aA
Švedijoje susiformavusiai ekonominei ir socialinei politikai didelės įtakos turėjo šalyje vyraujančios kuklumą ir bendruomeniškumą skatinančios nerašytos taisyklės, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Švedijos pakilimo istorija: kodėl jiems sekasi
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pastebi, kad prie švedų gebėjimo problemas spręsti suremiant pečius galėjo prisidėti ir gamtos sąlygos.

„Tai – didelės teritorijos ir mažas žmonių tankumas. Kai viename slėnyje gyvenantys žmonės kai kada susitikdavo su iš kito slėnio užklydusiais – jei draugiškai nebendrausi, bus daug problemų“, – svarstė jis.

Viena geriausių vietų gyventi

Kitame Baltijos jūros krante esanti Švedija įvairiuose reitinguose neretai įvardijama kaip viena pažangiausių valstybių pasaulyje.

Kaip pastebima Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros apžvalgoje, Švedijos ilgalaikės ekonominės sėkmės formulė remiasi kapitalistine sistema, kurioje yra daug gerovės valstybės elementų. Šalis jau kelis šimtmečius nėra dalyvavusi jokiame kare.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromame konkurencingumo indekse Švedija užima 7 vietą. Šalis pasižymi stipriomis institucijomis, stabilia makroekonomine aplinka, stipriomis sveikatos apsaugos ir švietimo sistemomis. Ypač aukštas ir dar vienas – technologinio pasirengimo – rodiklis.

Švedija yra viena geriausiai vertinamų, t.y. geriausią reputaciją turinčių šalių pasaulyje, remiantis „RepTrak“ tyrimu.

Remiasi Jantės įstatymu

Kitaip nei Lietuvoje, Švedijoje vyraujanti religija yra liuteronybė. N. Mačiulis sakė, kad jos įskiepytos vertybės yra svarbus šalies ekonominės sėkmės veiksnys.

Kuklumą ir bendruomeniškumą skatinančias vertybes apibendrina vadinamasis Jantės įstatymas. Jo esmė – negalvok, kad esi geresnis už kitus.

„Šios vertybės ir visuomenės funkcionavimo principai padėjo sukurti ne tik labai konkurencingą ir klestinčią ekonomiką, bet, priešingai nei, pavyzdžiui, JAV, užtikrinti, kad ekonominės gerovės vaisiais gali mėgautis visi šalies gyventojai. Švedija ne tik konkurencinga ir turtinga, bet išsiskiria maža socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe“, – DELFI sakė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Susitelkia spręsdami problemas

M. Jurgilas sakė, kad per šimtmečius susiformavusios skandinaviškos kultūrinės normos padeda ieškoti problemų sprendimų.

„Pavyzdžiui, jei reikia priimti kokius nors sudėtingus sprendimus, bendruomeniškumas veda prie sutelktų, racionalių sprendimų, ne tokių populistinių. Kai yra sunku, galima susitelkti. Tarkim, reikia spręsti problemą, kuriai reikia pinigų, galima visiems suremti pečius“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, M. Jurgilas pastebėjo, kad Švedija turėjo nueiti ilgą kelią, kol tapo ta gerovės valstybe, kokia yra šiandien.

„Žinome, kad Švedijoje dideli mokesčiai, valstybės dalis ekonomikoje labai didelė. Tai reiškia išmokas, perskirstymą.

Tačiau prieš maždaug 5 metus atliktas tyrimas parodė, kad didžiausias augimas Švedijoje įvyko iki to laiko, kai išaugo valstybės galia. Jis įvyko būtent dėl to, kad Švedija liberalizavo savo ekonomiką, skatino verslumą. Išeina toks kontrastas: to, ką dabar turime, ką matome, ir to, kas vyko ilgesnėje, 100–150 metų atkarpoje“, – sakė jis.

Marius Jurgilas
Marius Jurgilas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Prekės ženklų svarba

Dar vienas įdomus aspektas – kad Švedijoje yra nemažai visame pasaulyje žinomų prekės ženklų, pavyzdžiui, „Volvo“, „Electrolux“, „Ericsson“, „IKEA“ ar „H&M“.

M. Jurgilas teigė, kad jie atsirado būtent Švedijoje dėl to, kad to reikėjo verslui.

„Didžioji dalis švediškų žinomų prekės ženklų buvo sukurta tuo periodu, kai socialdemokratai dar nebuvo valdžioje. Kai pradėjo didėti socialdemokratų įtaka, pradėjo didėti mokesčiai, vos ne po 1 proc. punktą kasmet, pradėjo lėtėti Švedijos ekonomikos augimas“, – sakė jis.

N. Mačiulis, savo ruožtu, pabrėžė, kad prekės ženklų gimimui Švedijoje turbūt daugiausiai įtakos turėjo tinkamai funkcionuojanti ir labai kokybiška švietimo sistema.

„Nors pasauliniuose universitetų reitingų viršūnėse Švedijos universitetai nesipuikuoja, tačiau šis faktas daugiau pasako apie pačius reitingus, o ne apie Švedijos švietimo sistemą. Visų pirma, svarbu tai, kad kokybiškas švietimas Švedijoje prasideda ne universitete ar mokykloje, bet ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurios yra prieinamos visiems piliečiams.

Būtent čia suformuojamos tinkamos kompetencijos, pamatai, ant kurių statomos tolimesnės žinios ir įgūdžiai mokyklose bei universitetuose. Žinoma, prie Švedijos sėkmės prisideda ir stabili reguliacinė aplinka, labai maža korupcija, didelis tarpusavio pasitikėjimas, puikiai funkcionuojanti teisinė sistema“, – komentavo ekonomistas.

