aA
Pernai pavasarį DELFI rašė apie vilnietį verslininką Andrių Stanislovaitį, jis Lietuvoje atrado naują neįprastą verslo nišą. Vyras pasakojo apie maistinių vabzdžių auginimo galimybes ir būdą užsidirbti didelę pinigų sumą iš svirplių ir jų miltų eksporto į užsienį. Praėjus pusmečiui Lietuvoje pridygo svirplių fermų, o beveik pusšimtis savininkų nežino, kur dėti egzotišką produkciją.
Maistinių vabzdžių ferma
Maistinių vabzdžių ferma
© DELFI koliažas (K. Čachovskij ir Alio.lt nuotraukos)

Maža to, vilniečiai augintojai įpykę ir kaltina A. Stanislovaitį apgaule, mat nė vienas nėra matęs jo didžiosios svirplių auginimo fermos, apie kurią jis garsiai kalbėjo žiniasklaidai ir mokymų metu.

Verslininkas DELFI pasakojo apie Vilniaus rajone, Buivydžių kaime, įkurtą 800 kv. m vabzdžių auginimo fermą, į kurios patalpas jis neva investavo beveik 150 tūkst. eurų. Šiandien šis pastatas stovi tuščias – be langų ir durų. A. Stanislovaitis tikina, kad vengdamas pašalinių žmonių fermą slepia kitu adresu.

DELFI trumpai
Verslininkas Andrius Stanislovaitis pernai DELFI pasakojo apie Vilniaus rajone įsikūrusią 800 kv. m maistinių vabzdžių auginimo fermą, į kurios patalpas jis neva investavo beveik 150 tūkst. eurų.
DELFI sulaukė laiškų iš kelių vabzdžių augintojų, kurie teigia investavę dešimtis tūkstančių eurų į naujas fermas, o dabar tikina prisiauginę niekam nereikalingų svirplių. A. Stanislovaitis esą žadėjo supirkti visą produkciją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra kur realizuoti svirplių.
Nė vienas iš augintojų taip ir nematė A. Stanislovaičio didžiosios svirplių fermos. Iš skelbimų portalo Alio.lt nuotraukų matyti, kad tai – visai apleistas pastatas. Verslininkas tikina, kad vengdamas pašalinių žmonių fermą slepia kitu adresu.
Verslininko teigimu, augintojai jungiasi į kooperatyvus, kurie veikia sėkmingai, o problemų kyla tik vilniečiams.
Vilniečiai augintojai teigia, kad norint prisijungti prie kooperatyvo, reikia pakloti dar 10 tūkst. eurų. Dalis augintojų praradę viltį ir nebenori investuoti daugiau pinigų.

Priaugino svirplių – nežino, ką daryti

Prieš pat Naujuosius metus redakciją pasiekė verslininko A. Stanislovaičio laiškas, kuriame jis džiaugėsi itin sėkmingu svirplių verslu. Per pusmetį esą atsirado daug bendraminčių, su kuriais bendromis jėgomis vyras užkariauja užsienio rinkas.

Vis dėlto DELFI sulaukė kelių vabzdžių augintojų, kurie galimai finansiškai nukentėjo nuo šio verslininko, laiškų.

„Labai daug žmonių patikėjo šio žmogaus pasakojimais, atvykę pas jį sumokėdavo 300 eurų už tariamus „mokymus“, ir dabar visoje Lietuvoje pilna augintojų, kurie patikėję juo ir priauginę svirplių nebežino, ką daryti, nes jis nepadarė nieko, ką buvo visiems žadėjęs“, – rašoma viename iš jų.

Susivilioję pažadais daug uždirbti lietuviai nusvilo: sąskaitos patuštėjo dešimtimis tūkstančių eurų
© DELFI / Kiril Čachovskij

DELFI susisiekė su keliais maistinių svirplių augintojais ir dar dviem vabzdžių auginimo mokymuose dalyvavusiais asmenimis. Keli kalbinti pašnekovai patvirtino, kad iš viso Lietuvoje šiandien yra daugiau nei 40 maistinių vabzdžių augintojų, kurie dalyvavo A. Stanislovaičio mokymuose ir į įrangą investavo iki keliasdešimt tūkstančių eurų.

