Raudona šviesa Europos pramonės „lokomotyvui“ – kas laukia Lietuvos?
Miunchene įsikūręs IFO ekonomikos tyrimų institutas rudenį savo apžvalgoje teigė, kad Vokietijos ekonomika „sparčiai vėsta“. Aukšti infliacijos rodikliai sumenkina gyventojų pajamas ir santaupas, mažindami jų perkamąją galią. Pramonė taip pat patiria problemų dėl tiekimo trikdžių, o paklausa sumažėjo dėl aukštų kainų. Tiesa, gamybą dar stumia į priekį ankstesni užsakymai. Kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis, infliacija bus didesnė, nei prognozuota. 2024 metais šalies ekonomika pradės laipsniškai atsigauti.
Vokietijos ir Baltijos prekybos šalių rūmai komentuoja „Delfi“, kad pirmąjį pusmetį Vokietijos ekonomika baigė gana solidžiai, tačiau rudenį pasitinka „pakankamai apsiniaukusiu dangumi“. Kita vertus, pavasarį prognozės buvo dar liūdnesnės – ekspertai kalbėjo apie 9 proc. ekonomikos susitraukimą. Liepos mėnesio duomenimis, beveik visi rodikliai buvo neigiami.
„Pramonės gamyba sumažėjo, ypač – daug energijos naudojančiuose sektoriuose. Gaunamų užsakymų sumažėjo šeštą kartą iš eilės. Užsienio prekyba taip pat vystėsi silpnai, o eksportas mažėjo dar labiau nei importas. Vienintelius pozityvius skaičius rodė tik mažmeninė prekyba, tačiau ir ji negalėjo atstoti sumažėjimo ankstesniais mėnesiais“, – teigiama komentare.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad teoriniu požiūriu Vokietijos ekonomikos ir jos pramonės problemos gali reikšti tam tikrų iššūkių ir Lietuvos pramonei, nes Vokietija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka.
„Bet tai yra teorija. Praktika yra šiek tiek kitokia. Manau, kad mūsų pramonė labai didelių problemų dėl Vokietijos ekonomikos krizės gali nepatirti dėl kelių aspektų. Lietuvos įmonės daugiausiai yra smulkios ir vidutinės. (…) Mums Vokietijos įmonės duoda ne tokius jau didelius užsakymus, kas reiškia, kad mes kaip mažesnė ekonomika esame pakankamai gerai apsaugoti nuo Vokietijos ekonomikos krizės, jeigu ji bus nedidelė“, – sako A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, kartu Vokietijos įmonėms vis tiek apsimoka kelti įmones į Lietuvą dėl kelių priežasčių, daugiausiai – dėl infliacijos.
„Kai yra krizė, Vakarų įmonės, įskaitant ir Vokietijos, ieško variantų, kaip galima būtų savo produkciją atpiginti ir taip išlaikyti savo dalį vidaus rinkoje, Vokietijoje. Tad manau, kad kažkas panašaus įvyks ir dabar“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
„Lietuva, teoriškai žiūrint, netgi galėtų išlošti iš Vokietijos ekonomikos krizės“, – teigia ekspertas.
Radikaliai skirtingi pavyzdžiai iš Lietuvos
Šilutėje veikianti durpių substratų gamintoja „Klasmann-Deilmann“ jau patiria Vokietijos sunkumų pasekmes, nors kardinalių sprendimų neplanuoja, sako jos vadovas.
Kazimieras Kaminskas teigia, kad įmonė eksportuoja 60–70 proc. produkcijos į Europos Sąjungos šalis, 30 proc. – į Tolimuosius Rytus, abi Amerikas. Prasidėjus karui, esant energetinei krizei klientai atitinkamai stipriai pradėjo mažinti užsakymus, nes tarp pagrindinių sąnaudų yra dujos.
„Šiltnamiai žiemą kūrenami daugiausia dujomis, kur auginamos kultūros. Mes tiekiame produktą, ant kurio auginamos tos kultūros. Tai ypač Vokietija, Nyderlandai, Beniliukso šalys. Atitinkamai kaštai išaugę, užauginti kultūrą yra brangu, nežinai, kas bus žiemą ir jie mažina užsakymus.
Bendrovė dirba ir su trąšų gamintojais iš Vokietijos, perka iš jų trąšas, kurias naudoja substratų gamybai.
