Tuo tiki šiuo metu Briuselyje gyvenantis ir Europos Sąjungos politikams bei organizacijoms patarinėjantis Tarptautinės politinės ekonomikos Europos centro vadovas Hosuk Lee-Makiyama.
Su ekspertu susitinkame JAV ambasadoje Europos Sąjungai, Briuselyje. Entuziastingai nusiteikęs H. Lee-Makiyama sutinka pasidalinti savo mintimis apie geopolitinį aspektą, valstybėms tariantis dėl laisvos prekybos sutarčių.
Švedijos pilietybę turintis politinės ekonomikos ekspertas jau apie dvidešimt metų gilinasi į laisvos prekybos peripetijas. Jo tėvai gimę praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Azijoje. Dėl savo šaknų ir patirties Europoje H. Lee-Makiyama pasaulį mato kitu žvilgsniu ir įspėja, kas laukia Europos, jei nebus imtasi veiksmų.
Europa nuo eksporto priklausoma labiau nei Kinija
„Pasaulį, kuriame gyvename dabar, apibūdinu kaip konkurencingo liberalizavimo. Visi turime dirbti kartu ir didelis pokytis šiandieninėje sistemoje buvo tada, kai Kinija prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos (2001 m.). Taip pat technologijos tapo dideliu multiplikatoriumi ekonomikos augimui ir prekybai”, - dabartinę pasaulio ekonomikos situaciją išdėstė ekonomistas.
Pasak jo, globalizacija, technologijos prekybai tarp skirtingų šalių „padovanojo“ ir naujų iššūkių: internetinė prekyba, skaitmeninė erdvė, skirtingos investicijų formos.
„Kol yra tam tikro lygio nuspėjamumas, verslas gali susitvarkyti su senos sistemos barjerais. Tačiau 21 a. problemos negali būti išspręstos Pasaulio prekybos organizacijoje“, - tiki H. Lee-Makiyama.
Būtent todėl, pasak jo, valstybės turi sėsti prie laisvos prekybos sutarčių derybų stalo.
Europos Sąjunga, pavyzdžiui, šiuo metu derybas dėl laisvos prekybos sutarčių veda su tokiomis šalimis kaip Kanada, Indija, Malaizija, Singapūras.
„Kodėl kalbu apie konkureningumo liberalizavimą? Mėgstu savo kolegoms Europoje priminti, kad laisvos prekybos sutartys ir toliau bus sudaromos, nesvarbu, ar tai darys Europa. Ypač tai aktyviai vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, - tvirtina ekonomistas.
Jo teigimu, pasaulis, kur prekyba vyks be muitų, reguliavimo barjerų, taps norma. Ir Europa, nepasirinkusi tokios strategijos, gali likti už borto.
H. Lee-Makiyama teigė, kad Europai eksportas yra itin svarbus. Pasak jo, Europa nuo eksporto priklausoma daug labiau nei galėtų atrodyti iš pradžių: Prancūzijoje eksportas sudaro daugiau nei 28 proc. BVP (2013 m. duomenimis, World Bank), Vokietijoje viršija 45 proc., o Kinijoje – šiek tiek daugiau nei 26 proc.
Vis dėlto H. Lee-Makiyamos teigimu, pasaulinės tendencijos turi būti kelrodė žvaigždė Europai, kuriai kaip niekada svarbu turėti atvirą, globalią ir patikimą tarptautinės prekybos sistemą.
Pašnekovas svarstė, kad laikui bėgant Europos Sąjungos bendro vidaus produkto (BVP) dalis viso pasaulio BVP procentais mažės, bet ne todėl, kad Europą į dugną trauks euro krizė, bet už tai, kad likęs pasaulis augs greičiau nei Europa.
Kiti eina į priekį, Europa turi neatsilikti
Ekspertas siūlo atkreipti dėmesį į šiuo metu vykstančias Ramiojo vandenyno partnerystės (angl. Trans-Pacific Partnership) derybas, kur rinkas plačiau atverti viena kitai žada Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras, JAV ir Vietnamas.
„Ši ir visos kitos sutartys Azijoje turės įtaką Europai, nes nori ji ar ne, jos bus, - tęsė ekspertas. - Manau, Malaizija tuoj supras, kad daug paprasčiau produktus vežtis iš Singapūro, Tailando, Kinijos nei vežtis produktus iš Europos. Jei Kinijos gamybinės mašinos, automatika pasieks tam tikrą lygį įvyks tas pats, kas kažkada įvyko tarp vokiečių ir prancūzų, kai jie pradėjo aktyviai prekiauti vieni su kitais“.
Ekspertai skaičiuoja, kad dėl Ramiojo vandenyno partnerystės, kurioje nėra Europos Sąjungos, pasikeitus prekybos srautams Europos Sąjunga praras apie 0,5 proc. BVP.
