Suskaičiavus, kaip sekėsi Lietuvos ekonomikai – plojimai verslininkams

Šių metų antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 31 316 mln. litų to meto kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,0 procento (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP padidėjo 3,1 proc.).

„Ši statistika rodo, kad Lietuva, nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo ir iššūkių ūkio viduje, kruopščiai gina savo pozicijas tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje“, pokytį komentuoja banko DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Antrąjį ketvirtį daugiausia įtakos BVP augimui turėjo atsigaunanti statyba, apdirbamoji gamyba, transportas ir saugojimas, taip pat didmeninė ir mažmeninė prekyba.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, vis labiau stiprėja vidaus paklausos ir ja mintančių ekonominių veiklų pulsas.

„Lietuvos ekonomikos augimą antrąjį šių metų ketvirtį palaikė ne tik vidaus paklausa, bet ir šiek tiek atsitiesęs eksportas. 2013 m. pabaigoje ir šių metų I ketv. lietuviškos kilmės prekių eksportas patyrė ženklų nuosmukį. Tačiau bendrą jo rodiklį žemyn tempė viso labo tik pora prekių grupių – su nepalankia rinkos konjunktūra susidūrusios naftos perdirbimo ir trąšų gamybos įmonės. Tačiau šių metų balandį-gegužę pasitaisė ir jų eksporto rodikliai. Nepaisant to, šios dvi prekių grupės išlieka po rizikos šydu dėl nepalankių tarptautinės rinkos tendencijų“, - komentuoja ji.

Bankas neikeičia 3 proc. Lietuvos BVP augimo prognozės ir lenkia galvą prieš Lietuvos verslininkų talentą prisitaikyti.

„Nors geopolitinė įtampa tik aštrėja ir eksporto srautas Rytų kryptimi sparčiai senka, Lietuvos verslininkai eilinį kartą parodė talentą lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios sąlygų. Prognozuojamas pasaulio, o kartu ir svarbių Lietuvai rinkų Vakaruose, atsigavimas šiemet turėtų įlieti papildomos energijos. Gera žinia ta, kad į vidaus rinką orientuoti sektoriai jau įgauna vis didesnį pagreitį, nes tik tiek išorės, tiek vidaus lokomotyvų tempiamas ūkio augimas yra kelias į subalansuotą ir tvarų vystymąsi“, komentare rašo analitikė.

Ateityje ne viskas slys kaip per sviestą

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė pastebi, kad nors eksportas ūkio variklio vaidmenį prarado, visgi užsienio prekybos padėtis antrąjį 2014 m. ketvirtį, palyginus su metų pradžia, šiek tiek pagerėjo.

„Balandį–gegužę, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, prekių ir paslaugų eksportas padidėjo 1,9 proc., o importas – 2,8 proc. Jeigu ne naftos perdirbimo gamyklos sunkumai, užsienio prekybos augimas būtų buvęs dar gyvesnis. Tiesa, kaip galima spręsti iš pramonės produkcijos ir transporto sektoriaus augimo, antrąjį ketvirtį ir „Orlen Lietuvos“ veikla buvo aktyvesnė negu metų pradžioje. Kita vertus, šios gamyklos įtaka šalies BVP gana kukli, nors atskiram regionui ji didžiulė“, - teigė ji.

Pasak analitikės, pagrindiniu ūkio amortizatoriumi antrąjį 2014 m. ketvirtį buvo investicijų ir nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas.

„Terpė vartojimo plėtrai šiuo metu yra palanki. Auga realus darbo užmokestis ir perlaidų iš užsienio suma, infliacija yra itin žema, daugiau laisvų pinigų gyventojams rudenį ir žiemą paliks pigsianti šilumos energija, maždaug už pusmečio bus keliama MMA. Dalį vartotojų daugiau pirkti skatina ir būsimas euro įvedimas, nerimaujant, jog kainos po to didės. Bene vienintelis šešėlis, krentantis ant vartojimo perspektyvų, yra kai kurių gyventojų noras taupyti juodai dienai, baiminantis euro įvedimo pasekmių ar geopolitinių konfliktų gilėjimo“, - naujausius rodiklius apžvelgė V. Tauraitė.

SEB banko analitikės nuomone, vis dėlto ateityje ne viskas eisis kaip sviestu patepta: „Susirūpinimą kelia kai kurių svarbių eksporto rinkų visų pirma, Rusijos ir kitų Rytų valstybių, padėtis. Tikėtina, kad antroje metų pusėje eksportas į Rusiją nukentės labiau negu metų pradžioje dėl silpnos šios šalies ekonomikos ir pradėjus galioti griežtesnėms Vakarų sankcijoms, net jei tarptautiniai konfliktai toliau neaštrėtų. Įmonės, dirbančios su Rusija, dažnai sakosi jau parengę planą B, kuriam, žinoma, pasitarnautų ir prognozuojamas Vakarų Europos bei kai kurių Skandinavijos šalių ekonomikos augimas. „Orlen Lietuvos“ veikla antrąjį ketvirtį taip pat, ko gero, pagyvėjo tik laikinai. Optimizmo neteikia aukštas struktūrinis nedarbas ir kvalifikuotų darbuotojų stygius, galintis tapti vienu iš ūkio plėtrą ribojančių veiksnių. Teigiama euro įvedimo įtaka ekonomikai labiau pasireikš vidutiniu laikotarpiu, o artimiausiu metu įmonės kaip tik patirs papildomų išlaidų, ypač finansų ir prekybos sektoriuose“.

Išsigydyti krizės žaizdas prireikė 6 metų

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė primena, kad BVP pagaliau pasiekė prieš krizę regėtas aukštumas.

„Išsigydyti krizės žaizdas užtruko net šešerius metus, tačiau Lietuvai tokį rezultatą pavyko pasiekti pirmajai iš Baltijos šalių. Vis dėlto neigiamą poveikį tolesniam ekonomikos augimui gali turi prastėjantys vartotojų ir įmonių lūkesčiai, nepaisant to, kad fundamentalių priežasčių tam nėra“, - įžvelgė ji.

Pasak jos, dėl Rusijos-Ukrainos konflikto išaugus politiniam ir ekonominiam neapibrėžtumui regione, gyventojų lūkesčiai pablogėjo. Tačiau tai kol kas nenuslopino noro daugiau vartoti – mažmeninė prekyba per antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6,1 procentų. Sparčiausiai augo prekyba ne maisto prekėmis – baldais, apšvietimo įranga ir kitomis namų ūkio prekėmis, garso ir vaizdo įranga, drabužiais. Pajamas sparčiai augino ir maitinimo įmonės. Visa tai iliustruoja, kad mažėjant nedarbui ir augant darbo užmokesčiui, šalies gyventojai gali sau leisti įsigyti vis daugiau ne pirmo būtinumo bei geresnės kokybės prekių.

Ekonomistė svarsto, kad pablogėję įmonių, ypač iš pramonės ir paslaugų sektorių, bei vartotojų lūkesčiai dėl ateities gali sulėtinti vartojimo augimą bei pakoreguoti įmonių investicinius planus antrąjį šių metų pusmetį.

„Tačiau svarbu suprasti, kad kol kas fundamentalių priežasčių daug lėtesniam šalies ekonomikos augimui nėra, o prastesni lūkesčiai yra daugiausia nulemti baimių dėl tolesnės konflikto Ukrainoje eigos, naujų Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir galimų atsakomųjų Rusijos veiksmų“, - teigė ji.