aA
Besikeičianti pensijų kaupimo tvarka paskatins kiekvieną gyventoją apmąstyti savo finansinius pasirinkimus, tikisi analitikai. Pasak jų, nuo mūsų pasirinkimų priklausys, kokią dalį dabartinio atlyginimo gausime senatvėje.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina pasvarstyti, kokios dalies dabartinio atlyginimo norėsime ateityje, kokių pajamų pragyvenimui reikės senatvėje, kai nebedirbsime.

„Dažniausiai žmonės sako, kad anksti norėtų išeiti į pensiją ir, kad pajamos būtų tokios pat. Bet žinome, kad to nebus. Tai jeigu tos pajamos siektų maždaug 70 proc. nuo tų, kurias dabar turime, būtų labai reikia, nes tikėtina, kad išlaidos mažės. Jei pradėsime anksčiau kaupti, tai mažesnėmis sumomis reikės atsidėti, jei vėliau – didesnėmis sumomis atidėti. Bet paskaičiavimas toks, kad 10 proc. nuo pajamų, kurias gaunu šiandien, jei man pavyktų atidėti ilgalaikiam taupymui ir senatvei, man greičiausiai pavyktų sukaupti tą sumą oriam gyvenimui“, – DELFI studijoje kalbėjo J. Cvilikienė.

Kiek prisidėsime prie „Sodros“ pensijos?

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas, „Luminor“ investicijų valdymo direktorius Šarūnas Ruzgys teigia, kad pensijų pakopos turėtų būti apsvarstomos kaip priedai prie „Sodros“ pensijos.

„Šiuo metu turime apie 40 proc. pakeitimo normos (pensijos ir atlyginimo santykis – DELFI), po kelių dešimtmečių ji krenta iki 23 proc. Tai nepaisant to, kad algos kyla, bet mažėja dirbančiųjų ir daugėja pensininkų skaičius. Tai reiškia, kad net augančių algų ir sumokėtų mokesčių krepšelis nepadengs augančių valstybės išlaidų didėjančiam pensininkų ratui išlaikyti. Tai šiai dienai susimažinkime algą iki 30 proc. ir pagalvokime.

II pensijų pakopa prideda vidutiniškai 20–30 proc. prie „Sodros“ pensijos. Jei dabar ji vidutiniškai siekia apie 300 eurų, tai dalyvaudamas II pensijų pakopoje ir kaupdamas 3+1,5 modeliu žmogus galėtų tikėtis papildomų maždaug 100 eurų. Ar to pakankama? Vargu bau. Kiekvienas sau turės atsakyti. Tuomet svarbus jau planavimo momentas. 100 proc. buvusios algos norėti smagu ir galima, bet tada tam reikia rimtesnio planavimo. Jei nori 60–70 proc. savo dabartinių pajamų gauti, tuomet II pakopa ir galbūt III pakopa padės pasiekti tą skaičių“, – kalbėjo Š. Ruzgys.

Tad analitikai skaičiuoja, kad jeigu asmuo nuspręs papildomai nekaupti o pasikliauti tik „Sodros“ pensija, ateityje jis gaus iki 30 proc. savo dabartinių pajamų. Jei nuspręs papildomai kaupti II pakopoje prisidedant 3 proc., tada senatvėje jau gaus apie 40–50 proc. savo dabartinių pajamų, o jei norime gauti 70 proc. tuomet reikia papildomų instrumentų kaip III pakopa, pajamos iš verslo ar nekilnojamojo turto.

Pašnekovas taip pat skatina tuos, kurie jau kaupia pagal modelį 2+2+2 toliau kaupti pilnu pajėgumu, neišeiti iš II pensijų pakopos sistemos.

Susimąstyti apie kaupimą reiktų nuo 25 metų

J. Cvilikienė pastebi, kad Lietuvoje žmonės ne itin mėgsta galvoti apie taupymą. Visgi ji ragina atkreipti dėmesį, kad kuo anksčiau bus pradedama kaupti papildomai, tuo mažesnių sumų reikės.

