Švedijoje susiformavusiai ekonominei ir socialinei politikai didelės įtakos turėjo šalyje vyraujančios kuklumą ir bendruomeniškumą skatinančios nerašytos taisyklės, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pastebi, kad prie švedų gebėjimo problemas spręsti suremiant pečius galėjo prisidėti ir gamtos sąlygos.

„Tai – didelės teritorijos ir mažas žmonių tankumas. Kai viename slėnyje gyvenantys žmonės kai kada susitikdavo su iš kito slėnio užklydusiais – jei draugiškai nebendrausi, bus daug problemų“, – svarstė jis.

Viena geriausių vietų gyventi

Kitame Baltijos jūros krante esanti Švedija įvairiuose reitinguose neretai įvardijama kaip viena pažangiausių valstybių pasaulyje.

Kaip pastebima Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros apžvalgoje, Švedijos ilgalaikės ekonominės sėkmės formulė remiasi kapitalistine sistema, kurioje yra daug gerovės valstybės elementų. Šalis jau kelis šimtmečius nėra dalyvavusi jokiame kare.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromame konkurencingumo indekse Švedija užima 7 vietą. Šalis pasižymi stipriomis institucijomis, stabilia makroekonomine aplinka, stipriomis sveikatos apsaugos ir švietimo sistemomis. Ypač aukštas ir dar vienas – technologinio pasirengimo – rodiklis.

Švedija yra viena geriausiai vertinamų, t.y. geriausią reputaciją turinčių šalių pasaulyje, remiantis „RepTrak“ tyrimu.

Remiasi Jantės įstatymu

Kitaip nei Lietuvoje, Švedijoje vyraujanti religija yra liuteronybė. N. Mačiulis sakė, kad jos įskiepytos vertybės yra svarbus šalies ekonominės sėkmės veiksnys.

Kuklumą ir bendruomeniškumą skatinančias vertybes apibendrina vadinamasis Jantės įstatymas. Jo esmė – negalvok, kad esi geresnis už kitus.

„Šios vertybės ir visuomenės funkcionavimo principai padėjo sukurti ne tik labai konkurencingą ir klestinčią ekonomiką, bet, priešingai nei, pavyzdžiui, JAV, užtikrinti, kad ekonominės gerovės vaisiais gali mėgautis visi šalies gyventojai. Švedija ne tik konkurencinga ir turtinga, bet išsiskiria maža socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe“, – DELFI sakė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Susitelkia spręsdami problemas

M. Jurgilas sakė, kad per šimtmečius susiformavusios skandinaviškos kultūrinės normos padeda ieškoti problemų sprendimų.

„Pavyzdžiui, jei reikia priimti kokius nors sudėtingus sprendimus, bendruomeniškumas veda prie sutelktų, racionalių sprendimų, ne tokių populistinių. Kai yra sunku, galima susitelkti. Tarkim, reikia spręsti problemą, kuriai reikia pinigų, galima visiems suremti pečius“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, M. Jurgilas pastebėjo, kad Švedija turėjo nueiti ilgą kelią, kol tapo ta gerovės valstybe, kokia yra šiandien.

„Žinome, kad Švedijoje dideli mokesčiai, valstybės dalis ekonomikoje labai didelė. Tai reiškia išmokas, perskirstymą.

Tačiau prieš maždaug 5 metus atliktas tyrimas parodė, kad didžiausias augimas Švedijoje įvyko iki to laiko, kai išaugo valstybės galia. Jis įvyko būtent dėl to, kad Švedija liberalizavo savo ekonomiką, skatino verslumą. Išeina toks kontrastas: to, ką dabar turime, ką matome, ir to, kas vyko ilgesnėje, 100–150 metų atkarpoje“, – sakė jis.

Marius Jurgilas
Marius Jurgilas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Prekės ženklų svarba

Dar vienas įdomus aspektas – kad Švedijoje yra nemažai visame pasaulyje žinomų prekės ženklų, pavyzdžiui, „Volvo“, „Electrolux“, „Ericsson“, „IKEA“ ar „H&M“.

M. Jurgilas teigė, kad jie atsirado būtent Švedijoje dėl to, kad to reikėjo verslui.

„Didžioji dalis švediškų žinomų prekės ženklų buvo sukurta tuo periodu, kai socialdemokratai dar nebuvo valdžioje. Kai pradėjo didėti socialdemokratų įtaka, pradėjo didėti mokesčiai, vos ne po 1 proc. punktą kasmet, pradėjo lėtėti Švedijos ekonomikos augimas“, – sakė jis.

N. Mačiulis, savo ruožtu, pabrėžė, kad prekės ženklų gimimui Švedijoje turbūt daugiausiai įtakos turėjo tinkamai funkcionuojanti ir labai kokybiška švietimo sistema.

„Nors pasauliniuose universitetų reitingų viršūnėse Švedijos universitetai nesipuikuoja, tačiau šis faktas daugiau pasako apie pačius reitingus, o ne apie Švedijos švietimo sistemą. Visų pirma, svarbu tai, kad kokybiškas švietimas Švedijoje prasideda ne universitete ar mokykloje, bet ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurios yra prieinamos visiems piliečiams.