Todėl, pasak H. Lee-Makiyamos, itin svarbu Europos Sąjungai susitarti su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. Transatlantic Trade and Investment Parnership).
„Ši sutartis mums reikalinga ne dėl to, kad didintume darbo vietų skaičių. Mums ji reikalinga tam, kad išlaikytume dabartinį lygį“, - pabrėžė pašnekovas.
Derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės tarp JAV ir Europos Sąjungos buvo pradėtos prieš pusantrų metų. Abi pusės yra išreiškę norą derybas užbaigti kuo greičiau, galbūt net šiais metais. Vis dėlto H. Lee-Makiyama priminė, kad įprastinės laisvos prekybos sutarčių derybos tęsiasi apie trejus metus, o šios, vykstančios tarp dviejų stipriausių ekonominių galių pasaulyje, gali taip greitai ir neužsibaigti.
Eksperto nuomone, lygiai taip pat svarbus ir Europos Sąjungos ir Japonijos laisvos prekybos derybų klausimas.
„Neanalizuoju dalykų pagal tai, ką sako politikai. Analizuoju pagal tai, ką ekonomika priverčia politikus daryti. Ir tikiu, kad tik laiko klausimas, kada turėsime pradėti dialogą su Kinija. Kito kelio nėra“, - pabrėžė pašnekovas.
Jaučia Rusijos kvapą
H. Lee-Makiyama nesivaržydamas kalbėjo ir apie politines jėgas, kurios visomis išgalėmis stengsis, kad sutarties tarp JAV ir ES nebūtų.
Kad laisvos prekybos sutartys gali turėti didelę įtaką ir turi didžiulę reikšmę geopolitikoje, rodo įvykiai, kurie sekė po ES ir Ukrainos pastangų pasirašyti laisvos prekybos sutartį.
Pašnekovas teigė, kad susitarimas tarp JAV ir ES yra dar labiau reikalingas susiklosčius esamai geopolitinei situacijai Ukrainoje ir išaugus Rusijos grėsmei. Europai svarbu ir kitų draugiškų valstybių ekonominė gerovė.
„Europa turi būti suinteresuota kelti ekonomiką tam tikrose valstybėse, kad jos galėtų pasivyti energetikos ir saugumo srityje surinkdamos biudžeto išlaidas per mokesčius”, - teigė pašnekovas.
Pasak jo, geriausia taisyklė – neiti kariauti su tais, su kuriais prekiauji, todėl laisvos prekybos sutartys yra svarbios Vakarų pasauliui.
„Kalbant apie Rusija, vienintelis dalykas, ką jie eksportuoja, - nafta. Taigi, mūsų konfliktas nėra ekonominis, dėl to Transatlantinė prekybos ir investicijų sutartis turi visai kitą reikšmę, kuri svarbi šiame kontekste, - kalbėjo H. Lee-Makiyama. - Kai žiūrime į šiandienį situaciją, suprantame, kad Europoje mes labai ilgai neturėjome priešo, kuris norėjo pakeisti sienas. Vis dėlto jaučiuosi saugus Europoje. Rusija gali užsukti dujas, bet fiziškai čia nežengs. Taigi, esant tokiai situacijai tarptautinė prekyba gali būti įrankiu“.
Ekspertas paminėjo suskystintų dujų importo iš JAV galimybę pasirašius partnerystės susitarimą.
„Mums Europoje gal tai neatrodo svarbu, bet atrodo, kad tai labai svarbu Kremliui. Ir jis investuoja daugybę lėšų į prieš partnerystę pasisakančią komunikaciją“, - tvirtino H. Lee-Makiyama.
Taigi, tarptautinės prekybos specialistas tikisi, kad Europos politikai ras pakankamai politinės valios, kad derybos su JAV neprapultų.
„JAV tuo pačiu metu tariasi su Japonija, Singapūru ir kitomis Azijos šalimis. Mes (ES) peršamės kažkam (JAV), kas susitikinėja su jaunesniu azijietišku partneriu“, - savo nuomonę iliustravo pašnekovas.
Hosuk Lee-Makiyama vadovauja Tarptautinės ekonomikos politikos centrui Europoje (angl. European Centre for International Political Economy). Tarptautinės prekybos ekspertas gilinasi į Europos Sąjungos ir Tolimųjų Rytų klausimus bei skaitmeninę ekonomiką. H. Lee-Makiyama konsultuoja politikus bei tarptautines organizacijas laisvos prekybos derybų, ekonomikos reformų klausimais. Ekonomistas taip pat bendradarbiauja su Londono ekonomikos mokykla (angl. London School of Economics).