Kaip pasakoja augintoja Ieva (tapatybė žinoma – DELFI), norint įsirengti mažiausią – iki keliasdešimt kvadratinių metrų – patalpą, reikia investuoti mažiausiai 10 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, daug augintojų į šią veiklą investavo ir 20 ar net 30 tūkst. eurų, nes norėjo erdvesnių patalpų, t. y. tikėjosi užauginti didesnį svirplių kiekį.

„Iš pradžių labai daug pinigų „sukišome“ paklausę jo rekomendacijų ir patyrėme didelį nuostolį. Investavome apie 15 tūkst. eurų – tiek maždaug reikėjo nurašyti į nuostolius. Kai įsirengėme fermą, supratome, kad, pagal Andriaus rekomendacijas, viskas klaidingai įrengta. Vadinasi, jis neturi jokios fermos, nes žmogus, kuris augina toną ir daugiau svirplių, turi tiksliai suprasti, ko jiems reikia. Šiandien mes – patyrę augintojai – žinome savo klaidas“, – nusivylusi pasakoja Ieva.

Šiandien augintoja turi apie 400 kg šaldytų maistinių vabzdžių, o džiovintų svirplių taip pat neva turi pilnas dėžes. Šiuo metu dalis jų guli šaldymo kamerose, greičiausiai, kaip sako augintoja, bus išmesti kompostui, mat atlikusi vabzdžių tyrimus Ieva suprato, kad jų niekam neparduos.

„Kiek esame priauginę svirplių ir juos užšaldę, visi – netinkami naudoti, nes tie svirpliai nėra sveiki. Nė vienas užsienio klientas jo nepirks. Iš Maisto ir veterinarijos tarnybos gavome patvirtinimą, kad svirpliai buvo netinkamai auginami“, – tikina Ieva.

Kita vilnietė svirplių augintoja Monika (pavardė žinoma – DELFI) po A. Stanislovaičio mokymų svirpliams auginti įsirengė apie 16 kv. m patalpą – jūrinį konteinerį, į kurį investavo 10 tūkst. eurų. Kaip ji pasakoja, A. Stanislovaitis pateikė skaičiavimus, kad, investavus 6 tūkst. eurų, per mėnesį augintojui grįžta 500 eurų.

Mano pirmas klausimas Andriui buvo dėl veterinarinės, nes žinau, kad be leidimų neužauginsi jokio gyvo padaro. Jis tuomet sakė, kad veterinarinė žiūri tik pašarą, ar šis tinkamas svirpliams. Pasirodo, kad Lietuvoje įregistruotas tik vienas ūkis, kuris užsiima ir internetine prekyba Kaune. Aš tapau antrąja augintoja, kuri Lietuvoje įregistravo ūkį. Be šios registracijos negalima realizuoti svirplių.
Augintoja Monika

Dalyvavusieji mokymuose pirmiausia verslininko neva klausė, ar užaugintus svirplius bus kur realizuoti. Kadangi Andrius esą žadėjo supirkti visą produkciją, žmonės pradėjo skolintis ir investavo savo pinigus į įrangą.

„Auginkit, tikrai realizuosime be problemų“, – A. Stanislovaičio pažadą cituoja Ieva. Laikui bėgant esą paaiškėjo, kad problema visgi egzistuoja – Lietuvoje realizuoti svirplių nėra kur.

„Visi žmonės yra apgauti, pinigus „sukišo“, patikėjo juo ir prisiaugino svirplių, o dabar laiko juos maišuose, šaldikliuose, – neturi kur dėti. Niekas jų nebeaugina, viskas nutraukta. Be to, niekas iš augintojų jo fermoje nesilankė ir jos nematė“, – pažymi vilnietė augintoja Monika.

Susivilioję pažadais daug uždirbti lietuviai nusvilo: sąskaitos patuštėjo dešimtimis tūkstančių eurų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mokymai – neva penktokų lygio

Visi kalbinti pašnekovai nusivylę A. Stanislovaičio mokymų kokybe, konsultacijos neva – penktokų lygio, o viskas, ką jis per juos kalbėjo, – nepasiteisino. Augintojai pasakoja, kad konsultacija, kaip užauginti svirplių, kainuoja 300 eurų. Dar 200 eurų esą kainavo fermos įrengimo konsultacija.

