"Mes svarstome tokią galimybę ir lauksime pritarimo iš Vyriausybės, kadangi tai apims ne tik įmonių, bet ir viso šalies ūkio konkurencingumo didinimą", - pažymėjo A. Nikitinas.
Konkurencingumo centras propaguotų geriausios praktikos principus, teiktų pagalbą valstybės institucijoms, identifikuojant konkurencinius pranašumus ir silpnąsias puses, atliktų metines konkurencingumo apžvalgas ir pan. Kadangi Bendrojo programavimo dokumente vienas iš prioritetų yra įmonių ir šalies konkurencingumo didinimas, tikimasi, jog Konkurencingumo centras padėtų pritraukti ES Struktūrinių fondų lėšas. Jis taip pat būtų finansuojamas iš narių mokesčių, konsultacinės veiklos, projektų vadybos ir kt.
"Toks centras, reguliariai įvertinantis situaciją ir atkreipiantis dėmesį į problemines sritis, padėtų geriau išnaudoti Lietuvos konkurencines galimybes", - pabrėžia Pramonininkų konfederacijos atstovas. Prognozuojama, kad sulaukus pritarimo centras galėtų pradėti savo veiklą 2004 metų gegužę. Pradžioje LPK suteiktų jam patalpas, personalą bei organizuotų jo kūrimą.
"Tai būtų naudinga, kadangi šalies konkurencingumas užtikrina aukštas pajamas bei žemą nedarbo lygį", - teigia LPK Ekonomikos departamento vadovas.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, pagal augimo konkurencingumo indekso reitingą tarp 80 pasaulio šalių Lietuva 2002 metais užėmė 36 vietą (2001- 43 vietą), pagal mikroekonominio konkurencingumo indekso reitingą pakilo į 40 vietą iš 50-tos.
Dvi dienas - trečiadienį ir ketvirtadienį - vykstančioje konferencijoje, kurią remia ES PHARE projektas, dalyvauja daugelio asocijuotų verslo struktūrų atstovai, Šiaurės Airijos konkurencingumo centro ekspertai, Ūkio ministerijos pareigūnai.
Pirmąją konferencijos dieną pristatomi dešimties įmonių projekto metu atliktų vertinimų rezultatai pagal EFQM kokybės vadybos modelį, o antrąją dieną bus supažindinama su trijuose sektoriuose (medienos, tekstilės bei mašinų ir įrangos) 91 įmonėje atliktais veiklos rezultatų palyginimais su atitinkamų pramonės sektorių ES įmonėmis. Europos kokybės vadybos fondą (EFQM) 1988 m. įkūrė keturiolika pirmaujančių Europos bendrovių (VW, "Nestle", "Philips", "Bosch" ir kt.). Šios ne pelno organizacijos tikslas - pasitelkiant mokslininkus sukurti vadybos sistemos instrumentą, kurį įmonių vadovai galėtų naudoti vadovaudami įmonėms.
EFQM vienija daugiau kaip 800 narių iš beveik visų Europos šalių ir veiklos sričių. Siekiant paspartinti Lietuvos įmonių konkurencingumo augimą buvo pradėtas įgyvendinti projektas, per kurį atrinkta 10 Lietuvos įmonių, kurioms pristatytas EFQM metodas, įvertintos vadybos sistemos bei pateiktos rekomendacijos, kaip toliau gerinti įmonės vadybą.
EFQM modelį sudaro keli lygiai, kuriuos įmonė pereina pagal savo pasiruošimo laipsnį. Konferencijos metu 9 įmonės ("Aleksotas", "Audimas", "Javinė", "Balticum TV", S. Jokužio spaustuvė, "Dvarčionių keramika", "Apranga", "Kemi", Vilniaus baldų kombinatas) gaus pirmo lygio sertifikatą.
Taip pat buvo atliktas 91 įmonės, atstovaujančios trims didžiausiems Lietuvos sektoriams, veiklos rezultatų palyginimas (pagal "Benchmark index" metodą) su atitinkamų pramonės sektorių ES įmonėmis. Įmonės turėjo galimybę palyginti savo ir analogiška veikla besiverčiančių ES įmonių veiklą įvairiais pjūviais bei matyti Lietuvos sektorių plėtros palyginimą.
Konferencijos tikslas - įvertinus projekto metu pasiektus rezultatus, aptarti, ar EFQM gali būti naudinga Lietuvos įmonėms, ir paskatinti aktyvias diskusijas dėl bendros verslo vadybos kokybės gerinimo sistemos kūrimo.