aA
Švedijoje susiformavusiai ekonominei ir socialinei politikai didelės įtakos turėjo šalyje vyraujančios kuklumą ir bendruomeniškumą skatinančios nerašytos taisyklės, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pastebi, kad prie švedų gebėjimo problemas spręsti suremiant pečius galėjo prisidėti ir gamtos sąlygos.

„Tai – didelės teritorijos ir mažas žmonių tankumas. Kai viename slėnyje gyvenantys žmonės kai kada susitikdavo su iš kito slėnio užklydusiais – jei draugiškai nebendrausi, bus daug problemų“, – svarstė jis.

Viena geriausių vietų gyventi

Kitame Baltijos jūros krante esanti Švedija įvairiuose reitinguose neretai įvardijama kaip viena pažangiausių valstybių pasaulyje.

Kaip pastebima Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros apžvalgoje, Švedijos ilgalaikės ekonominės sėkmės formulė remiasi kapitalistine sistema, kurioje yra daug gerovės valstybės elementų. Šalis jau kelis šimtmečius nėra dalyvavusi jokiame kare.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromame konkurencingumo indekse Švedija užima 7 vietą. Šalis pasižymi stipriomis institucijomis, stabilia makroekonomine aplinka, stipriomis sveikatos apsaugos ir švietimo sistemomis. Ypač aukštas ir dar vienas – technologinio pasirengimo – rodiklis.

Švedija yra viena geriausiai vertinamų, t.y. geriausią reputaciją turinčių šalių pasaulyje, remiantis „RepTrak“ tyrimu.

Remiasi Jantės įstatymu

Kitaip nei Lietuvoje, Švedijoje vyraujanti religija yra liuteronybė. N. Mačiulis sakė, kad jos įskiepytos vertybės yra svarbus šalies ekonominės sėkmės veiksnys.

Kuklumą ir bendruomeniškumą skatinančias vertybes apibendrina vadinamasis Jantės įstatymas. Jo esmė – negalvok, kad esi geresnis už kitus.

„Šios vertybės ir visuomenės funkcionavimo principai padėjo sukurti ne tik labai konkurencingą ir klestinčią ekonomiką, bet, priešingai nei, pavyzdžiui, JAV, užtikrinti, kad ekonominės gerovės vaisiais gali mėgautis visi šalies gyventojai. Švedija ne tik konkurencinga ir turtinga, bet išsiskiria maža socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe“, – DELFI sakė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Susitelkia spręsdami problemas

M. Jurgilas sakė, kad per šimtmečius susiformavusios skandinaviškos kultūrinės normos padeda ieškoti problemų sprendimų.

„Pavyzdžiui, jei reikia priimti kokius nors sudėtingus sprendimus, bendruomeniškumas veda prie sutelktų, racionalių sprendimų, ne tokių populistinių. Kai yra sunku, galima susitelkti. Tarkim, reikia spręsti problemą, kuriai reikia pinigų, galima visiems suremti pečius“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, M. Jurgilas pastebėjo, kad Švedija turėjo nueiti ilgą kelią, kol tapo ta gerovės valstybe, kokia yra šiandien.

„Žinome, kad Švedijoje dideli mokesčiai, valstybės dalis ekonomikoje labai didelė. Tai reiškia išmokas, perskirstymą.

Tačiau prieš maždaug 5 metus atliktas tyrimas parodė, kad didžiausias augimas Švedijoje įvyko iki to laiko, kai išaugo valstybės galia. Jis įvyko būtent dėl to, kad Švedija liberalizavo savo ekonomiką, skatino verslumą. Išeina toks kontrastas: to, ką dabar turime, ką matome, ir to, kas vyko ilgesnėje, 100–150 metų atkarpoje“, – sakė jis.

Marius Jurgilas
Marius Jurgilas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Prekės ženklų svarba

Dar vienas įdomus aspektas – kad Švedijoje yra nemažai visame pasaulyje žinomų prekės ženklų, pavyzdžiui, „Volvo“, „Electrolux“, „Ericsson“, „IKEA“ ar „H&M“.

M. Jurgilas teigė, kad jie atsirado būtent Švedijoje dėl to, kad to reikėjo verslui.

„Didžioji dalis švediškų žinomų prekės ženklų buvo sukurta tuo periodu, kai socialdemokratai dar nebuvo valdžioje. Kai pradėjo didėti socialdemokratų įtaka, pradėjo didėti mokesčiai, vos ne po 1 proc. punktą kasmet, pradėjo lėtėti Švedijos ekonomikos augimas“, – sakė jis.

N. Mačiulis, savo ruožtu, pabrėžė, kad prekės ženklų gimimui Švedijoje turbūt daugiausiai įtakos turėjo tinkamai funkcionuojanti ir labai kokybiška švietimo sistema.

„Nors pasauliniuose universitetų reitingų viršūnėse Švedijos universitetai nesipuikuoja, tačiau šis faktas daugiau pasako apie pačius reitingus, o ne apie Švedijos švietimo sistemą. Visų pirma, svarbu tai, kad kokybiškas švietimas Švedijoje prasideda ne universitete ar mokykloje, bet ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurios yra prieinamos visiems piliečiams.

Būtent čia suformuojamos tinkamos kompetencijos, pamatai, ant kurių statomos tolimesnės žinios ir įgūdžiai mokyklose bei universitetuose. Žinoma, prie Švedijos sėkmės prisideda ir stabili reguliacinė aplinka, labai maža korupcija, didelis tarpusavio pasitikėjimas, puikiai funkcionuojanti teisinė sistema“, – komentavo ekonomistas.

