Kvietimų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose praėjusią savaitę sulaukė per 34 tūkst. krašto jaunuolių. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų universitetuose surinko ekonomikos, medicinos, teisės, programų sistemų, statybų ir transporto inžinerijų studijų programos. Kolegijose - miškų ūkio, buhalterinės apskaitos, bendrosios praktikos slaugos, tarptautinio verslo ir automobilių techninio eksploatavimo programos. Net į 60 studijų programų universitetuose ir kolegijose, nesurinkus reikiamo studentų skaičiaus, priėmimas visai neįvyko.
Dar šį pavasarį buvo atliktas Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamo projekto "T klasė" tyrimas apie mokinių ateities profesijų pasirinkimą. Moksleivių buvo paklausta, kokią jie įsivaizduoja savo svajonių profesiją. Iš pusės tūkstančio apklaustų 11-19 metų moksleivių 17 krašto mokyklų dažniausias buvo atsakymas, kad svajonių profesija turėtų būti susijusi su solidžiu darbo atlygiu.
"Pelningiausios" profesijos mokinių akimis - verslininko, advokato, bankininko, mediko ir politiko. Vis dėlto Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo Boguslavo Gruževskio teigimu, šios profesijos labiau siejamos ne su geru atlyginimu, bet su aukštu prestižu visuomenėje, kurį formuoja aplinka.
Projekto organizatoriai įsitikinę, kad mokinių profesinis orientavimas vyksta nepaaiškinama linkme. "Darbo biržos duomenimis, darbą sunkiausia rasti šiuo metu tarp abiturientų populiariausių profesijų atstovams. Jaunimas veržiasi į ekonomiką, nors yra aibė bedarbių ekonomistų. Ir nenorima rinktis techninių bei inžinerinių specialybių. Akivaizdu, kad mokykloje jaunuoliai netinkamai orientuojami, jiems nepaaiškinama, kad po 10-20 metų susikaups socialinių ir humanitarinių mokslų specialistų perteklius", - kalbėjo projekto "T klasė" ryšių su visuomene atstovė Auksė Kontrimienė
Jos teigimu, šiuo metu mūsų valstybėje netinkamai vykdoma stebėsena, kokių profesijų specialybių reikės ateityje..
