aA
Seime valdantieji antradienį tikisi priimti rekordinį kitų metų biudžetą. Nuo pirminių pasiūlymų jis kito nedaug: numatyta kiek daugiau lėšų skirti statutinių pareigūnų, rezidentų, diplomatų ir Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojų, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams. Iš esmės biudžetas vis dar orientuotas į kitų metų mokesčių ir pensijų reformas.
© DELFI / Karolina Pansevič

Palyginti su pirmuoju 2019 metų biudžeto projekto variantu, kitų metų pajamos didėja maždaug 3,5 mln. eurų, išlaidos – 14,8 mln. eurų, deficitas – 11,3 mln. eurų.

Patobulintame kitų metų biudžeto projekte kitų metų pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos padidėja apie 3,5 mln. eurų.

Savivaldybių biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio padidėja 3,4 mln. eurų, iš jų 1 mln. eurų dėl GPM tarifo didinimo tantjemoms ir autoriniams atlyginimams iš darbdavio pagal užregistruotus GPM įstatymo projektų pakeitimus bei 2,4 mln. eurų dėl kartu su patobulintu įstatymo projektu teikiamu Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, pagal kurį savivaldybių pajamų mažėjimas yra kompensuojamas ne 90 proc., o 100 proc.

Kitų metų biudžeto projekte valstybės asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11 mln. 696 mln. eurų. Asignavimus siūloma padidinti 19,7 mln. eurų, didžiausią papildomų lėšų dalį – 18,2 mln. eurų – skiriant darbo užmokesčiui didinti: statutiniams pareigūnams, rezidentams, diplomatams ir Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojams, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams.

Patobulintame 2019–2021 metų programos projekte kitų metų valstybės kapitalo investicijoms numatyta skirti 1 mlrd. 104 mln. eurų biudžeto lėšų, iš jų 711,2 mln. eurų ES paramos lėšų. Perskirsčius asignavimus, 2,5 mln. eurų papildomai skirta kultūros įstaigų infrastruktūros plėtrai, 0,5 mln. eurų – Lietuvos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ pastatyti ir įrengti ir 0,4 mln. eurų – švietimo ir mokslo įstaigų projektams finansuoti. Padidinti asignavimai kelių tvarkymui.
2019 metų biudžeto projektas parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto viešųjų finansų perteklių.

Palyginus su 2018 metais socialinei apsaugai numatyta 427 mln. eurų daugiau, sveikatos apsaugai – 279 mln. eurų, švietimui – 190 mln. eurų, aplinkosaugai – 102 mln. eurų, krašto apsaugai – 75 mln. eurų, kultūrai – 41 mln. eurų.

Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų biudžeto išlaidų. Tai reikštų, kad visos ankščiau išvardintos reformos, asignavimų didinimai, vaiko pinigų, pensijų didinimas ir kitos priemonės pakibtų ant plauko, nes paprasčiausiai nebūtų pinigų joms įgyvendinti.

DELFI jau rašė, kad kova dėl milijardo eurų biudžete gali sukelti visišką chaosą valstybėje.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir tokiu atveju (1/12) bus vykdoma mokesčių ir pensijų reforma. O tai reiškia, kad būtų sudėtinga įvykdyti įsipareigojimus gyventojams, Europos Sąjungai, NATO, kitus tarptautinius įsipareigojimus – kiltų chaosas visoje finansų sistemoje“, – anksčiau DELFI teigė V. Šapoka.

Nepatvirtintas biudžetas reikštų, kad tų išlaidų didėjimų, kurie suplanuoti, nebūtų. Tai reiškia, kad nedidėtų vaiko pinigai, nedidėtų senatvės pensijos, nedidėtų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Nerijus Mačiulis

Didelė dalis – dirbančiųjų mokesčių mažinimui

Daugiausia kritikos iš opozicijos susilaukė priimta mokesčių reforma. Skaičiuojama, kad dėl jos kitų metų biudžetas neteks apie 200 mln. eurų. Opozicijos nuomone šie pinigai galėtų būti skirti mokytojų, medikų, ugniagesių atlyginimams didinti. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad 200 mln. eurų nėra atimami iš viešojo sektoriaus. Jie skirti daugiau nei milijonui šalies dirbančiųjų mažinant mokestinę naštą. Tikinama, kad kitais metais atlyginimai turėtų augti maždaug nuo 18 iki beveik 60 eurų.

