Tuo metu Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tikina, kad dėl konkretaus modelio pasirinkimo bus apsispręsta sulaukus ministerijos skaičiavimų, įvertinus galimą reinvestuojamo ir paskirstyto pelno mokesčių sistemų poveikį šalies ekonomikai bei biudžeto surinkimui.
Kalbėdama apie šių dviejų sistemų skirtumus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva aiškina, kad tiek vieno, tiek kito modelio pritaikymas būtų ėjimas į priekį. Visgi, tiesioginis poveikis įmonių investicijoms būtų didesnis, apmokestinant tik paskirstytą pelną, taip pat žymiai sumažėtų ir įmonėms bei institucijoms tenkanti biurokratinė našta.
„Reinvestuojamo pelno mokesčio modelis yra tarsi dalinis visiškos reformos fragmentas. Skirtumas yra toks, kad jeigu yra taikomas reinvestuojamo pelno mokesčio nulinis tarifas, tai apmokestinamasis pelnas yra skaičiuojamas tradiciniu būdu. Skaičiuojamos visos pajamos, minusuojamos visos leistinos sąnaudos ir tada gauname apmokestinamąjį pelną, ir iš jo dar leidžiama minusuoti reinvesticijas, – Eltai sakė E. Leontjeva.
Jeigu būtų einama šiuo keliu, svarbu neapriboti investicijų sąvokos ir leisti kaupti rezervus būsimų laikotarpių investicijoms, nes vienerių metų pelno tam paprastai neužtenka, – patikslino LLRI vadovė.
Tuo tarpu pasirinkus paskirstyto pelno mokesčio apmokestinimo kelią, pasak ekonomistės, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) nebereikėtų tikrinti, kiek įmonės veikloje panaudotas pelnas atitinka įstatymuose numatytas investicijų sritis, o mokesčiai būtų skaičiuojami nuo įmonės akcininkams išmokėtos dividendų dalies.
„Ėjimas paskirstyto pelno mokesčio modelio link yra geresnis tuo, kad apskritai pasikeičia mokesčio administravimas. VMI nebedomintų, kas yra apmokestinamasis pelnas. Tai šiek tiek sprogdina tą supratimą politikams, nes valstybę domintų tik paskirstytas pelnas, o jis savaime yra žinomas, nes kai išmoki dividendus, savaime aišku, kad tai yra 50 tūkst. ar 100 tūkst. eurų. Jeigu tai yra skirstoma, o nepaliekama įmonės investicijoms, tai ir yra paskirstomas pelnas ir tada jam yra taikomas mokestis“, – svarstomų modelių skirtumus paaiškino E. Leontjeva.
A. Armonaitė: paskirstyto pelno mokesčio klausimas vis dar aktualus
Būtent apsvarstyti paskirstyto įmonių pelno apmokestinimo modelį siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė. Pasak politikės, siekiant išvengti didelių biudžeto praradimų, naujoji apmokestinimo tvarka pirmiausiai galėtų būti įvesta numatant įmonės apyvartos ribą, nuo kurios ši sistema joms būtų pritaikyta.
„Manome, kad klausimas vis tiek yra aktualus. Nors yra nuomonių, kad mokesčių klausimo gal išvis neliesti šiuo metu, bet manome, kad įmonių plėtrai tai padėtų. Juolab kad galima uždėti tam tikras lubas įmonėms, pavyzdžiui iki 20 mln. apyvartos. Tai vis tiek kviesime tai diskusijai, o ar diskusija išeis iš Vyriausybės ar iš Seimo, tai turėtų paaiškėti netrukus“, – sakė A. Armonaitė.
Ekonomikos komiteto pirmininkas: prie šio klausimo grįšime turint konkrečius skaičiavimus
Diskusija dėl pelno mokesčio pokyčių turėtų atsinaujinti sulaukus ministerijos skaičiavimų dėl skirtingų modelių įtakos Lietuvos atveju, tvirtina K. Starkevičius. Parlamentaro teigimu, sulaukus ekspertinio vertinimo, reikės palyginti šių dviejų sistemų kuriamą naudą šalies ekonomikos raidai, bei galimus biudžeto praradimus.
