (Švedija 2015 metais priėmė 163 tūkst. pabėgėlių), ėmė strigti švietimo sistemos, sveikatos apsaugos, gelbėjimo tarnybų darbas.
„Mokytojai, gydytojai, policininkai nuo nepakeliamo darbo krūvio suserga patys, o tai kainuoja valstybei dar daugiau.
Dar viena problema – Švedijos įmonių steigimas mažesnius mokesčius turinčiose šalyse. Į Švediją komandiruojama darbo jėga yra apmokestinama tose šalyse, kur įregistruotos įmonės, todėl Švedija netenka didelės dalies mokesčių“, – pasakoja LRT RADIJO bendradarbė.
Stebėdami tokią situaciją šalyje, trys žinomi Švedijos ekonomikos žinovai pristatė savo ataskaitą „Švedija rūke – nemaloniai tikėtinas krizės scenarijus“. Autoriai sako, kad išleisti milijardai kronų karo pabėgėliams priimti, neveikianti integracijos politika ir finansinis nestabilumas valstybiniame sektoriuje lems sudėtingą Švedijos ekonominę situaciją artimoje ateityje.
Jie taip pat teigia, kad situacija Švedijoje labai primena ekonomikos burbulą 1980 metų pabaigoje ir situaciją Ispanijoje, Portugalijoje bei Airijoje likus metams iki ekonomikos krizės 2008-aisiais.
Pasak V. Meidutės-Strazdauskienės, dėl atvykėlių lobsta nebent keletas sektorių.
„Įdarbinimo biurai ir suaugusiųjų mokymo centrai šiuo metu gyvena savo aukso amžių – taip, kaip pernai gyveno namus valstybei nuomoję verslininkai. Tai finansuojama valstybės, todėl trumpalaikėje perspektyvoje šalies BVP augimas yra skatinamas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai neatrodo patvaru“,– sako pašnekovė.