„Pagaminti 5 tonoms miltų reikia apie 15 tonų šaldytų svirplių. Andrius sakė, kad visai Lietuvai užteks to darbo, jūs tik plėskitės. Mes iš pradžių svarstėme, gal per mažą įsisteigėme fermą, gal skolintis reikėtų“, – prisiminė Ieva.

Dar vienas dalykas, kuris sukėlė įtarimų augintojams, – institucijų leidimai užsiimti vabzdžių auginimu.

„Pati esu ūkininkė – Pasvalio rajone auginu didelę avių bandą, todėl viską žinau, kaip yra su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Mano pirmas klausimas Andriui buvo dėl veterinarinės, nes žinau, kad be leidimų neužauginsi jokio gyvo padaro. Jis tuomet sakė, kad veterinarinė žiūri tik pašarą, ar šis tinkamas svirpliams.

Iškart susisiekiau su tarnyba. Pasirodo, kad Lietuvoje įregistruotas tik vienas ūkis, kuris užsiima ir internetine prekyba Kaune. Aš tapau antrąja augintoja, kuri Lietuvoje įregistravo ūkį. Be šios registracijos negalima realizuoti svirplių“, – pažymi Monika.

Manau, kad esmė buvo „prasukti“ mokymus, be jokių garantijų, kas bus po to. Galima bandyti daryti, gal po to kas nors išsivystys, bet šiandien viskas – pakibę ore. Bandžiau išklausti jo, su kuo dar galėčiau pasikalbėti, bet jis nedavė jokių kontaktų, nors kalbėjo apie augintojų asociaciją
Vilnietis Tomas

Atsisakė mokėti už mokymus

Mokymuose dalyvavęs, tačiau už juos nemokėjęs vilnietis Tomas (pavardė žinoma – DELFI) neva gana ilgai telefonu bandė išsiaiškinti, už ką bus mokami pinigai. A. Stanislovaitis, anot pašnekovo, aiškino, kad į 300 eurų kainą įeina teoriniai bei praktiniai mokymai fermoje, konsultacijos telefonu ir, kas buvo svarbiausia Tomui, tiesioginės sutartys su supirkėju. Tačiau, kaip jis pasakoja, Andrius negalėjo pažadėti pastarojo dalyko, tad vyras už mokymus neketino mokėti.

Tomas jau keletą metų vis svarstė imtis svirplių auginimo, o viešumoje pasirodžius istorijoms apie Andriaus fermą planavo į šią veiklą investuoti apie 30 tūkst. eurų.

Susivilioję pažadais daug uždirbti lietuviai nusvilo: sąskaitos patuštėjo dešimtimis tūkstančių eurų
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kiek suprantu, viskas, ką jis rodė, apsiriboja kiaušinių auginimu. Tai – toli nuo pramoninio auginimo, nes augina ne dėl produkcijos, o dėl kiaušinėlių. Andrius argumentavo, kad juos augina didžiajai fermai“, – sako jis.

„Manau, kad esmė buvo „prasukti“ mokymus be jokių garantijų, kas bus paskui. Galima bandyti daryti, gal kas nors išsivystys, bet šiandien viskas pakibę ore. Bandžiau išklausti jo, su kuo dar galėčiau pasikalbėti, bet nedavė jokių kontaktų, nors kalbėjo apie augintojų asociaciją“, – prisimena Tomas.

Svarstymai, ar didžioji vabzdžių ferma egzistuoja

Tiesa, svarbu paminėti, kad A. Stanislovaitis visus svirplių auginimo mokymus vedė ne Vilniaus rajone įsikūrusioje didžiojoje fermoje, apie kurią DELFI pasakojo pats verslininkas, bet Antakalnyje, daugiabučio namo rūsyje, kur įrengta nedidelė svirplių auginimo patalpa. Nė vienas iš kalbintų pašnekovų nematė didžiosios fermos. Būtent todėl augintojai abejoja, ar ji apskritai egzistuoja.

Augintojas Tomas priduria, kad A. Stanislovaitis vis delsė parodyti Buivydžių kaime įsikūrusią fermą dėl higienos reikalavimų, kas, anot jo, galbūt suprantama. Tačiau pats verslininkas, Tomo teigimu, žadėjo surengti „ekskursiją“ po fermą pernai rugsėjį, vėliau – spalį, galiausiai – lapkritį.

