Įtakingomis pažintimis gyręsis ir brangiai apmokamą darbą siūlęs A. Jonaitis iš trijų asmenų, norėjusių įsidarbinti lietuvaičius traukiančioje Norvegijoje, išviliojo net 5 415 eurų. Tačiau šie pinigai jaunam vyrui laimės neatnešė – privalės ne tik juos grąžinti, bet ir dar sumokėti 140 MGL (5 272,40 Eur) baudą į valstybės biudžetą.
Taip nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, A. Jonaitį pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo. Teisėjas Valdas Bugelevičius kaltę pripažinusiam nuteistajam baudą leido sumokėti per penkis mėnesius.
„A. Jonaičio kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neginčijamai yra įrodyta jo paties ir nukentėjusiųjų parodymais, taip pat byloje esančiais bankų ir kitų kredito įstaigų pateiktais dokumentais“, – teisėjas pabrėžė, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė, jog panaudoja apgaulę nukentėjusiųjų atžvilgiu, neteisėtai įgyja svetimą turtą.
„Jis suvokė, kad nukentėjusiesiems bus padaryta turtinės žalos, ir norėjo tos žalos atsiradimo“, – pabrėžė teisėjas.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad A. Jonaitis nuo praėjusių metų kovo 23 iki gegužės 7 d. iš trijų nukentėjusiųjų apgaulės būdu išviliojo pinigus už tariamą įdarbinimą Norvegijoje.
Sukčius kaip reikiant nukentėjusiuosius vedžiojo aplink pirštą – nors jiems ir buvo kilę įtarimų, kad yra apgaudinėjami, tačiau A. Jonaitis sugalvodavo daugybę priežasčių savo elgesiui pateisinti. Ir vėl nukentėjusiuosius priversdavo mokėti dideles sumas už tariamą įdarbinimą.
Vyras buvo sutramdytas tik tuomet, kai darbo pasiūlymų taip ir nesulaukę nukentėjusieji kreipėsi į policijos pareigūnus.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. Jonaitis ne iš karto ryžosi prisipažinti, kad elgėsi kaip tikras sukčius – kurį laiką jis tyrėjus bandė klaidinti ir pasakojo istoriją, kaip pats esą buvo apgautas savo draugo Giedriaus. Tiesa, nei jo pavardės, nei adreso sukčius taip ir nenurodė, o galop nutarė prisipažinti, kad tokį žmogų tiesiog išgalvojo.
Per apklausą A. Jonaitis pasakojo, kad naršydamas internete surado puslapį, kuriame buvo patalpinti darbo užsienyje skelbimai. Vienas skelbimų jam užkliuvo – buvo siūlomas darbas naftos platformoje Norvegijoje.
„Už įdarbinimą buvo nurodytas nedidelis mokestis, todėl man kilo mintis savo pažįstamiems pasiūlyti juos įdarbinti Norvegijoje ir nurodyti didesnę pinigų sumą už įdarbinimą, nei buvo nurodyta skelbime, – sakė A. Jonaitis. – Galvojau, kad nieko nedarydamas galėsiu užsidirbti pinigų. Tačiau vėliau skelbimas apie darbą Norvegijoje išnyko.“
Klaipėdoje gimęs, bet Vilniuje gyvenantis A. Jonaitis sakė, kad tuomet nutarė pažįstamus apgauti – tiesiog paimti pinigus už tariamą įdarbinimą. O kad jo pasiūlymas atrodytų realesnis, darbo pasiūlymu susidomėjusiems pažįstamiems nurodė, kad reikia tvarkyti medicinines korteles, be kurių neįmanoma įsidarbinti.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras pripažino, kad jam nukentėjusieji vis pervesdavo dideles sumas pinigų, kuriuos jis išleisdavo savo reikmėms.
Labiausiai nuo A. Jonaičio nukentėjo Klaipėdoje gyvenantis jo bičiulis Rolandas (vardas pakeistas – aut. past.) – jį bei kitus nukentėjusiuosius sukčius pažinojo ne vienerius metus.
Nukentėjusysis tyrėjams sakė, kad su A. Jonaičiu dažnai susitikdavo bendrose kompanijose, be to, kartu bendraudavo feisbuke, dažnai kalbėdavosi telefonu. „Juo labai pasitikėjau, jis man niekada nekėlė įtarimų“, – pareigūnams prisipažino nukentėjusysis.
