„Tvirtai tikiu, kad gyvename Matricoje“, – sako švedų ekonomistas ir filosofas Kjellis Nordstromas ir paaiškina, kad taip apibūdina savo pasaulėžiūrą, kuri susideda iš kapitalizmo kaip bendros pasaulio sistemos, urbanizacijos ir skaitmeninimo bei kopijavimo.
Kjellis Nordstromas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kovo 23 dieną vadovų konferencijoje „EBIT 2018“ jis skaitė pranešimą, kuriame susirinkusiųjų klausė, ar jie yra matę 1999 metų filmą „Matrica“.

„Galbūt pamenate, kad jame žmonės yra įstrigę tokioje blogio Matricoje ir neturi laisvos valios. Manau, kad tam tikra prasme mes šiandien irgi joje gyvename ir taip gyvensime dar ilgą laiką. Prezidentas Donaldas Trumpas irgi yra Matricoje, joje yra ir Europos Sąjunga, ji formuoja mūsų vaikus. Šiandien aptarsime tris Matricos dimensijas ir kokios įtakos jos turi tam, kaip uždirbame pinigus ir visuomenės organizavimui“, – kalbėjo jis.

Bendra kapitalizmo kalba

K. Nordstromas aiškino, kad šiandien pirmą kartą žmonijos istorijoje galima pasakyti, jog visa Žemės planeta veikia pagal vieną sistemą.

„Tiek Rytuose, tiek Vakaruose vyrauja kapitalizmas, o vienintelė išimtis yra Šiaurės Korėja. Visi kalbame ta pačia kapitalizmo kalba, kuria galime susikalbėti visur, pradedant Nigerija ar Pakistanu, baigiant Burundžiu. Žinoma, ši kalba turi dialektų. Suomių kapitalizmas šiek tiek skiriasi nuo rusų. Kai rusas sako „verslas“, jis turi omenyje kai ką kitą nei suomis“, – dėstė jis.

Profesorius taip pat pastebėjo, kad kapitalizmas dar yra ir mašina, kuri gali dalykus išskirstyti į dvi kategorijas.

„Pavyzdžiui, efektyvius automobilių gamintojus, kaip „Volkswagen“, ir neefektyvius, kaip „Saab“. Tačiau nuostabiausias šios mašinos bruožas yra tai, kad ji išskirstyti gali bet ką. Ne tik automobilių gamintojus, bet ir viešbučius, oro linijų bendroves, bėgiojimo batelius, informacinių technologijų įmones. Efektyvieji bus apdovanoti ir gaus pelną, t.y. cigarus, šampaną, vakarėlius, o neefektyviesiems jokio šampano neteks“, – sakė jis.

Miestų įsigalėjimas

K. Nordstromas teigė, kad šiandien žmonija yra labai greitos urbanizacijos proceso pradžioje.

„Kai gimėme, pasaulyje buvo maždaug 194 valstybės. Kai mirsime, pasaulyje bus ne 194 valstybės, o 600 miestų ir juose gyvens 80 proc. populiacijos, kurie sukurs tarp 85 ir 90 proc. ekonominės veiklos. Tai įvyks 2050 metais ir tai bus brutalus pokytis, kurį šiandien jau matome Rusijoje, Kinijoje, Švedijoje, Japonijoje. Visa kita erdvė priklausys lapėms, briedžiams ir medžiams. Ten nebus prekybos centrų, mokyklų ir jokių linksmybių. Bus tylu, o tai irgi gerai“, – prognozavo jis.

Viena iš šio proceso pasekmių, anot profesoriaus – tarpmiestinių (o ne tarptautinių) įmonių atsiradimas.

„Pavyzdžiui, įmonė įsikuria Stokholme, tada atidaro filialą Helsinkyje, tada Vilniuje, tada Vienoje, tada Briuselyje ir niekada nepaliečia nieko už miesto ribų. Šiandien vaikai tapatinasi ne su valstybe, kurioje gyvena, bet su savo miestu. Pavyzdžiui, žmonės važiuoja į Romą, o ne Italiją. Matome pokyčius ir politikoje. Jei norite turėti svarbių draugų, venkite premjeru ir koncentruokitės į merus. Pavyzdžiui, Londonas sukuria trečdalį visos britų ekonomikos“, – kalbėjo pranešėjas.

