aA
Koks turėtų būti socialinio draudimo įmokų tarifas, kad senatvėje gyventojai galėtų tikėtis adekvačios pensijos? Upsalos universiteto profesorius Edwardas Palmeris sako, kad tai galima nesunkiai apskaičiuoti.
Edwardas Palmeris
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirmadienį Vilniuje vykstančioje Lietuvos banko ekonomikos konferencijoje „Lietuvos pensijų sistema: kaip užtikrinti socialiai teisingą ir tvarią pensiją?“ E. Palmeris skaitė pranešimą apie nustatyto dydžio įmokų (NDĮ) virtualiųjų sąskaitų pensijų sistemą.

Jo metu profesorius pateikė tokią formulę: įmokų tarifas = (vidutinė pensija/vidutinis darbo užmokestis) * (tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją/vidutinis darbo metų skaičius).

Taigi, jei gyventojai vidutiniškai dirba 40 metų, išėję į pensiją tikisi gyventi dar vidutiniškai 18 metų ir nori bent 50 proc. pakeitimo normos (santykio tarp pensijos ir buvusios algos), tada įmokų tarifas turėtų sudaryti 22,5 proc. (0,225 = 0,5 * 18/40).

NDĮ mechanizmas

E. Palmeris teigė esantis NDĮ virtualiųjų sąskaitų pensijų sistemos šalininkas. Jis paaiškino, kad tokioje sistemoje įmokos mokamos tiesiai į asmenines gyventojų sąskaitas.

„Tada pensijos dydis apskaičiuojamas taip: metinė pensija = sąskaitos dydis išėjus į pensiją/tikėtina gyvenimo trukmė. Tai paprasta. Žmonėms taip pat lengva suprasti, kad ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei, reikia sukaupti vis didesnę pinigų sumą, – sakė jis. – Vieni gyvens iki 72 metų amžiaus, kiti – iki 82 metų. Tačiau juk niekas iš anksto nežino, kiek kas gyvens. Mirusiųjų anksčiau santaupos atiteks tiems, kurie gyvens iki 100 metų. Išties, mums visiems būtų labai neefektyvu taupyti lyg visi gyventume iki 100 metų.“

Pranešėjas pridūrė, kad NDĮ mechanizme santaupos ir išmokos indeksuojamos pagal darbo užmokesčio augimą, bendrą įmokų (mokėtojų skaičiaus) augimą ir infliaciją. Tai, jo teigimu, leidžia pasiekti finansinio stabilumo.

„Tiesa, yra skirtingų indeksavimo būdų. Latvijoje ir Lenkijoje veikia jau minėtas su algoms ir infliacija, Norvegijoje indeksuojama su biudžetu, kuris remiamas naftos fondo, o Italijoje – su bendruoju vidaus produktu“, – pasakojo E. Palmeris.

Galiausiai profesorius nurodė, kad tokioje sistemoje turėtų būti tik minimalus, bet ne „nustatytas“ pensinis amžiaus. „Tada vyresni žmonės galėtų ilgiau dirbti, pavyzdžiui, ir nepilnu etatu“, – paaiškino jis.

Geros sistemos bruožai

E. Palmeris savo pranešime taip pat pristatė geros pensijų sistemos bruožus. Pirmasis – universalumas, kai vienodos taisyklės galioja visiems dalyviams.

„Jei kurios nors grupės nori turėti kitokių taisyklių, jos gali jas turėti, tačiau tik privačiame kaupime pensijai, kuris turi būti atskirtas tuo pirmos pakopos. Ūkininkai, mechanikai, profesoriai, visi turi laikytis vienodų taisyklių“, – sakė jis.

Kitas bruožas – prieinamumas, finansinis stabilumas, nepriklausomai nuo kartos.

„Švedijos sistema anksčiau buvo nestabili, todėl žlugo. Skaičiavimai dar 1990-aisiais rodė, kad sukaupti fondai būtų sunykę iki 2010 metų. Turėjome kažką daryti“, – pasakojo profesorius.

E. Palmeris dar nurodė, kad gyventojai turi žinoti, jog gaus adekvačias pajamas, išėjus į pensiją.

„Lietuvoje pakeitimo norma (santykis tarp ir pensijos ir buvusio darbo užmokesčio) siekia apie 30 proc., Europos Sąjungoje ji yra apie 50 proc.“, – priminė jis.

Sistema, pasak pranešėjo, taip pat turi būti ekonomiškai efektyvi ir teisinga.

„Turi būti paskatų įmokoms mokėti. Manau, kad asmeninės sąskaitos yra puikus būdas tai pasiekti. Jos leidžia lygiai kaip banke pasižiūrėti į savo sąskaitą ir matyti, kiek pinigų turiu sukaupęs. Tai dar skatina dirbti ilgiau gyvenime.

Dar manau, kad negalima didesnių pensijų mokėti vienai kartai kitos kartos sąskaita“, – sakė E. Palmeris.