„Kartais mes sakome negerk kavos ir tą 1 eurą atsidėk, tai – 360 eurų per metus. Lygiai ta pati logika su ilgalaikiu kaupimu. Jei mes pradedame anksti kaupti, galime tai daryti nedidelėmis sumomis. Sakykime atlyginimas yra 1000 Eur, mes norime sukaupti pensijai iki 700 eurų. Tai mes esame atlikę skaičiavimus, kad jeigu 25 metų žmogus pradeda kaupti, jam apie 40–50 Eur prisidėti per mėnesį reikėtų. Tačiau, jei tai vyresnio amžiaus žmogus 45–55 metų pradeda atsidėti, laikotarpis iki pensijos jau trumpėja drastiškai ir sumos tampa šimtais, galbūt 200–300 Eur per mėnesį. Kas nutinka? Niekas tokios sumos skirti nuo atlyginimo negali ir tada visiškai nebetaupome“, – komentuoja ji.

Jūratė Cvilikienė
Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, 25 metų riba yra optimali riba, kuomet reikėtų pradėti įgūdį nedidelėmis sumomis atsidėti kaupimui.

Uždirbantiems 500 Eur valstybė prisidės daugiau

Š. Ruzgys DELFI studijoje komentuoja, kad kuo mažesnės žmogaus pajamos, tuo jam bus naudingiau dalyvauti II pensijų pakopoje, kadangi ten yra didesnė valstybės paskata palyginus su tuo, kiek pats įneši pinigų. Pavyzdžiui, jei alga siekia apie 500 Eur „ant popieriaus“, apie 15 Eur nuo šių pajamų kas mėnesį bus galima skirti į II pensijų pakopą, o valstybė dar papildomai prisidės apie 16 eurų.

J. Cvilikienės teigimu, net ir mažas pajamas gaunantys turėtų pasiplanuoti savo finansus taip, kad rastų tuos 15 eurų, kuriuos galėtų atsidėti senatvei.

„Žiūrint į II pakopos struktūrą, kaip reforma suformavo, tai matosi, kad kuo mažesnės pajamos, tuo naudingiau dalyvauti II pakopoje, nes ten didesnė paskata palyginti su mano paties sumokėtomis lėšomis. Esu įsitikinęs, kad reikia abiejų pakopų su sąlyga, kad žmogus suvokia, jog jam paskata iš valstybės pusės yra mainais, kad jis sau investuoja. II pakopoje ta valstybės paskata sieks 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra per metus beveik 200 eurų per metus. III pakopoje, kadangi yra įmokų lubos, tai paskata yra 300 Eur per metus gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Tai 500 Eur guli ant stalo ir nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kiek norim ir galim tuo pasinaudoti“, – sako Š. Ruzgys.

Šarūnas Ruzgys
Šarūnas Ruzgys
© DELFI / Domantas Pipas

Jis paskaičiuoja, kad jeigu uždirbama 1000 eurų ir dalyvaujama II pakopoje, tai papildomai prie „Sodrinės“ pensijos ateityje bus prisidedama apie 150–200 eurų per mėnesį. O III pakopa patrauklesnė tampa uždirbant virš 2000 tūkst. eurų. Tačiau prideda, kad rekomenduotų dalyvauti ir II ir III pensijų pakopoje, jei galimybės leidžia.

Nekilnojamas turtas – alternatyva?

Dar vienas iš taupymo būdų – indėliai. Tačiau analitikų teigimu šis būdas tinkamas tik trumpalaikiam taupymui, kadangi pajamingumas ten nėra didelis, pakankamų sumų pensijai sutaupyti gali ir nepavykti – papildomai nebūtų tiek sukaupta, kad padengtų padidėjusias kainas.

Kitas variantas – nekilnojamasis turtas (NT). Tačiau vien iš to pragyventi irgi nereikėtų tikėtis.