Viskas bus nukopijuota

K. Nordstromas tvirtino, kad 1994 metais su interneto naršykle „Netscape“ prasidėjęs skaitmeninimas tęsis.

„Mano kolega Nicholas Negroponte iš Masačusetso technologijų instituto tada pasakė: „Viskas, kas gali būti suskaitmeninta, bus suskaitmeninta“. 2018 metais jo prognozė atrodo pakankamai pasitvirtinusi. Pažiūrėkite į „Netflix“, „Spotify“, namų darbai atkeliauja elektroniniu paštu. Tačiau šiandien prie Nicholo prognozės galima pridėti frazę „ir nukopijuota“.

Šiandien iškart po to, kai sukuriamas vienas produktas, galima visiškai nemokamai sukurti ir antrą. Šiandien esame sukūrę gigantišką, visą pasaulį apimančią kopijavimo mašiną. Tai reiškia, kad negali apsaugoti savo žinių, savo atradimų, idėjų, paslapčių. Tai turi didžiulių pasekmių švietimui, įstatymų leidybai ir t.t.“ – sakė jis.

Pinigų receptas

K. Nordstromas teigė, kad gali atskleisti receptą, kaip uždirbti pinigus.

„Rinkos ekonomikoje tai padaryti galima, jei turi monopolį. Be monopolio – nėra ir pinigų. Pavyzdžiui, aš esu švedas ir nekenčiu „Ikea“, bet vis tiek ten eisiu, kai man prireiks lovos. Taip yra todėl, kad „Ikea“ sukūrė laikiną monopolį, kuris yra jūsų galvoje ir tai visiškai legalu. Todėl 40 proc. jūsų pradės kratytis ir purtytis kaip seni alkoholikai, jei jums pasakysiu, kad naujų „iPhone“ telefonų nebebus, bus tik „Android“ telefonai. Nesvarbu, ką įmonė gamina, jai reikia to laikino monopolio jūsų galvose“, – sakė jis.

Profesorius tada papasakojo, kad 1972 metais viena įmonė Švedijoje sukūrė patį bjauriausią automobilį pasaulio istorijoje – „Volvo 242“.

„Jis atrodo kaip Rytų Vokietijos tankas su keturiais ratais. Tuomet laikiną monopolį turėjusi įmonė teigė, kad tas automobilis yra saugus. Šiandien visi automobiliai yra saugūs, o „Volvo“ nebeturi monopolio ir priklauso kinams. Taip atsitiko todėl, kad žinios, kurias anksčiau turėjo tik maža grupė žmonių, šiandien yra paplitusios po visą pasaulį. Bet kas gali sukurti saugų automobilį, nebėra paslapčių“, – aiškino jis.

Dėl to, pasak švedo, ateityje vis didesnę reikšmę turės taip vadinamas neišreikštas žinojimas (angl. tacit knowledge).

„Žmonės iš tiesų žino daugiau, nei gali pasakyti. Jei negali ko nors paaiškinti žodžiais, nereiškia, kad to nežinai“, – paaiškino K. Nordstromas. Kaip pavyzdį jis pateikė 50 metų asmenį pažįstantį gydytoją. „Pas jį atėjus galite tiesiog pasakyti, kad rytais prastai jaučiatės ir jis iškart žinos, kas jums negerai“, – dėstė jis.

Profesorius teigė, kad ketvirtoji laikinų monopolijų karta bus grįsta būtent šiuo neišreikštu žinojimu, nes visas kitas žinojimas yra prieinamas bet kam.

„Vos tik žinias suskaitmeniname ir nukopijuojame, jos praranda vertę. Jei ko nors negali suskaitmeninti, tada tai yra vertinga. Kaip manote, kodėl „The Rolling Stones“ vis dar koncertuoja? Todėl, kad tik taip šiandien gali uždirbti iš savo muzikos“, – sakė K. Nordstromas.

Transakcijos kaina

K. Nordstromas savo pranešimą apibendrino taip: „Visų Matricos dalių – bendros kapitalizmo sistemos, urbanizacijos, skaitmeninimo ir kopijavimo pasekmė yra ta, kad mažinama transakcijos kaina“.

Jis aiškino, kad šiandien viskas tampa pigiau ir patogiau, o tai atveria labai dideles galimybes verslininkams.