Ferma veikia 12 kilometrų spinduliu nuo kaimo (Buivydžių I – aut. past.). Vienas iš steigėjų patarė pasidaryti vieną adresą, nes po langais neatsiginsiu besitrinančių žioplių. Labai džiaugiuosi, kad taip ir padariau.
Andrius Stanislovaitis

„Pats netikrinau, gaila laiko, tačiau iš gražaus pasakojimo apie veikiančią fermą buvo pažadėta „ekskursija“ rugsėjo arba spalio mėnesį, o galiausiai mane informavo, kad tą fermą steigė trys asmenys, A. Stanislovaitis iš ten išeina, nes daugiau užsiima asociacijos veikla ir mokymais. Sutikim, istorija ne tik įtartina, bet netgi neįtikėtina“, – akcentuoja Tomas.

Maistinių vabzdžių ferma
Maistinių vabzdžių ferma
© alio.lt

DELFI kalbintas dar vienas šaltinis (vardas ir pavardė žinoma – DELFI) patvirtino, kad A. Stanislovaitis pateikė panašią versiją, kodėl jis negalįs aprodyti didžiosios vabzdžių auginimo fermos. Tačiau, anot šaltinio, verslininkas minėjo, kad užsiims vabzdžių perdirbimu, o fermą perėmė kažkas kitas.

„Kadangi jis gyrėsi, kad yra įsirengęs didelę fermą, norėjau pamatyti, kaip ji įrengta, kokie specifiniai reikalavimai. Mačiau tik buitinio tipo mažą kambariuką. Kiek mes tarpusavyje kalbėjome, nė vienas juo netikime“, – teigia šaltinis.

„Visiems augintojams sako, kad rūsyje – parodinė, bet tai – pagrindinė svirplių ferma. Yra daug kitų požymių, kad Andrius jos neturi: jei svirpliams trūksta maisto, augintojai prašo jo parduoti, bet jis neturi, neva yra užsakęs. Nuo dėklų ir maisto pirkimo iki įrengimo – viskas rodo, kad jis neįsivaizduoja, kaip reikia auginti didelį kiekį svirplių“, – priduria vilnietė Ieva.

Ji taip pat pasakoja, kad augintojai skambino į Buivydžių kaimo seniūniją ir atsakingų asmenų klausė apie fermą, kai kurie netgi važiavo jos patikrinti į vietą. Visur jie esą gavo tą patį atsakymą – šiame kaime nėra jokios veikiančios fermos. Maža to, istorijoje minimas pastatas Mokyklos g. stovi be langų ir durų.

Iš tiesų, kaip skelbia portalas Alio.lt, Buivydžių I kaime, Mokyklos g., už kiek daugiau nei 27 tūkst. parduodamas 805 kv. m apleistas pastatas. Registrų centro duomenys rodo, kad čia įregistruota UAB „Maistinių vabzdžių ferma“ buveinė, o jos atstovas – A. Stanislovaitis.

Niekam nerodo tikrosios fermos

DELFI susisiekė su verslininku A. Stanislovaičiu. Vyras tikina, kad ferma registruota – vienu, o faktiškai veikla vykdoma kitu adresu. Vis dėlto svirplių augintojas negali atskleisti tikslaus adreso, nes neva neatsigins smalsuolių po langais.

„Ferma veikia 12 kilometrų spinduliu nuo kaimo (Buivydžių I – aut. past.). Vienas iš steigėjų patarė pasidaryti vieną adresą, nes po langais neatsiginsiu besitrinančių žioplių. Labai džiaugiuosi, kad taip ir padariau. Paklausiau žmogaus, kuris turi panašių dalykų verslo patirties“, – komentuoja A. Stanislovaitis.

Maistinių vabzdžių ferma
Maistinių vabzdžių ferma
© alio.lt

Pašnekovas tikina, kad kitu adresu registruotoje fermoje įrengtos trys patalpos po 80 kv. m. Iš viso – apie 200 kv. m, beveik keturis kartus mažesnės patalpos, nei kad pavasarį pasakojo pats verslininkas. Visgi jis pridėjo, kad, skaičiuojant bendrai su pastatu, kuris gali būti pritaikytas ne tik svirpliams auginimui, vyras investavo apie 150 tūkst. eurų.

