aA
Po rinkimų 2014-ais, Švedijos premjeras Stefanas Löfvenas paskelbė, kad vienas iš Vyriausybės prioritetu yra gyvybės mokslai, antruoju tapo klimato atšilimas. Tuo metu Andersas Lönnbergas buvo paskirtas koordinuoti gyvybės mokslų sritį nacionaliniu lygiu ir koordinuoti skirtingų ministerijų veiklą šioje srityje.
© DELFI / Karolina Pansevič

Viešėdamas Lietuvoje A. Lönnbergas DELFI papasakojo, kokios naudos Švedijos žmonėms jau davė gyvybės mokslai, taip pat ir apie tai, kaip jie gali išgelbėti žmonių gyvybes. Švedijos pasirinktas kelias gali įkvėpti ir ieškančius idėjos Lietuvai.

- Švedija pastaruoju daug investuoja į gyvybės mokslus, ar galite įvardinti pavyzdžių, kokios naudos šios investicijos jau atnešė?

- Švedija eksportuoja prekių ir paslaugų už maždaug 100 mlrd. Švedijos kronų (10,26 mlrd. eurų) vien gyvybės mokslų srityje, 70 mlrd. SEK (7,18 mlrd. eurų) sudaro farmacijos pramonės eksportas, likę – medicinos technologijos. Tai yra 7-as pagal dydį eksporto sektorius, kai žiūrima į jo augimą. Tačiau kai vertinamas grynasis eksportas, jis yra antras pagal dydį po tradicinio popieriaus ir medienos sektoriaus. Bet kalbant iš praktinės pusės, ši sritis mums yra vertingesnė nei mūsų pramonė. Kodėl? Jeigu mes parduodame „Volvo“, apie 90 proc. jos dalių pirmiausiai yra importuojamos ir tada vėl eksportuojamos. Bet kai kalbame apie gyvybės mokslus, importo nėra, beveik viskas yra grynasis eksportas. Taigi, tai turi milžinišką vertę visuomenei.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai viena darbo valanda prie Švedijos BVP prisideda apie 450 SEK (46,13 eurų), tačiau jei valanda dirbta gyvybės mokslų srityje, jos indėlis į BVP jau yra beveik 2 tūkst. SEK (205 eurai), tai jau 4 kartus daugiau.

Mūsų visuomenė sensta, kaip ir kitose šalyse, tad kyla klausimų, ar ateityje mes galėsime sau leisti turėti pakankamai gerą sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos sistemą? Todėl mes turime persiorientuoti į sektorius, kurių kiekvienos dirbtos valandos kuriama vertė yra didesnė dėl to, kad galėtume mokėti už paslaugas. Tai yra labai tikslinga politika.

- Kaip gyvybės mokslai pakeičia kasdienį žmonių gyvenimą Švedijos miestuose, ar galite pateikti pavyzdžių?

- Taip, pernai po daugybės dešimtmečių buvo atrastas vaistas nuo chroniškos ligos, kurios nepavykdavo anksčiau išgydyti, tai hepatitas C. Dabar užtenka 2 mėnesių ir žmonės pasveiksta. Taip, gydymo būdų buvo ir anksčiau, bet jie brangiai kainavo šalies ekonomikai. Paskaičiuota, kad jei žmonės pasveiksta ir po to dirba, mes ilguoju laikotarpiu sutaupysime 30 mlrd. Švedijos kronų (3,08 mlrd. eurų). Kitas sprendimas: mes tiriame vos gimusių kūdikių genomą, kai įtariame, kad jie turi paveldimų ligų ir jų randame, iškart galime imtis gydymo.

Gyvybės mokslai prisidėjo prie to, kad nors gyventojų pasaulyje daugėja, badas dar niekada nebuvo tokio nedidelio masto kaip dabar. Dėl gyvybės mokslų augalai auga stipresni ir sveikesni, greičiau. Prieš 25-erius metus Žemėje buvo 4,5 mlrd. gyventojų, dabar jų 7 mlrd. ir mes nebadaujame ir prie to iš esmės prisidėjo genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).

- Vis tik yra GMO kritikų, kurie sako, kad eksperimentuojama neatsargiai, poveikis žmogui nėra galutinai žinomas ir t.t. Ką jūs galėtumėte atsakyti į tokią kritiką?

- Manau, kad šie žmonės tiesiog nesupranta to, apie ką kalba. Visą laiką gyvendami Žemėje mes vykdėme atranką, pasirinkdavome geresnius augalus, o mažiau gerų atsisakydavome. Dabar mes tai galime daryti naudodami geresnius įrankius. Pasižiūrėkime, pavyzdžiui, į šunų veisles: jos taip pat yra suformuotos žmogaus vykdant atranką, o ne natūraliai kilo iš gamtos.

