Šveicarijos Konfederacija įsivestų auksinį franką – įvairių nominalų monetas, kuriose būtų sutartas kiekis aukso. Konfederacija teiktų koncesijas įstaigoms, kurioms būtų leidžiama leisti monetas. Monetų kalimas būtų neapmokestinamas, rašoma iniciatyvos, kurią dabar svarsto Šveicarijos parlamento ekonomikos ir mokesčių komisija, dokumente.
Sumanymo autorių teigimu, auksinis frankas taptų ta universalia valiuta, kuri išgelbėtų Šveicarijos franką nuo masinio užsienio investuotojų pirkimo, kai kristų euro ir dolerio kursas.
Skirtingai nei suvenyrinės auksinės monetos, kurias Šveicariją išleido iki 2003 m., naujajame auksiniame franke būtų mažiausiai 0,1 g aukso. Būtent dėl šios priežasties auksinio franko vertė paprastojo franko ir kitų valiutų atžvilgiu būtų perskaičiuojama remiantis aukso kaina. Pavyzdžiui, mažiausio nominalo, 1 auksinio franko, monetoje būtų 0,1 g aukso, o jo vertė šiandien – apie 4,2 paprastojo franko.
Kadangi nė viena moneta pasaulyje negali būti tokia maža, auksinis frankas būtų panašus į eurą: vidurys iš aukso, o likusi dalis – iš kitokio metalo. Monetos, kurioje būtų 1 g aukso, auksinis vidurys būtų didesnis, o vertė išaugtų iki 42 frankų.
Kai buvo skelbta anksčiau, dėl ekonominio nestabilumo Europoje ir JAV per pastaruosius metus Šveicarijos nacionalinės valiutos kursas išaugo 30 proc.
Tačiau stiprus frankas nėra naudingas Šveicarijos ekonomikai: nemažai stambiausių šalies įmonių patiria didžiulius nuostolius. „Novartis“ finansų direktorius Džonatanas Simondsas pareiškė, kad dėl aukšto franko kurso šios farmacijos įmonės operacinis pelnas sumažės 3 proc., finansų grupė „Julius Baer“ pranešė apie 2 proc. mažėjimą, o didžiausias Šveicarijos bankas UBS – net 49 proc.