„Pastato plotas – apie 500 kv. m, kur galima auginti svirplius, bet visas bendras plotas su pagalbinėmis patalpomis ir pusrūsiais – didesnis“, – pažymi pašnekovas.

Rekvizituose žmonės rašo, kad visi turi svirplių, bet kai skambini žmonėms, nes noriu juos surinkti, pasirodo, vienas turi 12, kitas – 15 kg, o šaukia, kad turi daug. Rekvizituose prašiau užpildyti anketą, nes aš tai nežinau, kurie augina, o kurie ne. Jiems lengviau parašyti į DELFI, nei užpildyti man anketą.
Andrius Stanislovaitis

Paklaustas, kodėl niekam nerodo tikrosios svirplių auginimo vietos, A. Stanislovaitis kalba apie higienos reikalavimus ir tikina, kad keli augintojai, su kuriais jis artimiausiai bendrauja, joje lankėsi.

„Jei važiuotumėte į mokymus Suomijoje, niekas jūsų taip lengvai neįsileistų. Klaipėdoje (augintojai – aut. past.) įsirengė, įleisdavo žmones, ir atsirado kažkoks užkratas, tad visą fermą reikėjo iš naujo kurti. Vienareikšmiškai kalbame apie higienos reikalavimus. Aš jiems sakau – nuvažiuokite į „Kauno grūdus“, pažiūrėkite, kaip ten viskas vyksta. Kiek šansų, kad jus ten įleis?“ – pabrėžia vilnietis.

Visi miestai neva tvarkosi, išskyrus vilniečius

Anot A. Stanislovaičio, šiandien jis bendrauja su 30 augintojų, dalyvavusių jo mokymuose. Iš jų – apie 10 vilniečių, kurie nepatenkinti ir nežino, ką daryti su svirpliais.

„Klaipėda tvarkosi, Šiauliai ir Tauragė tvarkosi, Kaunas irgi ramiai sau sėdi. Problemos – tik su vilniečiais, kurie tarpusavyje nesusikalba, – visi kažko nori, bet nežino, ko. Su kuriais žmonėmis bendrauju, ruošiame bendradarbiavimo sutartis. Dar kiti augintojai mato, kad gali patys pardavinėti ir buriasi į komandas, tvarkosi pardavimo dokumentus“, – atkreipia dėmesį jis.

Pasak vyro, Klaipėdoje veikia kooperatyvas, į kurį susibūrė augintojai ir užsiima svirplių perdirbimu. Tas pats, anot jo, vyksta Tauragėje ir Raseiniuose, kur augintojai susispietė į kooperatyvą ir sausio pabaigoje įsteigė vieną rimtesnių ir didesnių kooperatyvų.

„Kiekvienas kooperatyvas turi savo taisykles, kada priima naujus pajininkus, narius ir t. t. Naujasis kooperatyvas turėjo būti Tauragėje, bet šoks link Šiaulių į kažkokias patalpas viename kaime“, – sako jis.

Andrius Stanislovaitis
Andrius Stanislovaitis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vilnietis, kaip anksčiau rašė laiške, su savo produkcija neva užkariauja užsienio rinkas kartu su Šiaulių kooperatyvu. Jo nariai maistinių vabzdžių neaugina, tik juos superka iš augintojų, gamina miltus ir juos eksportuoja.

„Iš Vilniaus yra viena moteris, su kuria planuojame sutartį, bet ji dar neturi reikiamo kiekio. Bus trys vilniečiai, kooperuosis, kad kartu turėtų pusę tonos svirplių“, – aiškina jis.

A. Stanislovaitis atkreipia dėmesį, kad „vilniečių komanda“ rengia susitikimus, apie kuriuos jo neinformuoja? „Sekmadienį vilniečiai darė susirinkimą, man skambino viena iš augintojų ir klausė, kada būsiu. Klausiu „kur?“ Atsakė, kad Raseiniuose daro susitikimą. Manęs nieks net nekvietė, jie bendrauja feisbuke, o aš jo net neturiu. Tai kaip aš galiu jiems pagelbėti?“ – svarsto pašnekovas.