Aišku, šis įrankis kaip ir virtuvinis peilis: gali ir morkas pjaustyti, gali ir žmogų nužudyti, tačiau niekam nekils minčių uždrausti peilius, nes jie gali sužeisti žmogų. Technologijos nėra savaime geros ar blogos, svarbu, kaip mes jas naudojame. Mokslą galima naudoti įvairiems tikslams, galima sukurti rentgeną arba atominę bombą, bet tai mūsų sprendimas.

- Kokios kitos sritys padeda gyvybės mokslams sėkmingai plėtotis?

- Pirmiausia tai skaitmeninės technologijos, kurios naudojamos genomui analizuoti. Dabar toks tyrimas kainuoja apie 1 tūkst. JAV dol. (860 eurų), po kelerių metų tai atsieis 200 JAV dol. (172 eurus). Tai bus taip įprasta, kaip dabar nustatyti žmogaus kraujo grupę. Kuo daugiau mes žinome, tuo tiksliau galėsime pritaikyti gydymą. Ilgalaikėje perspektyvoje mes galėsime žinoti, kad konkretus genų derinys tikrai žmogui sukels vėžį, tad gydymo būtų galima imtis labai greit.

Dabar tai itin svarbu ir pateiksiu pavyzdį, kodėl. Kai prieš 35-erius metus pradėjau dirbti sveikatos apsaugos sistemoje, 1 iš 4 gyventojų sirgo chronine liga, dabar ja serga 2 iš 4. Ar žinote kodėl? Vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo, nes žmonės nemiršta taip, kaip anksčiau. Mirtinos ligos tapo chroniškomis ir tai lėmė nauji sveikatos apsaugos ir gyvybės mokslų metodai.

- Ar jūs norėtumėte, kad jūsų genomas būtų skenuojamas?

- Taip, ir tai buvo padaryta su mano genomu.

- Tačiau tai skamba gana baugiai: o jei žmogus sužino, kad turi geną, lemiančią kokią nors neišgydomą baisią ligą, bet dėl nieko negalima padaryti?

- Aš turiu geną vadinamą BRCA 1, kurį iš manęs paveldėjo ir mano vaikai. Jis mergaitėms sukelia ankstyvą krūtų vėžį, o berniukams, tikėtina, ankstyvą prostatos vėžį. Aš sirgau prostatos vėžiu, kai man buvo 49-eri, taigi, taigi liga yra mūsų šeimoje. Tad visi pasitikrino. O dabar, kadangi mes žinome, kad toks genas yra šeimoje, tikrinamės kasmet. Kartu yra ir nauji vaistai, kurie skirti paveikti būtent šios atmainos BRCA 1 krūties vėžį. Būti smalsiam, ieškoti žinių yra pagrindinė priemonė, jei norite pasiekti ko nors daugiau.

Mes stengiamės sukurti sistemą, kad kiekvienas žmogus Švedijoje galėtų tokią paslaugą gauti. Tiriame ir ką tik gimusius kūdikius, jei įtariame, kad jie gali turėti paveldimų ligų ir, manau, kad esame pirma šalis pasaulyje, kuri nuėjo šiuo keliu, nes tėvams tai nieko nekainuoja, už tai sumoka sveikatos draudimas. Taip, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir kitur taip pat galima išsitirti savo genomą, bet tai brangiai kainuoja ir dažniausiai paslauga teikiama privačiose ligoninėse.

Švedija pasirinko 2 kryptis: ar Lietuva gali sekti tokiu pavyzdžiu?
© DELFI / Karolina Pansevič

- Jūs manote, kad tokios paslaugos bus pasiekiamos visiems Švedijos gyventojams?

- Tai priklauso nuo konkrečios šalies sveikatos apsaugos sistemos, Vyriausybės ambicijų ir gyventojų noro, bet mūsų atveju, taip, manau.

- Ar Švedija sveikatos apsaugos paslaugas eksportuoja?

Taip, net jei esate Švedijoje ir nesergate, galite tiesiog pasitikrinti, eksportuojami ir technologiniai sprendimai, į kuriuos daugybė sergančių žmonių deda savo viltis. Niekas nenori gyventi sunkiai sirgdamas, nes tai yra labai nelengva.

- Kokios yra pagrindinės grėsmės kalbant apie gyvybės mokslų plėtrą?