„Esame sutarę su Ekonomikos ministerija, kad bus atlikti skaičiavimai ir palyginimai su kaimyninėmis šalimis, kokia būtų galima šio įstatymo nauda mūsų ekonomikai. Mes (komitete – ELTA) tik turime skaičiavimus, kaip veikia kaimyninėse šalyse, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje“, – teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Būtent ekspertiniai skaičiavimai, politiko teigimu, ir bus pagrindinis veiksnys, lemiantis pasirinkimą dėl pelno mokesčio modelio. Tačiau konservatorius iš karto priduria, kad paskirstyto pelno apmokestinimo modelį taikančios Estijos patirtis rodo, jog įvedus šią sistemą, į biudžetą galiausiai surenkama dar daugiau lėšų.
„Kaip Estijos pavyzdys rodo, jie, veikiant šiam įstatymui, surenka pusantro karto daugiau pelno mokesčio, negu Lietuva šiandien. Dabar mes konkrečių skaičiavimų neturime. Kai juos turėsime, tada bandysime eiti į plenarinių posėdžių salę“, – pridūrė K. Starkevičius.
LLRI vadovė apie Seime jau įregistruotą projektą: mokesčio našta įmonių investicijoms sumažėtų, tačiau administravimas mažai pasikeistų
Vis tik E. Leontjeva akcentuoja, kad galima didesnė finansinė grąža dėl išaugusio biudžeto surinkimo nėra vienintelis paskirstyto pelno mokesčio modelio privalumas. Ne mažiau svarbu, kad taikant šią sistemą nebeliktų mokestinės apskaitos poreikio, siekiant nustatyti kurioms įmonės investicijų rūšims pelno mokestis būtų taikomas, o kurioms ne, pabrėžia ekonomistė. Dar svarbiau, anot jos, yra tai, kad įmonės nenustotų investuoti per krizę.
„Atsižvelgiant į investicijų vaidmenį šalies ūkio dinamikai, ypač dabar, kai masiškai stabdomos investicijos, įmonių sąskaita ir rizika atliekamas ilgalaikes investicijas reikia laikyti biudžeto papildymu, o ne praradimu“, – tvirtina E. Leontjeva.
Ekspertė taip pat atmeta nuogąstavimus, kad priežiūros institucijoms mažiau tikrinant įmonių apskaitą, įmonių savininkai galimai panaudotų įmonės lėšas savo reikmėms.
„Pas estus netgi yra griežtesnė vartojimo per įmones suvaržymo sistema, nes pas juos įstatyme yra aiškiai išvardintos įmonės išlaidų rūšys, kurios prilygsta asmeniniam vartojimui. Ten yra 14 labai aiškių punktų ir jeigu yra daromos tokios išmokos iš įmonės, jos yra apmokestinamos arba gyventojų pajamų mokesčių, arba netgi GPM ir Sodra. Bet visa kita pelno apskaičiavimo ir reinvesticijų sistema Finansų ministerijos ir VMI nebedomina. Paprastumas ir skaidrumas yra pagrindinis paskirstyto pelno mokesčio privalumas“, – tvirtino E. Leontjeva.
Vis tik LLRI vadovė atkreipia dėmesį, kad nusprendus įgyvendinti šiuo metu Seime įregistruotas pataisas, biurokratinė našta vargu ar sumažėtų, kadangi reinvestuojamo pelno mokesčio sistemoje trūkumai dėl sudėtingos pelno apskaitos išlieka, nes įmonei tokiu atveju reikėtų pagrįsti, jog lėšos panaudotos specifinių įstatyme numatytų rūšių išlaidoms.