„Pasaulinio dydžio kompanijos. Tai jie atviru tekstu mums mini, kad nežino, kas bus sausį, vasarį, kovą, bet pasiruošę scenarijams, kad bus kvotos dujoms (Vokietijoje – red.), atitinkamai reikės pritaikyti gamybą ir gaminti mažiau, jeigu gaus limituotą dujų kiekį arba dujų kaina bus labai didelė ir bus visiškai nebeekonomiška gaminti tą prekę“, – sako K. Kaminskas.
„Mūsų produkcija susideda iš 7–8 komponentų skirtingų trąšų, jeigu vienos trąšos trūksta, negalėsime vienos prekės pagaminti. Esame vienareikšmiškai pririšti prie situacijos Vokietijoje“, – pastebėjo vadovas.
Anot jo, reikia nepamiršti, kad trąšas gamina ne tik Europa, o kitur jų produkcijos kaštai yra mažesni, atitinkamai europiečiai pralošia konkurencinėje kovoje.
Visai kitokiomis nuotaikomis gyvena informacinių technologijų sektorius. Vokietijos IT įmonės Lietuvoje „Birkle IT Lithuania“ vadovas Kęstutis Bagdonavičius optimistiškai žvelgia į ateitį sakydamas, kad po recesijos eina augimas.
„Informacinių technologijų srityje daugelis įmonių ieško tvarių sprendimų, skaitmenizuojasi, ieško efektyvumo didinimo galimybių, taip kad šiuo atveju IT srityje perspektyvos išlieka labai teigiamos.
Antras dalykas, vokiečių įmonė, kuri numatė ateiti į Lietuvą, dirba Estijoje jau, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir Amerikoje, tai jos ketinimai išlieka tie patys, plėsti veiklą Lietuvoje. Mes augame nuosekliai. (…) Estijoje turime 60 žmonių, Lietuvoje – 15 žmonių komandą ir mums sekasi šiandien labai gerai“, – sakė K. Bagdonavičius.
Jis pripažino, kad ekonomikos sektoriai paveikti skirtingai. Ir nors yra gerai, jog gamybos įmonės optimizuojasi, ieško naujų energijos šaltinių, vis dėlto liūdina, kad tai padaryti privertė karas.
Komentuodamas Vokietijos situaciją K. Bagdonavičius sakė, kad požiūris šalyje yra dalykiškas.
„Nuotaikos yra orientuotos daugiau ne į tai, kas bus šiandien, bet kas bus po metų, dvejų. Nusakyti sudėtinga, bet bendra nuotaika yra efektyvi, darbinė, kadangi parama iš valstybės ateina, nes ji yra būtina. Grynai darbinė nuotaika“, – sakė informacinių technologijų kūrimo įmonės vadovas.
„Klasmann-Deilmann“ vadovas K. Kaminskas sako, kad stabdyti veiklą nėra jokių minčių.
„Žinoma, tikslas yra visomis išgalėmis išlaikyti gamybą, vykdyti eksportą, generuoti pajamas, tai toks tikslas ir išlieka. Tai šitoje vietoje, ne, tokių minčių nėra. Bet viskas priklausys nuo situacijos. Jeigu trąšos pabrangs penkis kartus arba trąšų bus ženkliai mažiau negu kad poreikis, tai atitinkamai mes turėsime prisitaikyti prie rinkos“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, energijos kaštai smarkiai paaugo.
„Mūsų UAB Šilutėje – šiemet sumokėjome 1 mln. eurų daugiau už elektrą, lyginant su praeitais metais. Turėjome fiksuotą tarifą 38 eurų už megavatą, dabar apie 350 eurų mokame. Tai šita pagalba labai reikalinga. Bet kokiam verslui, kuris veikia Lietuvoje, kur energetiniai kaštai sudaro didelę dalį mūsų savikainos. Bet kokia parama džiaugtumėmės“, – sakė verslininkas.
Pasak jo, Kinija galėjo būti alternatyva dabartinėje situacijoje, šalis buvo tapusi augančia rinka, o nuo pernai gruodžio eksportas į ją visiškai sustabdytas.
