Pirmadienį Vilniuje vykstančioje Lietuvos banko ekonomikos konferencijoje „Lietuvos pensijų sistema: kaip užtikrinti socialiai teisingą ir tvarią pensiją?“ E. Palmeris skaitė pranešimą apie nustatyto dydžio įmokų (NDĮ) virtualiųjų sąskaitų pensijų sistemą.
Jo metu profesorius pateikė tokią formulę: įmokų tarifas = (vidutinė pensija/vidutinis darbo užmokestis) * (tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją/vidutinis darbo metų skaičius).
Taigi, jei gyventojai vidutiniškai dirba 40 metų, išėję į pensiją tikisi gyventi dar vidutiniškai 18 metų ir nori bent 50 proc. pakeitimo normos (santykio tarp pensijos ir buvusios algos), tada įmokų tarifas turėtų sudaryti 22,5 proc. (0,225 = 0,5 * 18/40).
NDĮ mechanizmas
E. Palmeris teigė esantis NDĮ virtualiųjų sąskaitų pensijų sistemos šalininkas. Jis paaiškino, kad tokioje sistemoje įmokos mokamos tiesiai į asmenines gyventojų sąskaitas.
„Tada pensijos dydis apskaičiuojamas taip: metinė pensija = sąskaitos dydis išėjus į pensiją/tikėtina gyvenimo trukmė. Tai paprasta. Žmonėms taip pat lengva suprasti, kad ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei, reikia sukaupti vis didesnę pinigų sumą, – sakė jis. – Vieni gyvens iki 72 metų amžiaus, kiti – iki 82 metų. Tačiau juk niekas iš anksto nežino, kiek kas gyvens. Mirusiųjų anksčiau santaupos atiteks tiems, kurie gyvens iki 100 metų. Išties, mums visiems būtų labai neefektyvu taupyti lyg visi gyventume iki 100 metų.“
Pranešėjas pridūrė, kad NDĮ mechanizme santaupos ir išmokos indeksuojamos pagal darbo užmokesčio augimą, bendrą įmokų (mokėtojų skaičiaus) augimą ir infliaciją. Tai, jo teigimu, leidžia pasiekti finansinio stabilumo.
„Tiesa, yra skirtingų indeksavimo būdų. Latvijoje ir Lenkijoje veikia jau minėtas su algoms ir infliacija, Norvegijoje indeksuojama su biudžetu, kuris remiamas naftos fondo, o Italijoje – su bendruoju vidaus produktu“, – pasakojo E. Palmeris.
Galiausiai profesorius nurodė, kad tokioje sistemoje turėtų būti tik minimalus, bet ne „nustatytas“ pensinis amžiaus. „Tada vyresni žmonės galėtų ilgiau dirbti, pavyzdžiui, ir nepilnu etatu“, – paaiškino jis.
Geros sistemos bruožai
E. Palmeris savo pranešime taip pat pristatė geros pensijų sistemos bruožus. Pirmasis – universalumas, kai vienodos taisyklės galioja visiems dalyviams.
„Jei kurios nors grupės nori turėti kitokių taisyklių, jos gali jas turėti, tačiau tik privačiame kaupime pensijai, kuris turi būti atskirtas tuo pirmos pakopos. Ūkininkai, mechanikai, profesoriai, visi turi laikytis vienodų taisyklių“, – sakė jis.
Kitas bruožas – prieinamumas, finansinis stabilumas, nepriklausomai nuo kartos.
„Švedijos sistema anksčiau buvo nestabili, todėl žlugo. Skaičiavimai dar 1990-aisiais rodė, kad sukaupti fondai būtų sunykę iki 2010 metų. Turėjome kažką daryti“, – pasakojo profesorius.
E. Palmeris dar nurodė, kad gyventojai turi žinoti, jog gaus adekvačias pajamas, išėjus į pensiją.
„Lietuvoje pakeitimo norma (santykis tarp ir pensijos ir buvusio darbo užmokesčio) siekia apie 30 proc., Europos Sąjungoje ji yra apie 50 proc.“, – priminė jis.
Sistema, pasak pranešėjo, taip pat turi būti ekonomiškai efektyvi ir teisinga.
„Turi būti paskatų įmokoms mokėti. Manau, kad asmeninės sąskaitos yra puikus būdas tai pasiekti. Jos leidžia lygiai kaip banke pasižiūrėti į savo sąskaitą ir matyti, kiek pinigų turiu sukaupęs. Tai dar skatina dirbti ilgiau gyvenime.
Dar manau, kad negalima didesnių pensijų mokėti vienai kartai kitos kartos sąskaita“, – sakė E. Palmeris.
Reikia tobulinti
Prieš E. Palmerį kalbėjęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sakė, kad Lietuvos pensijų sistemai reikės dar kelių patobulinimų.
„Pirmasis turėtų užtikrinti glaudesnę ir būtinai akivaizdesnę įmokų ir išmokų priklausomybę. Tai yra esminė sąlyga tiek siekiant sistemos teisingumo, tiek stiprinant gyventojų paskatas mokėti įmokas.
Antrasis siekis – daugiau skaidrumo. Sustiprinus ryšį tarp įmokų ir išmokų, pirmojoje pensijų pakopoje turėtų būti pereinama prie asmeninėmis sąskaitomis grįsto modelio. Tokio, koks šiuo metu veikia Švedijoje, Norvegijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.
Taip veikianti sistema aiškiai vaizduotų asmens draudimo įmokų sąsają su būsimosios pensijos lygiu. Asmeninė sąskaita kaip mat įtikintų, kad neapskaitomos, šešėlinio pobūdžio pajamos mažina kaupimą pensijai pirmoje pakopoje ir būtų papildoma motyvacija mokėti.
Trečioji kryptis – žmonių informavimas ir švietimas. Būtent kaupimo senatvei sistemos supratimas yra vienas iš patikimiausių būdų suvaldyti trumparegiškų pasirinkimų viziją. Toks pavojus gali kilti, jei įsigaliojus pensijų sistemos pakeitimams žmonės susigundys šiek tiek didesnėmis pajamomis šiandien, o ne ateityje. Žmogiška prigimtis, deja, nėra tobula ir žmogus paprastai galvoja šiandien, nežiūrėdamas už horizonto“, – sakė jis.