Su vienais vienaip galiu kalbėtis, su kitais – kitaip. Su visais susitvarkau, vienintelis „hemorojus“ – žmonės aplink Vilnių. Vilniečiai išdidūs ir jiems nieko nereikia.
Andrius Stanislovaitis

„Gruodžio mėnesį matydamas, kaip tvarkosi kitų miestų augintojai, pats surinkau vilniečius ir pasiūliau daryti bendrą kooperatyvą, kuris rūpintųsi produkcijos perdirbimu ir realizacija. Nesutiko nė vienas – visi tik zyzia, bet nieko nedaro.

Tada pasakiau, kad Šiauliuose yra įmonė, kuri baigia įsirengti svirplių perdirbimo cechą ir ieško, iš ko pirkti šaldytos produkcijos. Ta įmonė šiandien ieško 20 augintojų, kurie sutiktų kas mėnesį pristatyti po 500 kilogramų šaldytų svirplių. Jie baigia tvarkyti savo patalpų ir įrangos higienos reikalavimus“, – dėsto A. Stanislovaitis.

Kvietė pildyti anketų, bet augintojai nebetiki

Po minėto vilniečių susitikimo, kaip jis toliau pasakoja, visiems dalyvavusiems asmenims verslininkas parašė trumpąją žinutę su klausimu: „Kiek sausio mėnesį turėsite šaldytų svirplių, kuriuos galėsiu siūlyti klientams?“ Atsakymus neva gavo tik iš dviejų augintojų, su jais rengia bendradarbiavimo sutartis. Kaip akcentuoja, visi, kurie augina ir nori pardavinėti svirplius, tikrai randa, kur juos parduoti. Vieni anksčiau, kiti vėliau.

Susivilioję pažadais daug uždirbti lietuviai nusvilo: sąskaitos patuštėjo dešimtimis tūkstančių eurų
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Rekvizituose žmonės rašo, kad visi turi svirplių, bet, kai skambinu žmonėms, nes noriu juos surinkti, pasirodo, vienas turi 12, kitas – 15 kg, o šaukia, kad turi daug. Rekvizituose prašiau užpildyti anketą, nes aš juk nežinau, kurie augina, o kurie ne. Jiems lengviau parašyti į DELFI, nei užpildyti man anketą“, – aiškina vilnietis.

Augintoja Ieva patvirtino, kad iš A. Stanislovaičio gavo žinutę, tačiau, kaip ir kiti augintojai, nežino, kaip į ją reaguoti. „Jis kvietė pildyti anketą, kad žmonės rašytų, kiek kas turi svirplių. Papigiai supirks ir perduos kooperatyvui, o jis gaus pelno. Visas jo planas atrodo taip.

Su kitais augintojais bendraujame el. laiškais ir feisbuko grupėse. Niekas jo nenori priimti į grupes, mano dauguma pažįstamų jį ignoruoja, nes niekas juo nebetiki. Visi suprato – viskas, ką jis darytų, – apgaulė“, – nusivylimo neslepia Ieva.

Jungtis į kooperatyvą – dar 10 tūkst. eurų

Pašnekovė taip pat patvirtina A. Stanislovaičio žodžius, kad Lietuvoje po truputį kuriasi vabzdžių perdirbimo kooperatyvų, bet niekas garsiai esą apie tai nekalba. „Mane irgi kvietė jungtis į kooperatyvą. Nesijungiu, nes pajus – 10 tūkst. eurų. Aš neturiu tokių pinigų. Ir taip fermai esu išmetusi labai daug“, – pripažįsta vilnietė.

„Andrius vilniečiams sakė laukti, nes prie Vilniaus kuria perdirbimo cechą, žadėjo iš mūsų pirkti ir tame ceche perdirbinėti. Visi laukia. Žmonės gruodžio mėnesio susitikime tikėjosi, kad jis pasiūlys kokią nors judėjimo kryptį. Andrius pasakė, kad bus Klaipėdos atstovas, nes jungiasi į kooperatyvą su Klaipėda, o mums pasiūlė patiems tvarkytis, kaip norim. Jis kalbėjo, kad šiuo metu Klaipėdoje, Kaune kuriasi kooperatyvas, bet su jais nebendrauja, nes yra susipykęs. Šiauliuose ir Raseiniuose taip pat kažkas kuriasi, bet irgi apie tai nieko nežino“, – aiškina Ieva.