Mokesčių reforma bus apjungiami darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai konsoliduojant juos darbuotojo pusėje. Atlyginimai „ant popieriaus“ padidės 1,289 karto. Dėl to keisis gyventojų pajamo mokesčio (GPM) tarifas, socialinio draudimo įmokos. Tačiau atlyginimų didinimą skatins ir plečiamos neapmokestinamųjų pajamų dydis.

Vyriausybės sprendimas mažinti samdomų darbuotojų mokestinę naštą atrodo labai pagrįstas ir tikrai neprieštaraujantis tam, apie ką kalba visi ekonomistai. Bet opozicijos darbas yra oponuoti ir jie tą daro. Tikrai nematau tokių sričių, dėl kurių reikėtų labai kritikuoti.
Nerijus Mačiulis

GPM didėja 5 proc. punktais iki 20 proc. GPM, taip pat įvedamas progresinis 27 proc. GPM tarifas, jis bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms – 2019 m. 120 vidutinių darbo užmokesčių. Socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą tarifas bus 19,5 proc.. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,47 procento.

NPD kitais metais didės iki 300 eurų, antraisiais reformos metais – iki 400 eurų, o 2021–aisiais – iki 500 eurų. Pajamų riba, iki kurios būtų taikomas NPD, kitąmet sudarys 2 vidutinius darbo užmokesčius.

Papildomai didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, auga minimali alga

Be šių mokestinių pakeitimų numatomi ir papildomi asignavimai tam tikrų profesijų atlyginimų didinimui. Kitais metais norima minimalią mėnesio algą didinti 30 eurų iki 430 eurų. Po mokesčių reformos ši alga „ant popieriaus“ atrodys 555 eurų. Skaičiuojama, kad tam prireiks 13 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Taip pat didinamas pareiginės algos bazinis dydis. Numatyta, kad kitais metais šis dydis padidės 1,71 euru, t.y. nuo 132,5 eurų iki 134,21 euro. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskaičiavo, kad nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų ir karių atlyginimai padidėtų nuo 8 iki 55 eurų (nuo mažiausiai uždirbančio valstybės tarnautojo specialisto iki Konstitucinio Teismo Teisėjo). Tam 2019 metų valstybės biudžete numatyta 33,4 mln. eurų.

Mokytojų etatinio darbo apmokėjimui numatyta skirti 49,1 mln. eurų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams – 31,1 mln. eurų. Papildomai 6,66 mln. eurų nuo sausio 1 d. numatyta skirti mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Skaičiuojama, kad dėl to šiems pedagogams atlyginimas didės apie 10 proc.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad 2019 metais medikų atlyginimų didinimui numatyta 195 mln. eurų – maždaug 15 proc. jie augs nuo kitų metų rugsėjo. 2019 metų biudžeto projekte buvo skelbiama, kad 16,6 mln. eurų skirta rezidentų darbo užmokesčiui padidinti, 172 mln. Eurų medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti ir toliau didinti.

Kitų metų biudžete kultūros ir meno darbuotojų algoms didinti iš viso yra numatyta daugiau kaip 4,7 mln. eurų. Skaičiuojama, kad kartu su savivaldybių indėliu, nuo kitų metų atlyginimai didės mažiausiai 75 eurais.

Taip pat biudžete numatyta asignavimus padidinti beveik 19,7 mln. eurų. Didžiausią papildomų lėšų dalį, 18,2 mln. eurų, numatoma skirti darbo užmokesčiui didinti, iš kurios daugiausiai tenka rezidentams, mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, diplomatams, saugomų teritorijų tarnybų darbuotojams, Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, Konkurencijos tarybai, Mokslų akademijai, Priešgaisrinės apsaugos tarnybos, Sienos apsaugos ir kitoms tarnyboms.

20 eurų didinami vaiko pinigai, didinamos pensijos

Kitais metais norima didinti 20 eurų vaiko pinigus, iki 50 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams prie vaiko pinigų bus mokama papildoma 20 eurų dydžio išmoka. Tai reiškia, kad gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka kiekvienam vaikui sieks po 70 eurų.