„Kai išėjau iš darbo, ieškojausi darbo naftos platformose, esančiose Norvegijoje, – sakė Rolandas. – Norėjau dirbti administracijoje, nes tai – mano svajonių darbas, be to, dar ir gerai apmokamas. Pasitikėjau A. Jonaičiu, todėl kartą jo paklausiau, gal šis turi pažįstamų, galinčių padėti įsidarbinti Norvegijoje. Po poros dienų jis susisiekė su manimi ir pasakė, kad surado, kas mane įdarbins ir liepė atvažiuoti į Vilnių.“
Nieko nelaukęs klaipėdietis sėdo į automobilį ir atvažiavo į sostinę. Čia A. Jonaitis savo bičiuliui pasakojo apie „kažkokį Giedrių, kuris yra jo sesers buvęs klasės draugas“. Už tai, kad bus įdarbintas Norvegijoje, vyrui reikėjo sumokėti 550 Eur.
Tačiau šių pinigų neužteko – po kelių dienų A. Jonaitis klaipėdiečiui pareiškė, kad vėl reikia atvykti į Vilnių ir primokėti dar pinigų už geresnių pareigų paieškas, be to, žadėjo, jog jau greitu metu bus pasirašyta darbo sutartis.
Rolandas sutiko sumokėti dar 550 Eur. „Tada A. Jonaičio paprašiau darbo sutarties, bet šis pasakė, kad dar negali jos pateikti, nes reikia asmens tapatybės kortelės kopijos“, – prisiminė nukentėjusysis.
Kol tariamai buvo tvarkomi įdarbinimo dokumentai, Rolandas bičiuliui užsiminė, kad Norvegijoje norėtų įsidarbinti ir jo geriausias draugas.
„Jis man pasakė, kad turi pasikalbėti su Giedriumi, vėliau praneš apie sprendimą, – sakė Rolandas. – Po kelių dienų man buvo pranešta, kad mano draugą galima įdarbinti virėju, o aš turiu sumokėti dar 400 Eur – tai jau bus paskutinė suma prieš įdarbinimą naftos platformos administracijoje. Ir netrukus bus pasirašyta sutartis dėl administravimo pareigų.“
Nukentėjusysis vėl sumokėjo pinigus, o po kelių dienų jam paskambinęs A. Jonaitis pateikė blogų žinių – esą įsidarbinimu besirūpinusį Giedrių sučiupo Valstybinė mokesčių inspekcija.
„Jis sakė, kad inspektoriai iš Giedriaus paėmė ir mano darbo sutartį, todėl reikės sudaryti naują, bet už ją reikia sumokėti dar 700 eurų, – toliau A. Jonaitis kvailino Rolandą. – Ir atsiuntė pinigų mokėjimo kvitus, kurie man sukėlė įtarimą, todėl pinigų nepervedžiau. Bet netrukus su juo susitikome Klaipėdoje, sumokėjau 700 Eur, nes visą kaltę dėl per ilgo įdarbinimo jis vertė Giedriui, tačiau tikino, jog tikrai būsiu įdarbintas ir jau į geresnes pareigas, nei buvo tartasi anksčiau.“
Anot nukentėjusiojo, A. Jonaitis žadėjo, kad nauja darbo sutartis bus sudaryta per dvi savaites, o jeigu jis persigalvos ir jau nenorės vykti į Norvegiją, visi pinigai bus grąžinti.
Rolandas prisipažino, kad A. Jonaičiui taip pat sumokėjo 500 Eur už savo geriausio draugo įdarbinimą virėju – apie tai jis bičiuliui nieko nesakė, nes norėjo šiam padaryti staigmeną.
O po to į A. Jonaičio sąskaitą pervedė dar 350 Eur už buvusios bendradarbės įdarbinimą naftos platformoje. Tiesa, jai buvo žadamas valytojos darbas.
Kadangi sukčiaus apetitas kasdien tik augdavo, pinigus A. Jonaičiui turėjo mokėti ir Rolando draugai, tačiau šie nebuvo tokie patiklūs, kaip aklai sukčiumi pasitikėjęs jų bičiulis.
„A. Jonaičiui buvau prisipažinęs, kad savo sąskaitoje turiu 1,7 tūkst. Eur, todėl jis manęs vis prašė ir prašė pinigų, kol išleidau visas savo santaupas, o vėliau dar ir įsiskolinau greitųjų kreditų bendrovėms apie 2 tūkst. Eur“, – tyrėjams sakė Rolandas.
Tuo metu jo geriausias draugas, kuris už įdarbinimą Norvegijoje taip pat sumokėjo nemažas sumas pinigų, sakė, kad A. Jonaitis jam sukėlė įtarimų, nes neatsiuntė darbo sutarties, taip pat vengė bendrauti – nurodė, jog visus reikalus tvarkys per Rolandą.
„O Rolandas buvo buvo įsitikinęs, kad mūsų neapgaus, mane vis ramindavo, sakydavo, jog reikia pasitikėti žmonėmis“, – sakė jis.
Būtent šis nukentėjusysis privertė savo bičiulį kreiptis į policiją – ilgą laiką nesulaukęs darbo pasiūlymo, bet už tariamas jo paieškas pinigus mokėjęs vyras pareigūnams nurodė, kad buvo apgautas.