Būtent čia suformuojamos tinkamos kompetencijos, pamatai, ant kurių statomos tolimesnės žinios ir įgūdžiai mokyklose bei universitetuose. Žinoma, prie Švedijos sėkmės prisideda ir stabili reguliacinė aplinka, labai maža korupcija, didelis tarpusavio pasitikėjimas, puikiai funkcionuojanti teisinė sistema“, – komentavo ekonomistas.

Sugebėjo įtraukti moteris

Dar vienas didelis impulsas Skandinavijos ekonomikoms, M. Jurgilo manymu, buvo tai, kad jos sugebėjo labai tinkamai ir efektyviai į darbo rinką įtraukti moteris.

„Bent jau Norvegijoje šeimoje turi būti du pilnai dirbantys asmenys. Jei bent vienas nedirba, skurdo nebus, bet gyvenimas prabangus irgi nebus“, – pasakojo jis.

Tai, kad abu šeimos nariai dirba, reiškia tai, kad valstybė turi užtikrinti, jog vaikais bus pasirūpinta.

„Yra tinkami vaikų darželiai, mokyklos, tai suderinama su darbu. Visa tai lemia produktyvų įsitraukimą į darbą, o ne jo imitavimą, bėgiojimą iš vieno darbo į kitą, kad tik jis būtų kuo arčiau mokyklos, nes galvojama, kas vaikus paims. Pripažinkime, to labai daug yra Lietuvoje“, – sakė M. Jurgilas.

Apie Švedijos sėkmės istoriją bus diskutuojama „Didžiosios idėjų ir pokyčių konferencijos” metu.

Ši konferencija yra dedikuota nacionalinei iniciatyvaiIdėja Lietuvai. Nacionalinė iniciatyvaIdėja Lietuvai, suvienijusi šalies valdžią, žiniasklaidą, ekspertus ir visuomenę, žengia į naują etapą. Vasario 1 dieną vyksiančioje „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje", dalyvaujant Lietuvos prezidentei, Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui, bus paskelbta pradžia įgyvendinti 3 idėjoms, kurios reikalingos Lietuvai suklestėti per ateinančius 100 metų. Konferencijoje – užsienio šalių proveržio patirtys ir sėkmės istorijos, specialūs jungtiniai žymių lietuvių pranešimai.

Dalyvaukite: www.idejalietuvai.lt/konferencija

Sekite IDĖJA LIETUVAI naujienas Facebook‘e: www.facebook.com/IdejaLietuvai

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Barclays“ svarsto naikinti 350 darbo vietų (326)

„ Barclays “ Lietuvoje planuoja atleisti arba perkelti apie 350 darbuotojų, rašoma bendrovės...

Galimybė susigrąžinti dalį GPM už paslaugas vertinama skirtingai (31)

Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų...

„Lietuvos geležinkeliai“ pirkimuose sieks užtikrinti skaidrumą ir valstybės interesus (12)

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ kreipsis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ( FNTT...

Palangos paplūdimiams gydyti – naujas planas (68)

Palangai paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto...

„Luminor“ užbaigė vardo keitimo procesą (14)

„ Luminor “ bankas užbaigė savo vardo keitimo procesą, kuris prasidėjo dar rudenį, praneša...

Top naujienos

Čekijoje išskirtinį gyvenimą susikūrusi lietuvė: darbe matau ir patį didžiausią Lietuvos brudą (12)

Čekijoje įsikūrusi lietuvė neslepia, kad įsitvirtinti čia nebuvo paprasta, tačiau sunkiu darbu...

Buvęs „Nuo... iki...“ veidas Andrius Kunčina iš Lietuvos bėgo pavargęs nuo dėmesio ir požiūrio į homoseksualumą (74)

Žinių turinys vis labiau šokiruoja, o pasaulis eina velniop, tad vargina ne darbas žiniasklaidoje,...

Aplankiusi populiarų kurortą, nuomonę apie poilsį Turkijoje pakeitė jau po pirmos dienos (116)

Apie Turkiją teko skaityti galybę atsiliepimų, tačiau niekada ten nesilankiau. Stebėjau vis...

Kontracepcija jau ne tik moterų reikalas: gydytojas papasakojo apie priemonę, kurią mažai kas žino (59)

Norint išvengti neplanuoto nėštumo , nemaža dalis moterų pasiryžta visą likusį gyvenimą...

Prabangus Panevėžyje statomo namo interjeras pranoksta net Vilnių ir Kauną (136)

Lietuviai vis labiau trokšta savo namuose modernios klasikos, kuri pabrėžtų ne tik...

Septyni dalykai, kurių dermatologai niekada nesitepa ant veido (1)

Jeigu susiduriate su odos problemomis, pravartu pasikalbėti su dermatologu – specialistas suteiks...

Mokslininkai atskleidė neįtikėtiną deimantų pilno meteorito atsiradimo istoriją

Meteorite aptikti deimantai atskleidžia vadinamosios prarastosios planetos iš tų laikų, kai dar...

Vilniuje pavalgyti už 23 eurus nusidriekė eilės: žmonės nebetilpo (284)

Sostinėje trečius metus iš eilės įvykęs „Vilnius Gastro Masters“ gastronomijos renginys...

Edita Mildažytė: nemoku gyventi viena (151)

Niekada ir nemokėjo – atvirai prisipažįsta charizmatiškoji televizijos laidų vedėja Edita...