Gausia laikoma tokia šeima, kuri augina 3 ir daugiau vaikų, nepasiturinčia – kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15–35 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų priklausomai nuo šeimos sudėties. Tam biudžete numatyta 117 mln. eurų.

Taip pat norima padidinti pensijas – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 Eur turint pilną stažą, pensijų augimas sieks apie 8 proc.

Laukia pensijų reforma

Dirbančiųjų pajamos kitais metais priklausys ir nuo to, kokį sprendimą jie priims dėl papildomo kaupimo pensijai. Vardijama, kad pensijų reforma pirmiausia antrąją pakopą atskirs nuo pirmosios, todėl kaupiantys dirbantieji sukaups priedą prie „Sodros“ pensijos, o pastaroji dėl kaupimo nemažės. Antra, jauniems dirbantiesiems kas trejus metus iki 40 metų bus primenama apie kaupimą: jie bus įtraukiami į sistemą su galimybe atsisakyti kaupti. Trečia, dirbančiuosius valstybė skatins kiekvienam pervesdama po 1,5 proc. dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Ketvirta, bet kuriam žmogui sudaromos sąlygos kaupti daugiau nei numatyti 3 proc. nuo darbo užmokesčio. Skatinti darbuotojus prisidėdami prie jų pensijų kaupimo galės ir darbdaviai. Atlyginimo pokyčius paskaičiuoti galima naudojantis šia skaičiuokle.

Kelią skinasi naujos lengvatos ir didesni akcizo mokesčiai

Po truputį kelią skinasi ir nauji mokestiniai pakeitimai. Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl numatomo lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo (vietoj šiuo metu galiojančio 21 proc.) malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai biudžetas netektų 7 mln. eurų pajamų kitais metais. Dėl lengvatinio 5 proc. PVM tarifo (vietoj šiuo metu galiojančio 9 proc.) laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams, valstybės biudžeto pajamos sumažėtų 2 mln. eurų. Viso valstybės biudžete dėl šių pokyčių būtų 9 mln. eurų mažiau.

Tačiau dėl GPM ir akcizų pokyčių biudžetas papildomai surinktų 7 mln. eurų. Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl Seime įregistruoto Akcizų įstatymo projekto pakeitimų, kuriais numatoma nuo 2019 m. kovo 1 d. padidinti etilo alkoholiui akcizų tarifą 10 proc., pajamos iš akcizų kitais metais didėja 5 mln. eurų. Dėl Seime registruoto GPM įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo siūloma tantjemoms, atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautoms pajamoms bei autoriniams atlyginimas iš darbdavio didinti GPM tarifą, GPM pajamų mokesčio pajamos didėja 2 mln. eurų. Taip pat Finansų ministerija prideda, kad papildomai 13,9 mln. eurų bus surinkta dėl valstybės įmonių pelno įmokų.

Ekonomistas: visų norų biudžetas nepatenkins, sudėlioti prioritetai

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis portalui DELFI teigia, kad ekonominiai šalies ištekliai yra riboti, o žmogaus poreikiai – beribiai. Tad kiekvienu atveju biudžeto tvirtinimas tampa ne visų norų patenkinimu, o tam tikrų prioritetų susidėliojimas.

„Tai 2018 m. prioritetas buvo senatvės pensijų didinimas – tam buvo skiriama daugiausiai lėšų. Kitais metais prioritetai kiek keičiasi – skiriama daugiau lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, 8 proc. didėja senatvės pensija, vaiko pinigai nuo 30 iki 50 Eur padidėja ir, turbūt reikia pabrėžti, kad vienas pagrindinių prioritetų 2019 m. biudžete – mokesčių reforma. Jos kontekste didžiajai daliai samdomų darbuotojų mažėja mokesčiai ir dėl to vidutiniškai per mėnesį jų pajamos padidės apie 30 eurų. Turėjo Vyriausybė alternatyvą nemažinti mokesčių, o tas lėšas paskirstyti kitiems poreikiams, bet reikia atkreipti dėmesį, kad apie perteklinę Lietuvos samdomų darbuotojų mokestinę naštą dešimt metų kalba ir visi ekonomistai, ir visos tarptautinės institucijos, ir politinės partijos Lietuvoje. Ir beveik visos savo programose yra įsirašiusios, kad reikia mažinti darbuotojų apmokestinimą. Šis Vyriausybės sprendimas mažinti samdomų darbuotojų mokestinę naštą atrodo labai pagrįstas ir tikrai neprieštaraujantis tam, apie ką kalba visi ekonomistai. Bet opozicijos darbas yra oponuoti ir jie tą daro.