„Jeigu turėtume galimybę siųsti savo produkciją į tą pačią Kiniją, mūsų gamyboje, Lietuvoje, tai visiškai nepasijaustų, susibalansuotų vėl bendras kiekis. Galėtum apkrauti fabriką, duoti žmonėms darbo, mokėti mokesčius. Bet deja, Kinijoje netekome apie 20 proc. pajamų iš pardavimų, dabar traukiasi Europos rinka, tai šitoje vietoje labai skaudžiai tai palietė mūsų įmonę“, – sakė jis.
„Bendrai galiu atsakyti: bet kokia pagalba Vokietijos ekonomikai teigiamai atsilieps ir mums“, – kalbėdamas apie 200 mlrd. eurų Vokietijoje suplanuotą pagalbos paketą sakė K. Kaminskas.
A. Izgorodinas komentuodamas Vokietijos ekonomikos perspektyvas teigia, kad jos priklausys ir nuo Kinijos.
„Jeigu Kinija pradeda skatinti kitais metais savo ekonomiką ir panaikins „nulinio kovido“ politiką, tai Vokietijos eksporto augimas reikš ir Lietuvos eksporto augimą, nes Vokietijos įmonės gaus daugiau užsakymų iš Kinijos ir dalį komponentų gamins Lietuvos bendrovėms“, – sako ekonomistas.
Tarp svarbių Lietuvos pramonei veiksnių jis įvertino aplinkybę, kad Lietuvos pramonė „labai nestandartinė“.
„Net krentant Vokietijos ekonomikai, ji apsieiti be mūsų negalės, nes mūsų įmonės užima nišinę poziciją ir Vokietijos įmonėms tiesiog nebus lengva rasti kitose valstybėse analogiškų bendrovių, kurios galėtų pagaminti tam tikrus komponentus taip pat kokybiškai, kaip ir mūsų įmonės“, – sako A. Izgorodinas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius neatmeta galimybės, kad Lietuvos verslas didelių praradimų neturės, tačiau siūlo užtikrinti jam finansavimo šaltinius.
Aišku, gal Europos Sąjungos mastu ir nesuvienodintos sąlygos, bet jeigu vokiečių gamybininkai turi užsakymų, tai vadinasi, Lietuvos gamybininkai turi užsakymų. Tai aš žiūrėčiau šitoje vietoje truputį per pozityvumą. Ir mes tikrai turime šansų, kad mūsų tas galimas susitraukimas bus mažesnis, negu mes visi prognozuojame“, – sako V. Janulevičius.
„Lietuvos atlyginimai procentine išraiška auga labai sparčiai, bet skaičiuojant eurais per valandą atlyginimai Lietuvoje ir Vokietijoje auga panašiu tempu. Tai reiškia, kad mūsų įmonės neprarado konkurencingumo ir mums iš esmės užtektų nedidelio Vokietijos ekonomikos „atšokimo“ tam, kad mūsų eksportuotojai gautų daugiau eksporto užsakymų“, – sako ekonomistas.
„Šiaip, jeigu žiūrėtume naujausią mūsų pramonės statistiką, tai nors Vokietijos ekonomika nuo maždaug rugpjūčio yra techninėje recesijoje, kol kas mūsų pramonės rodikliai dramos nerodo.
Priešingai, galbūt yra tik keli sektoriai, kuriuose matomas nedidelis gamybos kritimas, bet tai yra sektoriai, kurie Lietuvoje nukentėjo nuo energetikos krizės, tai yra chemikalų, medienos, baldų pramonė kažkiek“, – sako jis.
Baltijos šalių ir Vokietijos prekybos rūmai sako, kad nėra požymių, jog artimiausiu metu būtų bankrotų banga.
„Nors ir jaučiamas gamybos sulėtėjimas, tačiau Vokietijos gamintojai yra užsitikrinę pakankamai užsakymų, kai kurios pramonės šakos vos spėja gaminti, todėl reikšmingo Lietuvos ir Vokietijos prekybos balanso pasikeitimo į neigiamą pusę greitu laiku nesitikime“, – rašoma komentare.
Rūmai teigia, kad, remiantis Statistikos departamento informacija, Lietuvos eksportas šiemet, palyginti su pernai, išaugo 33 proc., o į Vokietiją – 21,04 proc. Vokietija esanti svarbiausia rinka Lietuvoje pagamintoms prekėms (9,6 proc.), „tai kol kas nedarome prielaidos, kad artimiausiais ketvirčiais bus reikšmingas eksporto mažėjimas“.