Sugebėjo įtraukti moteris

Dar vienas didelis impulsas Skandinavijos ekonomikoms, M. Jurgilo manymu, buvo tai, kad jos sugebėjo labai tinkamai ir efektyviai į darbo rinką įtraukti moteris.

„Bent jau Norvegijoje šeimoje turi būti du pilnai dirbantys asmenys. Jei bent vienas nedirba, skurdo nebus, bet gyvenimas prabangus irgi nebus“, – pasakojo jis.

Tai, kad abu šeimos nariai dirba, reiškia tai, kad valstybė turi užtikrinti, jog vaikais bus pasirūpinta.

„Yra tinkami vaikų darželiai, mokyklos, tai suderinama su darbu. Visa tai lemia produktyvų įsitraukimą į darbą, o ne jo imitavimą, bėgiojimą iš vieno darbo į kitą, kad tik jis būtų kuo arčiau mokyklos, nes galvojama, kas vaikus paims. Pripažinkime, to labai daug yra Lietuvoje“, – sakė M. Jurgilas.

Apie Švedijos sėkmės istoriją bus diskutuojama „Didžiosios idėjų ir pokyčių konferencijos” metu.

Ši konferencija yra dedikuota nacionalinei iniciatyvaiIdėja Lietuvai. Nacionalinė iniciatyvaIdėja Lietuvai, suvienijusi šalies valdžią, žiniasklaidą, ekspertus ir visuomenę, žengia į naują etapą. Vasario 1 dieną vyksiančioje „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje", dalyvaujant Lietuvos prezidentei, Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui, bus paskelbta pradžia įgyvendinti 3 idėjoms, kurios reikalingos Lietuvai suklestėti per ateinančius 100 metų. Konferencijoje – užsienio šalių proveržio patirtys ir sėkmės istorijos, specialūs jungtiniai žymių lietuvių pranešimai.

Dalyvaukite: www.idejalietuvai.lt/konferencija

Sekite IDĖJA LIETUVAI naujienas Facebook‘e: www.facebook.com/IdejaLietuvai

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ukrainos URM vadovas Davose ragina Vakarus „užraukti rusišką eksportą“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino Vakarus „užraukti...

NŽT: daugėja valstybinės žemės nuomininkų, auga ir jų įsiskolinimai

Valstybinės žemės nuomininkų skolos auga, daugėja ir skolininkų, sako Nacionalinės žemės...

Šiaurės ir Baltijos šalių grupei TVF valdyboje atstovaus Vasiliauskas

Tarptautinio valiutos fondo ( TVF ) valdyboje Šiaurės ir Baltijos šalių grupei atstovaus Baltijos...

„Moody‘s“ nepakeitė Šiaulių banko reitingų

Tarptautinė reitingų agentūra „ Moody‘s Investor Service“ („Moody‘s“) patvirtino...

Vyriausybė pritarė planui, kaip pertvarkyti vandentvarkos sistemą

Vyriausybė trečiadienį pritarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo...

Top naujienos

Nebežino, kaip sustabdyti jaunimą gąsdinantį iškrypėlį: net nuskambėjo pasiūlymai maniaką medžioti (1)

Atšilus orams Saulėtekio alėjoje gyvenantys jaunuoliai vėl susiduria su viešai savo aistrą...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Karas Ukrainoje suomiams priminė Baltąją mirtį: sovietams siaubą varęs snaiperis juos privesdavo iki beprotybės (1)

Praeitą savaitę kiek atsipalaidavome, trumpam pamiršome karą Ukrainoje bei kitas nūdienos...

Dudas paaiškino, kaip plinta beždžionių raupai ir kas jiems imliausi: virusas sukelia charakteringus bėrimus

Beždžionių raupai toliau plinta. Jungtiniai Arabų Emyratai tapo pirmąja Persijos įlankos...

Delfi PliusKristina Pocytė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Po sukrečiančių įvykių Ukrainoje ragina Putinui siųsti aiškią žinią: kito kelio tiesiog nėra (1)

Visą šią savaitę vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje ypač daug dėmesio...

Šimonytė – apie Seime laukiantį dar vieną išbandymą: niekas koalicijos partnerių pririštų prie kojos nelaiko (11)

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai kelia nerimą tai, jog Vakaruose daugėja balsų,...

Rusų karių siaubas – jų techniką niokojančios vakarietiškos raketos: naujausius bandymus amerikiečiai slėpė nuo rusų, priešui smogs kinetine jėga skrieja 5 kartus greičiau už garsą (8)

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje , Vakarų pasaulis nors ir vėluodamas, tačiau susiviejino ir...

Maksvytis – apie „nereikalingą“ bronzinę seriją ir pinigines baudas žaidėjams Sireika priekaištavo žalgiriečiams

Kauno „Žalgirio“ atstovams dar niekada neteko stebėti Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) finalo...

Karas Ukrainoje. Ukraina: Sjeverodoneckas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ten sprendžiamas šalies likimas (2)

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje...

Atliko pareigą: serijos dėl bronzos starte – „Žalgirio“ tritaškių rekordas tuščioje arenoje Websteris – paliktas nuošalyje (1)

Pirmą sykį istorijoje varžytis dėl trečios vietos Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) priverstas...

Dundulis apie prekių trūkumą ir kainas: kai kurie produktai pardavinėjami nuostolingai (4)

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis nevynioja žodžių į vatą ir sako,...