aA
Švedijoje susiformavusiai ekonominei ir socialinei politikai didelės įtakos turėjo šalyje vyraujančios kuklumą ir bendruomeniškumą skatinančios nerašytos taisyklės, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Švedijos pakilimo istorija: kodėl jiems sekasi
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pastebi, kad prie švedų gebėjimo problemas spręsti suremiant pečius galėjo prisidėti ir gamtos sąlygos.

„Tai – didelės teritorijos ir mažas žmonių tankumas. Kai viename slėnyje gyvenantys žmonės kai kada susitikdavo su iš kito slėnio užklydusiais – jei draugiškai nebendrausi, bus daug problemų“, – svarstė jis.

Viena geriausių vietų gyventi

Kitame Baltijos jūros krante esanti Švedija įvairiuose reitinguose neretai įvardijama kaip viena pažangiausių valstybių pasaulyje.

Kaip pastebima Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros apžvalgoje, Švedijos ilgalaikės ekonominės sėkmės formulė remiasi kapitalistine sistema, kurioje yra daug gerovės valstybės elementų. Šalis jau kelis šimtmečius nėra dalyvavusi jokiame kare.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromame konkurencingumo indekse Švedija užima 7 vietą. Šalis pasižymi stipriomis institucijomis, stabilia makroekonomine aplinka, stipriomis sveikatos apsaugos ir švietimo sistemomis. Ypač aukštas ir dar vienas – technologinio pasirengimo – rodiklis.

Švedija yra viena geriausiai vertinamų, t.y. geriausią reputaciją turinčių šalių pasaulyje, remiantis „RepTrak“ tyrimu.

Remiasi Jantės įstatymu

Kitaip nei Lietuvoje, Švedijoje vyraujanti religija yra liuteronybė. N. Mačiulis sakė, kad jos įskiepytos vertybės yra svarbus šalies ekonominės sėkmės veiksnys.

Kuklumą ir bendruomeniškumą skatinančias vertybes apibendrina vadinamasis Jantės įstatymas. Jo esmė – negalvok, kad esi geresnis už kitus.

„Šios vertybės ir visuomenės funkcionavimo principai padėjo sukurti ne tik labai konkurencingą ir klestinčią ekonomiką, bet, priešingai nei, pavyzdžiui, JAV, užtikrinti, kad ekonominės gerovės vaisiais gali mėgautis visi šalies gyventojai. Švedija ne tik konkurencinga ir turtinga, bet išsiskiria maža socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe“, – DELFI sakė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Susitelkia spręsdami problemas

M. Jurgilas sakė, kad per šimtmečius susiformavusios skandinaviškos kultūrinės normos padeda ieškoti problemų sprendimų.

„Pavyzdžiui, jei reikia priimti kokius nors sudėtingus sprendimus, bendruomeniškumas veda prie sutelktų, racionalių sprendimų, ne tokių populistinių. Kai yra sunku, galima susitelkti. Tarkim, reikia spręsti problemą, kuriai reikia pinigų, galima visiems suremti pečius“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, M. Jurgilas pastebėjo, kad Švedija turėjo nueiti ilgą kelią, kol tapo ta gerovės valstybe, kokia yra šiandien.

„Žinome, kad Švedijoje dideli mokesčiai, valstybės dalis ekonomikoje labai didelė. Tai reiškia išmokas, perskirstymą.

Tačiau prieš maždaug 5 metus atliktas tyrimas parodė, kad didžiausias augimas Švedijoje įvyko iki to laiko, kai išaugo valstybės galia. Jis įvyko būtent dėl to, kad Švedija liberalizavo savo ekonomiką, skatino verslumą. Išeina toks kontrastas: to, ką dabar turime, ką matome, ir to, kas vyko ilgesnėje, 100–150 metų atkarpoje“, – sakė jis.

Marius Jurgilas
Marius Jurgilas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Prekės ženklų svarba

Dar vienas įdomus aspektas – kad Švedijoje yra nemažai visame pasaulyje žinomų prekės ženklų, pavyzdžiui, „Volvo“, „Electrolux“, „Ericsson“, „IKEA“ ar „H&M“.

M. Jurgilas teigė, kad jie atsirado būtent Švedijoje dėl to, kad to reikėjo verslui.

„Didžioji dalis švediškų žinomų prekės ženklų buvo sukurta tuo periodu, kai socialdemokratai dar nebuvo valdžioje. Kai pradėjo didėti socialdemokratų įtaka, pradėjo didėti mokesčiai, vos ne po 1 proc. punktą kasmet, pradėjo lėtėti Švedijos ekonomikos augimas“, – sakė jis.

N. Mačiulis, savo ruožtu, pabrėžė, kad prekės ženklų gimimui Švedijoje turbūt daugiausiai įtakos turėjo tinkamai funkcionuojanti ir labai kokybiška švietimo sistema.

„Nors pasauliniuose universitetų reitingų viršūnėse Švedijos universitetai nesipuikuoja, tačiau šis faktas daugiau pasako apie pačius reitingus, o ne apie Švedijos švietimo sistemą. Visų pirma, svarbu tai, kad kokybiškas švietimas Švedijoje prasideda ne universitete ar mokykloje, bet ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurios yra prieinamos visiems piliečiams.

Būtent čia suformuojamos tinkamos kompetencijos, pamatai, ant kurių statomos tolimesnės žinios ir įgūdžiai mokyklose bei universitetuose. Žinoma, prie Švedijos sėkmės prisideda ir stabili reguliacinė aplinka, labai maža korupcija, didelis tarpusavio pasitikėjimas, puikiai funkcionuojanti teisinė sistema“, – komentavo ekonomistas.