„Rizikos, kad išgirsime apie Vokietijos įmonių uždarymus ar darbuotojų atleidimus, nematome“, – sakoma komentare.
A. Izgorodinas taip pat sako, kad būtų labai pesimistiška manyti, jog prasidės bankrotai ar atleidimai Vokietijos kapitalo Lietuvos įmonėse, nes vokiečiai veikiausiai ras kelių paskatinti ekonomiką.
„Jeigu dabartinių pinigų, kuriuos jie suplanavo, kitais metai neužteks, tai garantuoju, kad Vokietijos vyriausybė ras kitų būdų, kaip paskatinti ekonomiką, ir dėl to mes galime jaustis pakankamai saugiai.
Kritiniu atveju, manau, kad Vokietija paskatins Europos Komisiją pirkti dujas panašiu būdu, kaip pirko vakcinas, tai yra per bendrus pirkimus, nustatant kažkokią viršutinę dujų kainų ribą“, – sako ekonomistas.
„Mes šitoje vietoje tampame atsparesni visiems iššūkiams. Europa akivaizdžiai pasakė, kad „Pagaminta Europoje‟, o ne „Pagaminta kažkur Azijoje‟, tai mes turėtume sekti tuo keliu. Bet tam turi būti finansavimas. Ne subsidijos, o paskolinės, apyvartinės (lėšos), nes tos metalų tiekimo grandinės pailgėjo tris kartus.
Šiandien mums reikėtų ir garantijų, arba tiesiog pigesnių paskolinių pinigų, ne pačių brangiausių, tam, kad mes galėtume toliau sukti šitą ekonomiką. Kad smagratis, kuris iki šiol gana gerai sukasi, kad jis ir toliau suktųsi“, – sako V. Janulevičius.
Prognozės Vokietijai
Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika spalį „šiek tiek“ pagerėjo, bet išliko žemo lygio, rodo instituto ZEW ekonominių lūkesčių indeksas, pakilęs iki minus 59,2 punkto, palyginti su minus 61,9 punkto rugsėjį.
Analitikai prognozavo, kad spalis taps ketvirtu nuosmukio mėnesiu iš eilės, nes rekordiškai aukšta infliacija ir sparčiai kylančios energijos kainos, paskatintos karo Ukrainoje, slegia Vokietijos ekonomiką, praneša BNS.
Vis dėlto ZEW prezidentas Achimas Wambachas teigė, jog, nepaisant pagerėjusių respondentų lūkesčių dėl ateinančių šešių mėnesių, bendras vaizdas išliko niūrus.
Pasak jo, tyrimas, kuriame neigiamas indeksas reiškia, kad dauguma investuotojų yra nusiteikę pesimistiškai, taip pat užfiksavo staigų investuotojų pasitikėjimo dabartine Vokietijos ekonomine padėtimi smukimą. Spalio mėnesį šis rodiklis sumažėjo 11,7 punkto iki minus 72,2 punkto.
„Dabartinė ekonominė padėtis vėl vertinama kaip žymiai prastesnė nei ankstesnį mėnesį“, – sakoma A. Wambacho pranešime.
Vokietijos vyriausybė neseniai paskelbė prognozę, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje padarinių šalis kitais metais panirs į recesiją ir susitrauks 0,4 proc., infliacija gali siekti 7 proc.
„Šiuo metu išgyvename rimtą energetinę krizę, kuri gali tapti ekonomine ir socialine krize“, – perspėjo federalinis vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas, pristatydamas oficialias rudenines ekonomikos prognozes.
Remiantis vyriausybės prognozėmis, 2022 metais Vokietijos ekonomika ūgtelės 1,4 proc., o infliacija šiemet sieks 8 proc.
Vokietijoje pramonės gamybos apimtys rugpjūtį smuko, rodo oficialūs duomenys, o daug energijos suvartojantys sektoriai itin smarkiai nukentėjo dėl Europą užklupusios energetinės krizės.
Preliminariais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, Vokietijos ekonomikos ramsčiu laikomas gamybos sektorius rugpjūtį pagamino 0,8 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį.
