Švedijos ekonomikai įtaką darys euro krizės baigtis

Mūsų skaičiavimu, Švedijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. augs 1,9 procento. Jeigu atsižvelgsime tik į kalendorines darbo dienas – 2,3 procento. Numatome, kad prie įprasto augimo tempo – 3 proc. – grįšime 2013–2015 metais. Pagrindiniai veiksniai, kurie kitais metais skatins augimą, bus prognozuojamas namų ūkio vartojimo augimas 2,6 proc. ir investicijų augimas 6,6 procento. Namų ūkio vartojimas sudaro apie 50 proc. BVP, investicijos – apie 18 procentų. Grynųjų pajamų iš eksporto ir importo indėlis į BVP augimą – tik 0,4 procento.

Euro krizės baigties rezultatai bus labai svarbus veiksnys Švedijos vystymuisi. Tai tiesiogiai formuos šios šalies eksporto poreikius ir netiesiogiai veiks pirkėjų bei verslo pasitikėjimo indeksus. Mūsų pagrindiniame scenarijuje numatyta, kad aštriausi krizės klausimai bus išspręsti iki šių metų pabaigos, pasitelkus produktyvius politinius sprendimus. Žinoma, šis scenarijus išlieka neaiškus.

Nedarbo rodikliai 2012 m. mažai skirsis nuo šių metų ir svyruos apie 7,5 procento. Darome prielaidą, kad ūmi krizė bus suvaldyta, o paklausa kils 2012 m. antrą pusmetį. Bendrovės turėtų išlaikyti savo darbuotojus. Vadinasi, ateinančius ketvirčius silpnas paklausos augimas neturėtų didinti nedarbo.

Kitais metais vartotojo kainų indeksas (VKI) sieks 1,9 procento. Atėmus tiesioginę įtaką VKI iš Europos centrinio banko palūkanų normos pokyčių, infliacija atrodytų dar kukliau – 1,3 procento. O Europos centrinis bankas bus labai atsargus ir vargu ar ryšis kelti bazinę palūkanų normą. Prekių ir paslaugų kainoms kilti neleis tik nedidelis atlyginimų kilimas ir labai palankiai augantis produktyvumas.

Vyriausybės grynoji skola Švedijoje sudaro 0,3 proc. BVP. Skaičiuojama, kad cikliniai koregavimai sieks 1,5 proc. potencialaus bendrojo nacionalinio produkto (BNP), tai yra perteklinis biudžetas bus 1 procentas.