Susivilioję pažadais daug uždirbti lietuviai nusvilo: sąskaitos patuštėjo dešimtimis tūkstančių eurų
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Dabar bendraujame su keliais augintojais, bet visiškai atsiriboję nuo Andriaus. Nebesijungiame su juo į jokį kooperatyvą, nes matome, kad viskas yra tik pažadai; ne paslaptis, kad jungiantis į kooperatyvą vėl reikia pinigų“, – pažymi kita svirplių augintoja Monika.

Komentuodamas pažadus supirkinėti svirplius iš augintojų A. Stanislovaitis pabrėžia, kad su kiekvienu žmogumi jis tarėsi skirtingai ir visiems nedalijo pažadų: „Su vienais vienaip galiu kalbėtis, su kitais – kitaip. Su visais susitvarkau, vienintelis „hemorojus“ – žmonės aplink Vilnių. Vilniečiai išdidūs ir jiems nieko nereikia.“

Kaip jis pasakoja, šiandien svirplių supirkimo sutartis su augintojais pasirašo Šiaulių kooperatyvas, kuris superka produkciją. „Arba Klaipėda, bet nežinau, kiek jie supirkinėja, kiek patys augina. Čia kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Kas pasirašo sutartį, tyliai ramiai sau augina ir nesuka galvos“, – sako jis.

Įsteigė Vabzdžių augintojų asociaciją, kurioje – nė vieno nario

A. Stanislovaitis pavasarį DELFI pasakojo planuojantis Klaipėdoje steigti Vabzdžių augintojų asociaciją, kooperuotis ir bendrai siūlyti produkciją prekybos tinklams. Kalbinti augintojai patvirtino, kad visgi asociacija buvo įkurta, išrinkti 7 valdybos nariai: vieni atsakingi už pardavimą, kiti – už teisinę bazę ir pan. Tačiau asociacija esą naujų narių taip ir nepriėmė, o šiuo metu visai nefunkcionuoja.

„Visi augintojai norėjo tapti nariais, galėjo sumokėti simbolinį mokestį. Lietuvoje svirplių auginimas – nauja veikla. Kai veiki asociacijos vardu, gauni daugiau atsakymų iš valstybės institucijų, iš užsienio lengviau atsako į užklausas ir rimčiau žiūri. Augintojai pildė anketas, kuriose nurodė asmens duomenis; kur jie nukeliavo, niekas nežino“, – aiškina Ieva.

Pats A. Stanislovaitis paaiškino, kokiais tikslais Vilniuje buvo įsteigta ši asociacija ir kodėl šiandien nė vienas augintojas į ją negali įstoti:

„Pirmiausia, kad galėtume įteisinti svirplius, kaip galimus valgyti žmonėms, nes šiandien tai – pašarinis dalykas. Antra, kad kurtume programas, kalbant apie Europos Sąjungos finansavimą. Trečia, bendravimas su valstybinėmis institucijomis.

Buvo išrinkta valdyba ir jau pradėjo dirbti. Asociacija bendravo su Nacionaline mokėjimo agentūra, kurios darbuotojai buvo atvažiavę, – keleriems metams į priekį jie kuria paramos programas, nes šiandien nė vienos paramos nėra. Taip pat organizuojami renginiai su augintojais.

Susivilioję pažadais daug uždirbti lietuviai nusvilo: sąskaitos patuštėjo dešimtimis tūkstančių eurų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Yra kelios feisbuko augintojų grupės. Jei kas nors vyksta, kurie nori, tie dalyvauja. Žmonės zyzia ir jiems visas pasaulis griūva, nes nieks jų nepriima į asociaciją. Tiesiog asociacijos narių dabar nėra nė vieno. Įsteigėme, išsirinkome asmenis, kas už ką atsakingi. Jei priimtume naujų žmonių, iš jų imtume pinigų, atsiranda buhalterija ir t. t. Stojamasis ir metinis palaikymo mokestis – 100 eurų. Asociacijos valdybos susirinkime, kaip prezidentas, sakiau: iš žmogaus paimsiu pinigų ir jam nieko neduosiu; kam man to reikia.“