Vokietijos vyriausybė pristatė 200 mlrd. eurų fondą, skirtą vartotojams ir įmonėms apsaugoti nuo kylančių kainų, į kurį įtraukta energijos sąnaudų viršutinė riba.
„Į šią kombinaciją yra ypač sunku sureaguoti, nes priemonės kovai su infliacija, pavyzdžiui, aukštesnės palūkanų normos, kurias nustato centrinis bankas, gali paskatinti ekonomikos susitraukimą. Savo ruožtu priemonės, remiančios augimą, tarkime, padidėjusios valdžios išlaidos, gali toliau paskatinti infliaciją.
Dar balandį vokiečių finansų ministras Chrisianas Lindneris įspėjo būtent dėl tokio scenarijaus, pažymėdamas, kad Vokietijos vyriausybė daro viską, siekdama išvengti stagfliacijos“, – rašoma straipsnyje.
Vis dėlto, pasak publikacijos, ekonomikos susitraukimas turėtų būti trumpalaikis ir augimas sugrįš 2024 metais. Be to, neprognozuojama, kad Vokietijoje bus didelis nedarbas (o tai yra vienas iš stagfliacijos požymių).
A. Izgorodinas įvardijo keletą neigiamų ir teigiamų veiksnių Vokietijos ekonomikai.
„Apskritai paėmus, išankstiniai indikatoriai, rodo, kad jau kurį laiką Vokietijos ekonomika patiria recesiją, bet kol kas ta recesija yra labiau techninė ir negili, kažkokio didelio kritimo kol kas kaip ir nėra.
Vienareikšmiškai neigiamas aspektas yra tai, kad Vokietijos ekonomika yra labai stipriai priklausoma nuo pramonės, tiek kalbant apie BVP, tiek kalbant apie darbo rinką. Tai automatiškai reiškia, kad Vokietijos ekonomika gali būti šiek tiek labiau pažeidžiama dėl aukštų energetikos kainų, lyginant su tomis Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose pramonė yra šiek tiek mažiau išvystyta“, – sako ekonomistas.
Dar viena problema esą yra tai, kad elektrai imlių sektorių dalis Vokietijos ekonomikoje siekia 3,1 proc. nuo BVP, Europos vidurkis yra 2,4 proc. Tad auštos elektros ir dujų kainos Vokietijos ekonomiką paveiks labiau, negu Europos vidurkį.
„Vokietijoje matyti nedidelis mažmeninės prekybos kritimas, dėl infliacijos ir dėl neapibrėžtumo Vokietijos vartotojai pradėjo mažinti savo vartojimo išlaidas ir dar vienas aspektas – pramonė. Jau dabar indikatoriai rodo, kad Vokietijos pramonė neaugo, stagnuoja, o kai kur yra ir kritimas“, – sako jis.
Tačiau yra ir teigiamų pusių, pavyzdžiui, jau minėtas Kinijos vaidmuo ir perspektyva, kad Azijos milžinė sušvelnins savo „nulinio kovido“ politiką. Gali būti, kad Vokietijos vidaus vartojimas bus labai silpnas dėl energetikos kaštų ir infliacijos, bet tai gali kompensuoti eksporto augimas į Kiniją.
„Tad aš tikiu, kad kitais metais Vokietijos ekonomika arba stagnuos ir netgi nukris, bet tai bus gerokai mažesnė, siauresnė ir kuklesnė krizė, negu tai, ką mes matėme 2008–2009 metais. Tai bus labiau tokia techninė korekcija, bet ne kažkokia milžiniška krizė, nes ta krizė didele dalimi palies tiktai tuos sektorius, kurie yra labai energetiškai intensyvūs“, – konstatuoja A. Izgorodinas.
Baltijos šalių ir Vokietijos prekybos rūmai pažymi, kad dabar Vokietijos dujų saugyklos yra beveik pilnos. Energijos kainos neturėtų didėti, o vėliausiai nuo 2023 metų pavasario vėl turėtų pradėti mažėti. Tačiau vertinant kai kurias tendencijas reikia matyti visas puses.
Organizacijos teigimu, iš vienos pusės, pasaulinėse tiekimo grandinėse bent jau pastebimi pirmieji palengvėjimo požymiai: nuo rugpjūčio Vokietijoje gerokai sumažėjo įmonių, besiskundžiančių žaliavų trūkumu. Pervežimų konteineriais kainos taip pat palaipsniui mažėja. Tačiau tai gali būti susiję ir su pasaulio ekonomikos atšalimu, todėl esą negali būti aiškinama vien tik kaip teigiama naujiena.