„Įmonės galėtų investuoti su mažesne mokesčio našta, tačiau administravimas mažai pasikeičia, gali tapti netgi dar labiau komplikuotas, jeigu politikai nustatytų rūšis, į ką galima investuoti ir į ką negalima. Žinome, kad paskui VMI dar turėtų traktuoti tas taisykles ir atsirastų daug biurokratijos. Tas modelis gali supanašėti su dabar egzistuojančia investicijų lengvata, dėl kurios įmonės šiandien skundžiasi, kad investuoti yra rizikinga, nes gali atsirasti klaidų ir netikslumų, už kurias baudžiama“, – tvirtino E. Leontjeva. – Bet svarbiausia, kad diskusijos Seime inicijuotos. Tikiu, kad atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, diskusijos leis pasirinkti Lietuvai labiausiai reikalingą, investicijoms palankiausią modelį.
ELTA primena, kad sausio viduryje parlamentarų grupė iš Ekonomikos komiteto įregistravo projektą, kuriuo siūloma nustatyti nulinį tarifą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuotam pelnui.
„Pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, ir (ar) naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą“, – rašoma projekte, kurį įregistravo Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Mindaugas Skritulskas, K. Starkevičius, Andrius Kupčinskas.
Laisvės frakcijos atstovė I. Pakarklytė pažymi, kad šiuo metu apmokestinamas visas įmonių pelnas, nepaisant jo panaudojimo. Pasak politikės, dabar vien Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) taikoma lengvata konplikuota ir neefektyvi, o Lietuva išlieka vienintelė šalis regione, kurioje nėra taikomas panašus modelis, kadangi Estijoje panaši tvarka veikia nuo 2000 m., Latvijoje – nuo 2018 m., o Lenkijoje – nuo 2021 m.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė yra teigusi, kad tokie mokestinės tvarkos pakeitimai leistų sukurti maždaug 2,8 tūkst. naujų darbo vietų per metus. Jau pirmaisiais metais, pasak viceministrės, ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 proc. punkto, o išplėtus mokesčio lengvatos taikymą visam smulkiam ir vidutiniam verslui,– 0,4 proc.
I. Valeškaitė pažymi, kad remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, 2024 m. šalies ekonomikos augimas turėtų siekti 3,5 proc., o tai reiškia, kad nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui pritaikymas augimą paspartintų maždaug 12 proc., – iki 3,9 proc, o reformai įvykdyti pasiskolintas vienas euras per dešimt metų padidintų bendrą vidaus produkto prieaugį nuo 3,7 iki 5 eurų.
Ministerija siūlo, kad pirmuoju etapu lengvata galėtų būti pritaikoma įmonėms, kurių apyvarta yra mažesnė nei 20 mln. eurų, antruoju – toms, kurių apyvarta nesiekia 50 mln. eurų, o galiausiai – visoms likusioms įmonėms.
Taip, pasak ekonomikos viceministro Vinco Jurgučio, būtų galima įsitikinti, kad lengvata reinvestuojamam pelnui iš tiesų kuria naudą šalies ekonomikai.
„Dėl to ir sakome: įvedinėkime paskirstomo pelno lengvatą pradėdami nuo smulkiausių, auginkime, pamatykime, kad tai duoda grąžą, nebijosime plėstis“, – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos konferencijoje „Pasaulis 2022“ vasario mėnesį kalbėjo V. Jurgutis.
Prezidentūra iniciatyvą palaiko, Finansų ministerija siūlymą vertina skeptiškai
Perėjimo prie nepaskirstyto įmonių pelno apmokestinimo modelio akcentavo ir prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Tikrai svarbu svarstyti paskirstyto pelno apmokestinimo modelio priemonę. Tokiu būdu, pavyzdžiui, į tam tikrus sektorius nukreipiant šitą galimybę“, – pažymėjo ji.
Tačiau skeptiškai šią iniciatyvą įvertinusi finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad įgyvendinus pasiūlymą šalyje taikyti mokestinę lengvatą paskirstytam įmonių pelnui, fiskaliniai nuostoliai biudžetui būtų ypač dideli ir keltų grėsmę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymui: švietimo susitarimo įgyvendinimui, papildomam pensijų indeksavimui, valstybės tarnybos reformos sėkmingam įgyvendinimui ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams.
Finansų ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema jau šiuo metu vertinama kaip viena iš patraukliausių tradicinių pelno apmokestinimo sistemų.