Sugebėjo įtraukti moteris

Dar vienas didelis impulsas Skandinavijos ekonomikoms, M. Jurgilo manymu, buvo tai, kad jos sugebėjo labai tinkamai ir efektyviai į darbo rinką įtraukti moteris.

„Bent jau Norvegijoje šeimoje turi būti du pilnai dirbantys asmenys. Jei bent vienas nedirba, skurdo nebus, bet gyvenimas prabangus irgi nebus“, – pasakojo jis.

Tai, kad abu šeimos nariai dirba, reiškia tai, kad valstybė turi užtikrinti, jog vaikais bus pasirūpinta.

„Yra tinkami vaikų darželiai, mokyklos, tai suderinama su darbu. Visa tai lemia produktyvų įsitraukimą į darbą, o ne jo imitavimą, bėgiojimą iš vieno darbo į kitą, kad tik jis būtų kuo arčiau mokyklos, nes galvojama, kas vaikus paims. Pripažinkime, to labai daug yra Lietuvoje“, – sakė M. Jurgilas.

Apie Švedijos sėkmės istoriją bus diskutuojama „Didžiosios idėjų ir pokyčių konferencijos” metu.

Ši konferencija yra dedikuota nacionalinei iniciatyvaiIdėja Lietuvai. Nacionalinė iniciatyvaIdėja Lietuvai, suvienijusi šalies valdžią, žiniasklaidą, ekspertus ir visuomenę, žengia į naują etapą. Vasario 1 dieną vyksiančioje „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje", dalyvaujant Lietuvos prezidentei, Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui, bus paskelbta pradžia įgyvendinti 3 idėjoms, kurios reikalingos Lietuvai suklestėti per ateinančius 100 metų. Konferencijoje – užsienio šalių proveržio patirtys ir sėkmės istorijos, specialūs jungtiniai žymių lietuvių pranešimai.

Dalyvaukite: www.idejalietuvai.lt/konferencija

Sekite IDĖJA LIETUVAI naujienas Facebook‘e: www.facebook.com/IdejaLietuvai

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nausėda: ekonomikos ir inovacijų ministro poste norėčiau matyti Vaičiūną (15)

Ketvirtadienį išskirtiniame interviu „Delfi“ prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, ką...

Seime – siūlymas įmonių valdybose mažinti nepriklausomų narių skaičių

Seimas spręs, ar keisti įmonių valdybų formavimo tvarką, leidžiant jų daugumą sudaryti iš...

ES biudžeto komisaras: „nėra plano B“, jei žlugtų ekonomikos gelbėjimo plano ratifikavimas

ES biudžeto komisaras Johannesas Hahnas įspėjo, kad šalys narės iki metų pabaigos turi...

„Baltcap“ partneris: stadiono projektą sužlugdė ir valdininkų nekompetencija (4)

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) dėl per didelės rizikos įpareigojus Vilniaus valdžią...

Finansų ministras: naujasis Ekonomikos gaivinimo instrumentas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos plėtros

Europos Komisija (EK) paskelbė pasiūlymus dėl Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų daugiametės...

Top naujienos

Nausėda: ekonomikos ir inovacijų ministro poste norėčiau matyti Vaičiūną (15)

Ketvirtadienį išskirtiniame interviu „Delfi“ prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, ką...

Užkrato bijančios keleivės autobuse sukėlė skandalą: bilietą nusipirko, bet atsisėsti neleido (4)

Tarpmiestiniai autobusų maršrutai, kurių tik įsibėgėjus karantinui buvo labai sumažėję, ir...

Arūnas Milašius. Pandemija pakeis Palangą ir Druskininkus – poilsiautojai bus nebereikalingi (36)

Kiekvienas, nepamirštantis pažvelgti pro langą, supranta, kad gyvenimas pasikeitė ir per keletą...

Bute užrakinto dvimečio istorijoje – vis daugiau šokiruojančių detalių: kaimynams įtarimą sukėlė nudraskytos užuolaidos (78)

Kupiškio rajone kone dviem paroms vieną užrakintą dviejų metukų vaiką palikusios motinos...

Vilniaus koronaviruso patikros punkto slaugytojos neapsikentė: sąlygos labai blogos (101)

Trečiadienį „Delfi“ rašė, jog prie vienintelio mobiliojo patikros punkto Vilniuje jau kurį...

Nausėda – apie susisiekimo ministro skandalą: raktelis yra ne pas premjerą ir ne pas poną Karbauskį (211)

Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu Delfi ketvirtadienį įvardijo, kas laiko...

Gimę iki 1960 metų galėtų nedirbti ir gauti minimalią algą (446)

Kol Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, prastovoje esantys vyresni nei 60 metų darbuotojai...

Sveikatos receptas. Ginekologė siunčia svarbią žinutę visoms moterims: stebėkite kūno pokyčius (3)

Gegužės 28 d. yra minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Tad ta proga kviečiame...

Sunkumų susilaukiant vaikelio patyrusi Rūta Banionytė – euforijoje: sukūrė būsimo kūdikio lyties atskleidimo video

Tinklaraštininkė ir projekto moterims „Šokoladas sielai” įkūrėja Rūta Banionytė su...

Maldeikienė – apie Nausėdos metus: nulis yra nulis, ir dar komandos nesimato (257)

Kritiškai nuo pat pradžių prezidentą Gitaną Nausėdą vertinanti europarlamentarė savo nuomonės...

|Maža didelių žinių kaina