- Ekonominės, pirmiausia, nes jei bus ekonominių sunkumų, šių inovacijų galime tiesiog neįpirkti. Kai kurie sprendimai be galo brangiai kainuoja. Visgi, smalsumas ir sprendimų paieška yra ekonomikos variklis, tai yra baimės priešingybė. O jei žmogus nėra smalsus, vadinasi, jis bijo ir tai mes galime pamatyti kai kuriose Europos dalyse, kai naujos technologijos, žmonės iš kitų šalių įvardinami kaip grėsmės.

- Kalbant apie gyvybė mokslus, ką galėtumėte patarti kitoms šalims, kurios ketina investuoti į šią sritį?

- Pirmiausia, svarbu stebėti kiekvieną pacientą ir įvertinti kiekvieno jų vizito rezultatus: kaip sekasi gydymas, ieškoti, kokių naujų gydymo būdų gali reikėti.

Antra, būtini profesionalūs mediciniai tyrimai.

Ir trečia, visa tai turi būti skaitmenizuota. Dabar duomenų apimtys yra tokios milžiniškos, kad kitaip jų gali nepavykti apdoroti. Jei skenuojame žmogų, informacija užims vieną terabaitą atminties. Tam, kad galėtume tokius duomenis naudoti, reikia sukurti galimybių, kur juos būtų galima sutalpinti ir perskaityti, suprasti.

Švedija pasirinko 2 kryptis: ar Lietuva gali sekti tokiu pavyzdžiu?
© DELFI / Karolina Pansevič

Daugiausia investavusių valstybių Lietuvoje TOP 5:

Švedija - 2,621 mlrd. eurų

Nyderlandai – 1,948 mlrd. eurų

Vokietija – 1,119 mlrd. eurų

Kipras – 1,009 mlrd. eurų

Norvegija – 949,53 mln. eurų

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

ES konkurencijos komisarė: jei sulauksime oficialių skundų, tirsime interneto milžinus

ES reguliuotojai nagrinėjo „Apple“ mobiliųjų mokėjimų platformą „Apple Pay“ ir...

ECB ir Anglijos bankas sieks susitarimo

Europos centrinis bankas (ECB) ir Anglijos bankas , centrinis Jungtinės Karalystės (JK) bankas,...

Išrinkti geriausi 2018 metų startuoliai

Šiemet jau šeštą kartą vyko didžiausio jauno verslo portalo „BZN start“ organizuojami...

Pensijų kaupimas: į kokias šalis lygiuojamės? (10)

Daugelio dirbančių gyventojų kitąmet laukia svarbūs pokyčiai, ypač jaunesnio amžiaus...

Seimas nusiteikęs didinti alkoholio akcizą (35)

Nuo kitų metų pavasario turėtų brangti stiprūs alkoholiniai gėrimai, nes Seimas linksta didinti...

Top naujienos

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (206)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (82)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Kodėl Skvernelis tapo profsąjungų taikiniu: šita valdžia iš kokios pusės bepažiūrėsi atrodo blogai (694)

Mokytojų profesinių sąjungų veiksmai sukūrė precendentą, kuris yra linkęs kartotis ateityje,...

Teismas patvirtino: Kručinskų vaikai buvo paimti teisėtai (741)

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė, todėl jie...

Puidoko pataisas dėl vaiko teisių stabdo Seimo teisininkai (49)

Seimo teisininkai stabdo „valstiečio“ Mindaugo Puidoko inicijuotas pataisas vaiko teisių...

Lietuvos miestų eglių kova: išrinkite gražiausią žaliaskarę! (20)

Eglučių įžiebimo maratonas jau pasibaigė – tikriausiai Lietuvoje neliko nė vienos miestelio...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (83)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

Kauną drebinusiems „Ryto“ fanams liūdna net ne dėl rezultatų – apgailestauja dėl klubo vadovų (107)

Po LKL dvikovos Kaune, kur Vilniaus „Rytas“ nusileido „Žalgirio“ komandai 86:95, sostinės...

Theresa May atšaukia antradienį turėjusį vykti lemiamą balsavimą dėl „Brexit“ parlamente atnaujinta 17.54 (43)

Theresa May pirmadienį atšaukė kitą dieną parlamente turėjusį vykti balsavimą dėl pritarimo...

Vakarienę visai savaitei pasiruoškite iš anksto: greitas Beatos Nicholson troškintos jautienos receptas (6)

„Paprastai ištroškinu didelį puodą mėsos, kuris paskui stovi šaldytuve ir tą savaitę iš jos...