Sugebėjo įtraukti moteris

Dar vienas didelis impulsas Skandinavijos ekonomikoms, M. Jurgilo manymu, buvo tai, kad jos sugebėjo labai tinkamai ir efektyviai į darbo rinką įtraukti moteris.

„Bent jau Norvegijoje šeimoje turi būti du pilnai dirbantys asmenys. Jei bent vienas nedirba, skurdo nebus, bet gyvenimas prabangus irgi nebus“, – pasakojo jis.

Tai, kad abu šeimos nariai dirba, reiškia tai, kad valstybė turi užtikrinti, jog vaikais bus pasirūpinta.

„Yra tinkami vaikų darželiai, mokyklos, tai suderinama su darbu. Visa tai lemia produktyvų įsitraukimą į darbą, o ne jo imitavimą, bėgiojimą iš vieno darbo į kitą, kad tik jis būtų kuo arčiau mokyklos, nes galvojama, kas vaikus paims. Pripažinkime, to labai daug yra Lietuvoje“, – sakė M. Jurgilas.

Apie Švedijos sėkmės istoriją bus diskutuojama „Didžiosios idėjų ir pokyčių konferencijos” metu.

Ši konferencija yra dedikuota nacionalinei iniciatyvaiIdėja Lietuvai. Nacionalinė iniciatyvaIdėja Lietuvai, suvienijusi šalies valdžią, žiniasklaidą, ekspertus ir visuomenę, žengia į naują etapą. Vasario 1 dieną vyksiančioje „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje", dalyvaujant Lietuvos prezidentei, Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui, bus paskelbta pradžia įgyvendinti 3 idėjoms, kurios reikalingos Lietuvai suklestėti per ateinančius 100 metų. Konferencijoje – užsienio šalių proveržio patirtys ir sėkmės istorijos, specialūs jungtiniai žymių lietuvių pranešimai.

Dalyvaukite: www.idejalietuvai.lt/konferencija

Sekite IDĖJA LIETUVAI naujienas Facebook‘e: www.facebook.com/IdejaLietuvai

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvis pripažino savo kaltę byloje dėl 100 mln. dolerių žalą padariusio sukčiavimo (5)

Lietuvis, apgaulingai įtikinęs interneto milžines „ Google “ ir „Facebook“ pervesti...

Vilimas: įvedant vaučerius, valstybė galėtų kompensuoti kasos aparatų atnaujinimą (2)

Žemės ūkio ministerijai žadant įvesti vaučerių sistemą, Lietuvos prekybos įmonių...

Lietuviai užplūdo pildyti deklaracijų: kaip tai padaryti lengvai ir be skausmo (37)

Lietuvos gyventojai nuo trečiadienio gali deklaruoti 2018-ųjų pajamas. Pasak Valstybinės...

VTEK išbraukė Pagojų ir Dabašinską iš registruotų lobistų sąrašo (1)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ( VTEK ) išbraukė Julių Pagojų ir Dainių Dabašinską iš...

Padėtas pagrindas naujai Registrų centro kainodarai (2)

Valstybės valdomas Registrų centras rengiasi peržiūrėti daugiau kaip dešimtmetį nekeistą...

Top naujienos

Guoga apie sprendimą nebesitraukti iš politikos: gulėjau lovoje ir pajutau tuštumą (97)

Naujausias Antano Guogos statymas – Centro partija. Kur ir kodėl dingo pažadai trauktis iš...

Gyvai / Eurolygos išgyvenimo drama Tel Avive: „Maccabi“ – „Žalgiris“ (85)

Trečiadienį Izraelyje susitinka dvi komandos, bandančios išsaugoti paskutinę viltį patekti į...

Pasipiktino EV numeriu ne ant elektromobilio: gal „Regitra“ visiems tokius parduoda? (23)

Elektromobilių savininkai Lietuvoje turi kelias lengvatas, pavyzdžiui, gali važiuoti dalimi...

Arūnas Milašius. Žilagalviai – laikas kilti nuo sofos ir eiti dirbti, jūsų jau laukia (171)

Ką bekalbėtumėte, tačiau mūsų darbo rinka keičiasi ir keičiasi ton pusėn, apie kurią...

Sinoptikai turi pavasarinių naujienų: bus bent keli šiltesnio oro pliūpsniai karščio rekordus jau fiksuoja Šiaurės pusrutulyje esančios stotys (11)

Sinoptikai visame pasaulyje stebi pavasario įsitvirtinimą. Ne visose šalyse pavasario pradžia...

Atsakingas pareigas užimanti Vilma Drulienė: kas svarbiausia norint pasiekti bet kokį tikslą (13)

Kovo mėnesį „Litexpo“ vykusioje konferencijoje „Moters vizija“ savo pranešimą skaitė ir...

Rusija įtūžo Lenkijai nepakvietus Putino į Antrojo pasaulinio karo pradžios metines (246)

Rusija trečiadienį reiškė pasipiktinimą, kad Lenkija nepakvietė prezidento Vladimiro Putino...

5 stadijos, kurias įveikia vyras, kol pagaliau supranta sutikęs savo moterį (6)

Dauguma nieko rimto neplanuojančių vyrų sutinka savo vienintelę tada, kai mažiausiai to laukia....

Kodėl skirtingose šalyse naudojami skirtingi kištukiniai lizdai?

Jei daug keliaujate, tikrai esate susidūrę su problema, kuomet svečioje šalyje negalite naudotis...

Augant nerimui dėl „Brexit“ – žinia lietuviams emigrantams: į ambasadas siųs mobilias komandas (191)

Daugelis Lietuvos emigrantų gana neramiai stebi procesus, kurie šiuo metu vyksta britų parlamente.