Vasarą Klaipėdos rajono apylinkės teismas moteriai pačios prašymu iškėlė bankroto bylą. Kaip rašoma teismo nutartyje, ieškovė kartu su sutuoktiniu dirbo bendrovėje „Atas ir Co“, kurioje ji buvo muitinės tarpininkė, o vyras – vadybininkas. Taip pat moteris buvo šios bendrovės akcininkė ir buvo laidavusi už savo verslo paskolas.
Tačiau 2009 m. pavasarį bendrovei iškelta bankroto byla. Po kelerių metų bankroto paprašė ir pati akcininkė. To prireikė todėl, kad moteris buvo laidavusi už paskolas, išduotas asmeniniam verslui, o jam bankrutavus, liko skolinga kreditoriams. Veiklos pradžioje bankrutavusi bendrovė teikė muitinės tarpininkų paslaugas, o vėliau veikla išsiplėtė iki transporto, logistikos ir medienos gaminių.
Bylos duomenimis, ieškovės įsiskolinimai, neskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų, palūkanų ir sprendimo vykdymo išlaidų yra 659 tūkst. Lt. Šiuo metu bankrutuojančios moters pajamos – 934 Lt per mėnesį gaunamas atlyginimas kitoje įmonėje.
Nutartyje nurodoma, kad moteris su banku buvo pasirašiusi laidavimo sutartį, pagal kurią už savo įmonės įsipareigojimus ji turėjo atsakyti visu savo esamu ir būsimu turtu.
„Spręstina, kad ieškovės nemokumą sukėlė nepavykę verslo projektai valdomoje uždarojoje akcinėje bendrovėje“, - rašoma nutartyje.
Teismas nusprendė, kad moteriai minimaliam pragyvenimui reikėtų 800 Lt per mėnesį. Taigi atskaičiavus šiuos pinigus kreditoriams per mėnesį būtų grąžinama kiek daugiau nei 100 Lt.
Moters bankroto bylą administruojantis bendrovės „Principo reikalas“ vadovas Irmantas Lengvinas DELFI sakė, kad jo klientė jokio turto neturi.
„Ta moteris jokio turto neturi, paprašysime, kad po būtinųjų poreikių lėšų patenkinimo likusi suma būtų skiriama kreditoriams. Šį mėnesį ji uždirba tiek, galbūt kitą mėnesį ji uždirbs daugiau, bet gali ir iš viso darbą prarasti. Penkeri metai yra ilgas laikotarpis“, - sakė jis.
Pasak bankroto administratoriaus, jos sutuoktinis irgi buvo laidavęs turtu, jo turtą bankai pardavė.
DELFI primena, kad vasaros pabaigoje teismai buvo sulaukę maždaug šimto žmonių prašymų bankrutuoti. Tiesa, dauguma atvejų teismai prašo papildomų duomenų.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įsiteisėję 17 fizinių asmenų bankroto bylų. Oficialiai yra bankrutavusi viena kauniečių šeima.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado maždaug prieš metus. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdžius asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