Tikrai nematau tokių sričių, dėl kurių reikėtų labai kritikuoti. Galima sakyti, kad yra šiek tiek optimistinės prielaidos dėl to, kiek pavyks sumažinti šešėlinę ekonomiką ir, kiek pavyks gauti papildomai pajamų iš šešėlio, bet žiūrint į 2017 ir 2018 metų patirtį, abejus šiuos metus biudžeto pajamos viršijo planą ir šešėlinė ekonomika reikšmingai mažėjo. Nėra garantija, kad ir toliau pavyks sėkmingai mažinti mokesčių vengimą, bet toks suplanavimas biudžete reiškia, kad bus ieškoma priemonių ir toliau bus bandoma mažinti šešėlinę ekonomiką. Tokio sprendimo kritikuoti negalime. Galų gale, jei neplanuotų mažesnės šešėlinės ekonomikos, tai ir negalėtų suplanuoti paskirstyti tų lėšų gautų iš šešėlinės mažinimo. Tada būtų mažiau galimybių didinti ir vaiko pinigus, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus“, – DELFI komentavo ekonomistas N. Mačiulis.

Jis pabrėžia, kad pastaruosius metus stebimas naujas reiškinys Lietuvoje – subalansuoti valstybės finansai. Tai yra pastaruosius dvejus metus ir 2019 metų biudžetas planuojami pertekliniai. Tad rezervas yra kaupimas. Ar kaupiamos sumos pakankamos krizės atveju ekonomistas nesiima vertinti, nes, kaip pastebi jis, galima ir milijardą kaupti, bet tai reiškia, kad nebus galima padidinti pensijų, mokytojų bei medikų atlyginimų, vaiko pinigų, socialinių išmokų.

Be to, jo nuomone, būtų nesąžininga kritikuoti vykdomą mokesčių reformą, vien todėl, kad tai jau daugelį metų rekomendavo ekonomistai. Bet jei lėšų liko ir mažiau viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

„Tame kontekste galimybių didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus liko mažiau, bet jų liko“, – prideda jis ir kaip pavyzdį nurodo sprendimą ne nuo rugsėjo pradžios, o nuo sausio 1 dienos priešmokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimus didinti 10 proc.

„Turbūt tai nepakankamas augimas, kad atlyginimai būtų visiškai adekvatūs, bet tokiam reikšmingam struktūriniam pokyčiui neužtenka biudžeto eilutes perskirstyti, reikia esminės švietimo sistemos reformos, peržiūrėti perteklines mokymo institucijas, kur per daug investicijų, pastatų, administravimo išlaidų, šildymo išlaidų, valdymo išlaidų ir jas visas sumažinus sukurti tvarų šaltinį, kurio pagalba būtų galima padidinti mokytojams atlyginimus. Tą būtų galima pasiekti jau kitais metais, bet sakyti, kad galima per savaitę pasiekti, turbūt būtų sudėtinga“, – svarsto ekonomistas.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Karolina Pansevič

Naujausi siūlomi valdžios pakeitimai – lengvatinis 9 proc. PVM tarifas malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai bei lengvatinis 5 proc. PVM tarifą laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams, o taip pat didinamas 10 proc. akcizų tarifas stipriam alkoholiui – menki pokyčiai žiūrint pinigine prasme.

„11 mlrd. eurų biudžete paskęsta tie keli milijonai ir niekas jų nepastebės. Ideologine prasme reikšmingi, nes ką reiškia PVM lengvata malkoms? Tai lengvata labiausiai aplinką teršiančiam kurui, kai visas pasaulis kalba apie tai, kad klimato kaita tampa viena didžiausių rizikų ne tik ateities kartoms, bet ir šiai kartai ir turime dėti kuo daugiau pastangų, kad anglis dvideginio ir kitų kietųjų dalelių išmestume mažiau į atmosferą, nekenktume nei savo sveikatai, nei apskritai aplinkai. Bandymas paskatinti malkų vartojimą tam tikra prasme atrodo šiek tiek keistas. Manau, kad socialiai atsakingesnė alternatyva būtų skatinti investuoti į geoterminį šildymą, į kitus atsinaujinančius išteklius ir šildymąsi atsinaujinančiais ištekliais neskatinant didesnio malkų vartojimo“, – sako jis.