„Visais atvejais NT visam pasaulyje traktuojamas kaip geras diversifikavimo instrumentas. Jokiu būdu ne vienintelis. Turime suprasti, kad NT kaina ir likvidumas per krizes labai stipriai svyruoja. Jei susidėlioji strategiją, kad nusiperki modernų prabangų būstą, išėjęs į pensiją parduodi, nusiperki kuklesnį ir iš to pragyveni, tai viskas puiku. Bet jei nusiperka dviejų kambarių butą ir sako, kad čia bus mano pensija, tai tada sunku tuo patikėti būtų“, – sako Š. Ruzgys.

„Visų pirma reikės sukaupti lėšų, kad įsigytumėte tą būstą. Visų antra, jeigu tai nuomojamas būstas, tai neretai nutinka taip, kad jo vertė gali labai stipriai kristi, ypač įsileidus kažkokius nepatikimus gyventojus. Skandinavijoje ir apskritai pasaulyje yra instrumentų, kurie leidžia įkeisti būstą, pasiimti pinigais ir gyventi iki gyvenimo galo, ar apskritai žmonės parduoda savo būstą ir nuomojasi mažesnį, o už likusias lėšas gyvena. Tačiau Lietuvoje mes turime atvirkštinį dalyką. Mūsų senoliai neretai gyvena didžiuliuose butuose ir moka brangias komunalines paslaugas ir net galbūt neįsileidžia nuomininkų ir nenori parduoti to būsto. Tai neretai tampa našta, kai pensija maža ir dar tą būstą reikėtų išlaikyti“, – antrina J. Cvilikienė.

Pinigai fonduose – saugūs

Š. Ruzgio teigimu, visuomet yra verta pasidomėti pensijų fondų rezultatais. Nuo kitų metų visi fondai veiks pagal gyvenimo ciklo modelį – kol iki pensijos liko daug, investavimas bus rizikingesnis. Tačiau likus mažiau – konservatyvesnis.

LIPFA prezidentas patikina, kad fonduose esantys pinigai yra saugūs.

„Tai yra pakankamai solidus ir stipriai reguliuojamas, turbūt labiausiai taupymo instrumentas, skirtas paprastiems vartotojams Lietuvoje. Negana to, dar ir pigiausias. Įstatymas labai aiškiai nustato, kur ir kaip pensijų fondų valdytojas gali tas lėšas investuoti. Galbūt kyla žmonėms klausimų ar tas fondas gali bankrutuoti, tai reikia aiškiai atsakyti, kad fondas negali bankrutuoti niekaip. Visų pirma dėl to, kad pensijų dalyvių turtas yra atskirtas nuo banko ir nuo fondo valdymo bendrovės ir nuo depozitoriumo, kuris sudaro neutralesnius veiksmus ir iš dalies atlieka priežiūrą. Jų turtas atskirtas, pensijų fondas lėšas valdo tik patikėjimo teise. Jeigu valdymo bendrovė ar bankas – „ant šono“, tai joks bankroto administratorius čia rankos įkišti niekaip negali. Žmonės turėtų būti ramūs dėl to.
Dabar ar fondų valdytojas čia galėtų kažką „prisidirbti“? Nelabai, nes depozitoriumas, kuris tvirtina kiekvieną operaciją ir transakciją: tiek perkant, tiek parduodant vertybinius popierius, privalo prieš įstatymą atsakingai patikrinti ar tai atitinka reikalavimus. Trečia, fondams draudžiama naudoti išvestines finansines priemones kažką įkeičiant ar daug pasiskolinant. Lietuvoje veikiantys fondai niekaip negali tame dalyvauti ir nuo to dalyviai yra apsaugoti.

Vienintelė rizika yra rinkų svyravimai, su tomis žaidimo taisyklėmis visi sutinka. Žinom, kad reikia rizikos šiek tiek vien dėl to, kad uždirbtume šiek tiek daugiau nei infliacija“, – sako Š. Ruzgys.