„Mano draugas valdo šešis labai madingus restoranus Stokholmo centre. Jis buvo labai sėkmingas, tačiau suprato, kad turi viską pradėti iš naujo. Kodėl? Dėl pažinčių programėlės Tinder“. Šiandien žmonės nebesėdi baruose, nes transakcijos kaina seksui labai sumažėjo, naudojant „Tinder“.

Matrica su savimi atsineša problemą, kurią amerikiečių literatūros kritikas Haroldas Bloomas apibendrino taip: „Ponios ir ponai, yra 26 knygos, kurias privalote perskaityti – visa kita yra kopijos“, – sakė profesorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apklausa: kada jaunimas sutiktų mokėti brangiau už drabužius

Jaunimas didele problema laiko greitosios mados rinką ir yra pasiruošęs mokėti už drabužius...

Lietuvos bankas: papildomai įvertinsime informaciją apie „VIA SMS Group“ (1)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Arvydui Anušauskui pareiškus, kad...

„Coca-Cola“ tapo pagrindine sporto gėrimų gamintojos akcininke

„Coca-Cola“ tapo pagrindine sporto gėrimų gamintojos „BodyArmor“ akcininke, rašo įtakingas...

Turtingiausieji atsigavo po krizės: brangsta prabangios jachtos (1)

Tie, kurie mėgsta jūrą ir prabangą, turėtų paskubėti, nes pastaruoju metu prašmatnių...

Rusijos bankų pelnas šiemet smuko daugiau nei 15 proc. (4)

Rusijos komerciniai bankai per septynis šių metų ketvirtį uždirbo 776 mlrd. rublių pelno –...

Top naujienos

Už grasinimus susidoroti su DELFI žurnalistu Vitai Jakutienei skirta kardomoji priemonė (45)

Po straipsnio „ Pravieniškių mafija. Kruvina Kauno nusikaltėlių kova: „pupytės“ mylimasis...

Tragedija Italijos greitkelyje: įgriuvo didžiulio viaduko dalis, aukų skaičius auga nuolat atnaujinama (131)

Greitkelyje netoli Italijos miesto Genujos sugriuvo didžiulio viaduko dalis, skelbia BBC. Žuvo...

Patikrino kavines kelyje į pajūrį: rezultatas kraupus (74)

Patiekalai iš neaiškios kilmės žaliavų, nešvara, žalia mėsa šalia ką tik paruoštų...

Gydytojas nebegali tylėti: nesuvokiu, ką padaro vaikas, kad tėvai jį apipila karšta sriuba ar kava? (19)

Skubiosios medicinos vyresnysis gydytojas rezidentas, tinklaraščio „ Pragaro ambulatorija “...

Guoga sako planuojantis baigti politinę karjerą, bet užsimena ir apie kitus scenarijus (32)

Europos Parlamento narys Antanas Guoga sako planuojantis kitąmet pasibaigus kadencijai nutraukti...

Vilniaus rajono gyventojai lietaus laukia su siaubu: kol nesusimokės, gyvens vandeny (44)

Vos prapliupus lietui daugiabučio Vilniaus rajone, Pagiriuose, gyventojai puola kumščiais daužyti...

Gyvai / Šešiolikmečių kova aštuntfinalyje: Lietuva – Nyderlandai (tiesioginė vaizdo transliacija) (1)

Europos šešiolikmečių vaikinų krepšinio čempionate Serbijoje Tomo Purlio treniruojama Lietuvos...

Po pokalbio su Putinu – Turkijos perspėjimas Vašingtonui ekspertai nuogąstauja dėl pragaištingų pasekmių (380)

JAV ir Turkijos santykių krizė, jau tapusi didžiule našta turkų ekonomikai, taip pat grasina...

„Dzūkija“ kibo į darbus: susigrąžino trenerį Urlepą, „ne pinigais“ suviliojo Jomantą, derasi su Lavrinovičiais (2)

Ilgai atostogavusi Alytaus „Dzūkija” kimba į darbus. Šeštajam sezonui „Betsafe-LKL“...

Mėlynės atsiranda ne tik dėl traumų: kada reikėtų susirūpinti? (2)

Liaudyje mėlynėmis vadinamos hematomos – smulkiųjų kraujagyslių kraujo išsiliejimas į...