„Iš kitos pusės, mažėjančios tiekimo problemos taip pat gali būti silpnos paklausos ekonomikos lėtėjimo sąlygomis ženklas. Per ateinančius kelis mėnesius energijos kainų šokas palaipsniui išplis ekonomikoje. Palankiomis sąlygomis sudarytas sutartis palaipsniui pakeis naujos, kurios greičiausiai bus daug brangesnės. Dar neaišku, kaip tai paveiks į eksportą orientuotos Vokietijos pramonės gamybą.
Vieningo paveikslo nėra ir tarp atskirų ūkio šakų. Neatmetama ir COVID bangos rizika šaltuoju metų laikotarpiu“, – teigiama komentare.
Kritika Europos Sąjungoje
Baltijos šalių ir Vokietijos prekybos rūmai pažymi, kad nors Vokietijos vyriausybė patvirtino beprecendentį 200 mlrd. eurų paramos paketą, kuris neutralizuos ekonomikos nuosmukį, vis dėlto visiškai jo kompensuoti greičiausiai nesugebės.
Europos Sąjungoje į šį paketą buvo paleista ir kritikos strėlių, skelbiant, kad reikia rengti bendras bloko priemones. Tačiau A. Izgorodinas teigia, kad daugelis Bendrijos šalių nėra „be nuodėmės“ ir galimai pažeidžia ES nuostatas.
„Viešoje erdvėje žmonės labai susifokusavo į tą 200 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo planą, bet visi praleidžia tai, kad visos Europos Sąjungos šalys šiuo metu de facto pažeidžia įvairius teisės aktus, mano nuomone.
Vienos valstybės skatindamos verslą, tarkime, Italija, Prancūzija, išskiria atskirus ekonomikos sektorius, kuriuose labiau paremia nei kitus. Kitos, kaip Vokietija, elgiasi agresyviai ir taip pat imasi skatinimo. Lenkija imasi mokesčių mažinimo ir klausimas, ar tai buvo suderinta su Europos Komisija“, – sako ekonomistas.
Tad, pasak jo, turbūt nėra nė vienos ES valstybės, kuri elgtųsi visiškai nepriekaištingai.
„Visos šalys šiuo metu bando padėti savo ekonomikai, šiek tiek iškraipydamos bendrą konkurenciją. Bet iš kitos pusės, manau, kad iš Vokietijos ekonomikos skatinimo laimės visi. Nes Vokietija yra didžiausia tiek Lietuvos eksporto rinka, tiek Italijos, Ispanijos ir kitiems verslams“, – sako jis.
A. Izgorodino teigimu, reikėtų mažiau kritikuoti Vokietijos vyriausybę, kad ji skatina savo šalies ekonomiką, ir kaip tik dėl to džiaugtis.
„Aš būčiau už ekonomikos skatinimą – ir netgi galbūt agresyvesnį, tam, kad tiek verslas, tiek ir vartotojai euro zonoje kuo mažiau patirtų problemų dėl dabartinės krizės. (…) Turbūt reikėtų trumpuoju laikotarpiu užmerkti akis į įvairius galimus pažeidimus, konkurencijos iškraipymus ir susifokusuoti į skatinimą“, – sako jis.
Eksperto teigimu, Lietuvos Vyriausybės sprendimas skirti milijardinę paramą verslui ir gyventojams yra teisingas žingsnis.
„Apskritai labai teigiamai vertinu tai, kad Vyriausybė pakeitė savo poziciją ir pažadėjo, ir davė pinigų verslo skatinimui. Manau, kad tos priemonės, kurios buvo pristatytos, kalbant apie verslo skatinimą, yra labai aiškios, labai konkrečios ir jos tikrai gali suveikti“, – sako jis.
„Vyriausybės sprendimas skirti 2,5 mlrd. eurų verslo skatinimui pirmiausia siunčia labai teigiamą signalą užsienio investuotojams, kad Lietuvos valdžia padeda įmonėms tada, kai jos turi problemų dėl krizės“, – pridūrė pašnekovas.