Jeigu vis dėlto šiandien biudžetas nebūtų priimtas, ekonomisto teigimu, tragedijos nebūtų. Tačiau, kaip teigia N. Mačiulis, reikėtų suprasti, kad esmė ne tai ar būtų lėšų kitais metais vykstantiems rinkimams, bet kad nebūtų esminių pokyčių.

„Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus gyventume pagal šių metų biudžetą, sausio mėnesį būtų galima išleisti vieną dvyliktąją 2018 metų biudžeto. Tai reiškia, kad nedidėtų vaiko pinigai, nedidėtų senatvės pensijos, nedidėtų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Nepatvirtintas biudžetas reikštų, kad tų išlaidų didėjimų, kurie suplanuoti, nebūtų“, – sako ekonomistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Akcizų karas: estams ketvirtadaliu mažinant akcizą alkoholiui, Latvija atsakys tuo pačiu (13)

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, kad, atsakydama į Estijos sprendimą mažinti...

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: ar tikrai mums reikia naujo už milijardą eurų (275)

Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro...

LAT: „Arvi“, „Sanitex“ ir „Univerzal“ Serbijai neturi mokėti 3,3 mln. eurų (1)

Trijų įmonių konsorciumas – Serbijos „Univerzal Holding“, Lietuvos „ Arvi ir Ko“ bei „...

ES gali sustabdyti bevizio režimo taikymą kai kurioms šalims (1)

Europos Sąjunga gali sustabdyti bevizio režimo taikymą atskiroms šalims dėl augančio...

Pasipiktinimas davė vaisių: dar kartą stabdomas Sapiegų parko atnaujinimas (55)

Po to, kai sostinės Antakalnio mikrorajono gyventojai ir visuomenininkai išreiškė pasipiktinimą,...

Top naujienos

Ginekologė: jei ne viena tėvų klaida prieš nėštumą, būtų galima užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms (32)

Jeigu šeima planuotų nėštumą , o pas medikus apsilankytų dar prieš pastojant, būtų galima...

Nausėda apie postų dalybas ir valdančiųjų spaudimą Pranckiečiui: prakalbo apie visai kitokį scenarijų (91)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valdantieji daro spaudimą Seimo pirmininkui...

Panika „Raptors“ triumfo parade: nuskambėjo šūviai, yra sužeistų

Visas Torontas pirmadienį išėjo į gatves pasveikinti pirmą kartą NBA čempionu tapusio...

Specialus istorijos testas: pasitikrink, ar išlaikytum brandos egzaminą (93)

Birželio 18-ąją, antradienį, 10 321 abiturientas laikys istorijos valstybinį brandos egzaminą....

Po trumpo atokvėpio – permainos jau netrukus: kai kuriuose miestuose kais iki +30

Antradienį Lietuvos orus pradės lemti iš pietvakarių priartėjusi aukšto atmosferos slėgio...

Medikai pajūryje vos spėja suktis: per parą – dešimtys pacientų, ligoninėse tikra apgultis (31)

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai jau pajuto prasidėjusio vasaros...

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: ar tikrai mums reikia naujo už milijardą eurų (275)

Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro...

Atostogų pasaka nebrangioje ir gardžiu maistu turtingoje saloje: čia jautėmės kaip rojuje (19)

Palikome Džogjakartą ir jau sutemus nusileidome Balio oro uoste. Nors Balis yra itin pamėgta...

Kultinis vaizdo žaidimas kovoja su kiniškais padirbiniais (1)

„Miro legendoje“ (angl. „The Legend of Mir“) kariai ir burtininkai kaunasi su senovės visatos...

Patys sau kenkiame: ką svarbiausia žinoti, kad gyvenime gautume viską, ko norime (27)

„Kas galėtų išvardinti kelis žingsnius, kaip tapti charizmatišku?“, – tokiu klausimu...