Reikia tobulinti

Prieš E. Palmerį kalbėjęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sakė, kad Lietuvos pensijų sistemai reikės dar kelių patobulinimų.

„Pirmasis turėtų užtikrinti glaudesnę ir būtinai akivaizdesnę įmokų ir išmokų priklausomybę. Tai yra esminė sąlyga tiek siekiant sistemos teisingumo, tiek stiprinant gyventojų paskatas mokėti įmokas.

Antrasis siekis – daugiau skaidrumo. Sustiprinus ryšį tarp įmokų ir išmokų, pirmojoje pensijų pakopoje turėtų būti pereinama prie asmeninėmis sąskaitomis grįsto modelio. Tokio, koks šiuo metu veikia Švedijoje, Norvegijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.

Taip veikianti sistema aiškiai vaizduotų asmens draudimo įmokų sąsają su būsimosios pensijos lygiu. Asmeninė sąskaita kaip mat įtikintų, kad neapskaitomos, šešėlinio pobūdžio pajamos mažina kaupimą pensijai pirmoje pakopoje ir būtų papildoma motyvacija mokėti.

Trečioji kryptis – žmonių informavimas ir švietimas. Būtent kaupimo senatvei sistemos supratimas yra vienas iš patikimiausių būdų suvaldyti trumparegiškų pasirinkimų viziją. Toks pavojus gali kilti, jei įsigaliojus pensijų sistemos pakeitimams žmonės susigundys šiek tiek didesnėmis pajamomis šiandien, o ne ateityje. Žmogiška prigimtis, deja, nėra tobula ir žmogus paprastai galvoja šiandien, nežiūrėdamas už horizonto“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Paskirtas naujas „Danpower Baltic“ vadovas

Atsinaujinančios energetikos kompanijos „ Danpower Baltic “ generaline direktore paskirta Aušra...

Lietuva konkurencingumo reitinge smuktelėjo dviem pakopomis

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge smuko dviem pakopomis žemyn ir užėmė...

Blogos žinios vairuotojams: degalų kainos tikrai nenudžiugins (7)

Spalį degalų kainos pakilo visose degalinėse. Pricer.lt atliekamas degalų kainų tyrimas...

Petrauskas: teismas nenutraukė Kauno stadiono rekonstrukcijos sutarties (5)

Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus, kad Turkijos bendrovės paskelbtimas S. Dariaus ir S....

Šadžius aiškinasi krizės tyrėjams: finansų ministras neturi būti ekonomikos ekspertas (150)

Buvęs finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius krizės tyrėjams teigė, kad nėra...

Top naujienos

Liudvikas Andriulis. Piktas monstras, gąsdinantis Skvernelį (3)

Su siaubu žiūrėdamas vakarykštį Skvernelio pasisakymo apie visuomenės teisę žinoti įrašą,...

Klimatologai - apie anomalijas Lietuvoje: žiemą laukia šilumos bangos, o Vėlinės bus labai šaltos (13)

Šiuo metu mus džiugina bobų vasara. O kokie gi orai laukia likusį rudenį, kokia bus žiema? Pasak...

Karbauskiui prabilus apie Pranckiečio atsakomybę ir apkaltą Urbšiui, šis turi vieną atsakymą: viskas dėl Kildišienės (233)

„Valstiečių“ frakcija artimiausiuose posėdžiuose trečiadienį ir ketvirtadienį spręs...

Vilniuje šluojamas prabangus būstas: įvardijo brangiausius pirkinius (67)

Pastarojo pusmečio prabangaus būsto pardavimai, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 59...

Turkų dienraštis: garso įrašai rodo, kad Saudo Arabijos žurnalistui buvo nukirsta galva (25)

Dingęs Saudo Arabijos žurnalistas Jamalas Khashoggi buvo kankinamas Rijado konsulate Stambule, o...

Rudenį nebūtina tapti svogūnu: kaip sluoksniuoti drabužius ir neatrodyti juokingai

Man dažniau būna karšta, nei šalta. Todėl neturiu daug šiltų drabužių, tačiau labai mėgstu...

Pietų pertrauka trijose Vilniaus mokyklose, kur patekti – vieni niekai: nežinau, ar įmanoma pavalgyti pigiau (39)

Nerimstant aistroms, diskusijoms, įvairiems pasisakymams apie pasikeitimus švietimo įstaigų...

Mitybos specialistė: kurie pesticidais apdoroti vaisiai ir daržovės – pavojingiausi?

Keturi patys pavojingiausi cheminėmis medžiagomis apdoroti produktai – tai obuoliai, salierai,...

Tris vaikus ir šeimos verslą turinti Agnė Dzeranova: turiu paslapčių, kaip lekiančioje kasdienybėje rasti laiko sau

Kepamų sveikuoliškų duonelių verslas, trys vaikai ir prie viso to dar vizažo menas – Agnės...

Lietuvis motociklu važiuos į šalčiausią apgyvendintą vietą žemėje (1)

Starto metu turėtų būti apie 40, o pasiekus Oimiakoną – apie 60 laipsnių šalčio, portalui...