Planuoja imtis teisinių veiksmų

Vyras per susirinkimus augintojų neva klausia, kas pasikeis, jei šie taps asociacijos nariais. „Jie nelabai įsivaizduoja, nes galvoja, kad, jei priims į asociaciją, iškart ateis 20 klientų, kurie pirks iš jų svirplius. Taip nėra. Žmonės jungiasi su panašiais kiekiais ir panašia produkcija į kooperatyvus ir taip parduoda svirplius. Jie galbūt nelabai įsivaizduoja, ką ta asociacija veikia. Apskritai asociacija, kaip juridinis vienetas, negali turėti pelno ir jo siekti. Eksportu užsiima kooperatyvai“, – aiškina jis.

Vis dėlto dalis augintojų, atidavę savo paskutines santaupas ar pasiskolinę didžiules sumas, vis dar nepraranda vilties, kad situacija pasikeis. Anot vienos augintojos, kai kurie žmonės jau išsiuntė žinutes A. Stanislovaičiui su atsakymais apie auginamus svirplius ir laukia tolimesnių veiksmų. Tačiau dalis augintojų svarsto imtis teisinių veiksmų, mat jau yra pavargę nuo verslininko pažadų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(85 žmonės įvertino)
4.0235

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (9)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Palangos savivaldybė ieško projektuotojų Vytauto Kernagio alėjai (5)

Palangos savivaldybė ieško įmonės, galinčios suprojektuoti Vytauto Kernagio alėją.

Grybauskaitė apie derybas dėl ES biudžeto: vakar jos žlugo (16)

Baigusi kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad penktadienį derybos dėl Europos...

Aušvico muziejus reikalauja, kad „Amazon“ iš prekybos pašalintų nacių propagandos knygas (1)

Aušvico muziejus pareikalavo, kad JAV internetinės prekybos milžinė „Amazon“ iš prekybos...

Koronaviruso poveikis Lietuvos verslui gali pasijusti pavasarį (1)

Koronaviruso protrūkis Kinijoje jau ima veikti ir Lietuvos verslą – vienoms įmonėms...

Top naujienos

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (9)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Zoologijos sodo šeimininkas pratrūko: o kas tas gyvūnų teises sugalvojo? (111)

Kol gyvūnų teisių gynėjai baisisi sąlygomis Klaipėdos zoologijos sode, jo šeimininkas...

Veryga – apie koronaviruso baimę: jau buvome tokioje situacijoje, kai pritrūko vaistų (6)

Pasaulis vis dar gyvena koronaviruso baime. Nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius Kinijos...

Grybauskaitė įvertino valdžią ir derybose dalyvavusį Nausėdą (559)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Knygų mugės svečiams šeštadienį pristatė dvi...

Ko gero, geriausia gyvenime diena: patyčias kentęs devynmetis lydėjo Australijos regbio žvaigždes (19)

Patyčias kentęs devynerių Quadenas Baylesas tapo ryškiausia persona Australijoje, šeštadienį...

Ką reikia žinoti investuojant į mišką (3)

Lietuvoje nukritus miškų kainoms, pradėta domėtis investicijomis į nebrandžius miškus....

Ką daryti, kai stabdant ima „mušti vairą“ ar vibruoti stabdžiai? (3)

Pavasariop, ilgėjant dienoms, vis dažniau vairuotojai išsiruošia į tolimesnes keliones. Kaip tik...

Rinktinės katastrofa Belgijoje: sudegę Maskoliūno vafliai, apsisukęs prezidentas ir kolektyvinė atsakomybė specialiai Krepšinis.lt iš Monso (221)

„Vienintelis žodis – gėda. Neatsimenu, kad taip beviltiškai būtume pralaimėję. Žaidėme ne...

Kristina Sabaliauskaitė: priekaištai man atskleidė neišprusimą ir tingėjimą domėtis (60)

Šeštadienį Vilniaus knygų mugėje pristatydama knygą „ Petro imperatorė “ jos autorė...

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos 3 veiksmingi būdai (179)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

|Maža didelių žinių kaina