Jis pripažįsta, kad neišvengiamai ekonomikoje yra svyravimai, tačiau net ir ištikus krizei, ilguoju laikotarpiu pajamingumas sugrįžta.

„Sodros“ virtualus patarėjas padės išsiaiškinti ką reikės daryti ir ką pasirinkti (DĖMESIO: ant kai kurių mobiliųjų įrenginių gali neveikti):

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

ES fondas padengs 75 proc. žuvininkystės sektoriaus išlaidų, atsiradusių dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą

Trečiadienį europarlamentarai balsavo už kompensacijas ES žuvininkystės sektoriui, siekdami...

Aukščiausias infliacijos epizodas nuo praėjusio amžiaus: ekonomistė prognozuoja liūdną liepą (1)

Kainų augimas Lietuvoje perkopė 20 procentų ribą, pigiausių prekių krepšelis brango net 16...

Savivaldybės nenori būti išlaikytinės, tačiau įrankių investicijų pritraukimui praktiškai neturi: jos atsakingos tik už tris mokesčius

Bandymai pasiūlyti geriau išvystytą infrastruktūrą yra praktiškai vienintelis būdas, kurį...

Karaliaus Mindaugo ir valstybės turtai: nuo aukso ir sidabro, iki čia pat suvalgomos duoklės maistu

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Turto bankas siūlo pažvelgti į pirmojo karaliaus ir...

VDAI pradėjo tyrimą dėl „Švaros brolių“ klientų duomenų saugumo

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl...

Top naujienos

Avulis apie visuotinį NT mokestį: dabar turėtų būti sprendžiama kita bėda

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad valdžia šiuo metu turėtų...

Istorikas sukritikavo sprendimą dėl Vytauto Landsbergio: tai daug pasako apie mūsų valdančiuosius (22)

Seimas nusprendė ir įstatymu patvirtino – profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos...

Delfi PliusDainius Sinkevičius

Dėl brendžio ir saldainių įkliuvusiai komisarei – tūkstantinė valstybės išmoka (2)

Darbo vietoje iš pavaldinės vienos verslininkės perduotą brendžio butelį ir saldainių dėžutę...

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino rusų kario išpažintį: tai visam gyvenimui, aš sergu

„Tai visam gyvenimui, aš sergu. Ar žinai, kiek lavonų mačiau?“, – tai dalis pokalbio, kurį...

Delfi Plius DELFI

Kad apsaugotų Putiną, Kremlius imasi beprecedenčių priemonių: tai panašu į paranoją (3)

Generolas Achatas Julaševas iš Kazanės paspaudė Rusijos prezidentui ranką Raudonojoje aikštėje...

Valstybės dienos proga – tradicinis priėmimas Prezidento rūmų vidiniame kieme: kvietimus gavo garbūs svečiai

Prezidentas garbius svečius liepos 6-ąją pakvietė į surengtą tradicinį Valstybės dienos...

Karas Ukrainoje. Ukraina Donecke susprogdino rusų amunicijos bazę – pasidalino vaizdo įrašais mūšiuose dėl Lysyčansko žuvo baltarusių bataliono vadas

Didžiojoje Ukrainos dalyje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Vietos...

Delfi PliusJurga Jurkevičienė

Italijos iškyšulys, kurį dar tik atranda turistai: nuo aitrių pipirų patiria orgazmą ir pamiršta visus Dievo įsakymus

Dar visai neseniai šis skambus Pietų Italijos regionas buvo vadinamas vienu skurdžiausių. Bet...

Verslas PliusGerson Freitas Jr.; Stephen Stapczynski; Anna Shiryaevskaya

Pasaulinė energetikos krizė aštrėja: dujos tampa naujo šaltojo karo varomąja jėga

Vieną ankstyvo birželio rytą nuošalioje Teksaso gamykloje, gaunančioje gamtines dujas iš JAV...