Prezidentas užsiminė, kad susitikime aptartos ir pagalbos priemonės verslui.
„Šiandien buvo daug diskutuota pirmiausia per energetinių išteklių brangimo prizmę. Manau, kad tie sprendimai kartu su Energetikos ministerija galėtų gimti artimiausioje ateityje“, – trumpai pristatė jis.
Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) taryba raštu kreipėsi į prezidentą su priemonių siūlymais dėl išaugusių energetikos ir maisto kainų.
SVV tarybos duomenimis, per 2021 m. gruodį elektros energijos ir šildymo kainos, palyginus su 2021 sausio-lapkričio mėnesių vidurkiu atskirose SVV gamybos, prekybos ir paslaugų įmonėse, išaugo nuo 1,8 iki 4,4 karto.
Be to, kaip nurodo taryba, SVV įmonės, ypač regionuose, dar neatsigavo dėl veiklos suvaržymų pandemijos metu ir klientų srautų sumažėjimo.
Savo rašte SVV atstovai ragina Vyriausybę suteikti 50 proc. kaštų už elektros energiją ir šildymą kompensaciją SVV pagal faktines sąskaitas už 2021 m. gruodžio – 2022 m. gegužės mėnesių laikotarpį. Taip pat taikyti 0 PVM tarifą būtiniausių vietinės gamybos maisto produktų krepšeliui, t. y. vaisiai, daržovės, duonos, pieno, mėsos produktai.
Be kita ko, siūloma pasirašyti memorandumą, kuriuo prekybininkai ir SVV, gavę subsidijas ir kompensacijas, įsipareigotų nedidinti kainų ir taip prisidėtų prie kainų šuolio ir infliacijos suvaldymo.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad dėl konkurencijos teisės apribojimų negalimi jokie susitarimai dėl kainų, net jei jais būtų siekiama pačių geriausių tikslų.
Aptartos ilgalaikės pagalbos priemonės
SVV tarybos atstovas Dalius Serafinas Delfi išsamiau papasakojo apie šiuos siūlymus ir kas buvo aptarta susitikime su prezidentu. Jis pabrėžia, kad išsamiau buvo aptartos tik ilgalaikės pagalbos priemonės, tačiau, kaip verslui pagelbėti čia ir dabar, nebuvo kalbėta.
„Buvo kalbama apie PVM sumažinimą, energetikos sąskaitų kompensavimą ir atsparumo didinimą energetikos krizėms, t. y. SVV įtraukimą į atsinaujinančios energetikos programą. Tam būtų skirta apie 150 mln. eurų, būtų energetinių bendrijų kūrimas, skatinama kooperacija, kad smulkus verslas ir gyventojai pasistatytų atsinaujinančios energetikos jėgaines, naudojant subsidijas iš 150 mln. eurų, plius būtų kalbama su bankais, kad suteiktų paskolas.
Trumpalaikėje perspektyvoje kaip padengti patiriamus nuostolius – konkrečių priemonių ir pažadų negirdėjau“, – sako D. Serafinas.
Prašyme prezidentui SVV taryba prašo verslui padengti pastarųjų 6 mėnesių 50 proc. išaugusių energetikos sąskaitų.
„Turime tokį prašymas, bet ar jis bus įgyvendintas – neaišku. Apie gyventojų sąskaitų kompensavimą kažkokiomis formomis kalbama, bet iš kitų dalyvių lūpų, kad kažkas siūlytų padėti SVV, nieko nebuvo girdėti. Mes laikysimės savo pozicijos, kad būtų kompensuota, nes tiek mūsų, tiek ir kitų socialinių partnerių tyrimai rodo, kad sąskaitos išaugo dvigubai ir daugiau, todėl būtų sąžininga jas iš dalies padengti“, – mano SVV atstovas.
Siūlo taikyti 0 PVM maisto produktams
Anot pašnekovo, smulkiam verslui aktualus maisto produktams nulinis PVM. Taip pat siūloma pakelti PVM ribą iki 85 tūkst. eurų. Tai neva leistų įvairių verslo formų smulkiesiems verslininkams sąžiningai deklaruoti pajamas, jaustis oriai, mokėti visus mokesčius, didinti socialinio draudimo įmokas, taip pat skatintų individualios veiklos plėtrą ir konkurencingumą, amortizuojant kainų kilimą.
„Bet čia diskusija – kas sudarys būtiniausių produktų krepšelį ir kaip padaryti, kad vietos gamybos maistas būtų labiau remiamas, nes jei bus mažinama bendrai, tai nebus taikli priemonė. Mūsų siūlymas buvo, kad PVM mažinimas būtų SVV gamintojams, daugiau kalbame apie smulkų verslą, kurio pajamos neviršija PVM ribos.
Kompleksiškai sprendžiant šį klausimą, reikėtų PVM ribą pakelti iki 85 tūkst. eurų. Nes kai anksčiau buvo 150 tūkst. litų riba, ji buvo perskaičiuota į 45 tūkst. eurų, tai buvo prieš daug metų, per tą laiką kainos kilo daugiau nei dvigubai, o PVM riba liko sena. Todėl būtų sąžininga PVM ribą didinti iki 85 tūkst. Tokiu atveju smulkūs gamintojai, pieno produktų, vaisių, daržovių, gyvulių augintojai patektų į ne PVM mokėtojų grupę ir vartotojams galėtų vietos produktus realizuoti pigiau. Valstybė dėl to nepraloštų, nes vartotojai išleistų daugiau stambesniame versle ir PVM būtų surenkamas. Tai būtų ilgalaikė priemonė“, – pasakoja D. Serafinas.
Padaugės bankrotų ir spaudimo socialinei sričiai
Kaip sako smulkaus verslo atstovas, įmonių situacija sudėtinga.
„Labai įvairiai: yra smulkus ir vidutinis verslas, dirbantis mažoje erdvėje, jis bus mažiau paveiktas, o kiti teikia paslaugas didelėse erdvėse, vartoja daug energijos ir elektros, tai toks verslas sulaukia dvigubai didesnių sąskaitų, o kartais iki 4 kartų didesnių, lyginant su praėjusiais metais. Tai ir kirpyklos, sporto klubai, baseinai.
Pastarieji naštą bando perkelti į kainą ir kompensuoti padidėjimą, bet kas išgalės mokėti, ar tėveliai galės mokėti, tai automatiškai praranda klientų. Užsisuka tokia spiralė. Iš kitos pusės, padidinę kainas ilgai netemps, kompensuodami energetinių kaštų padidėjimą. Tada praras klientų. Situacija nepavydėtina“, – vertina jis.
D. Serafino teigimu, gresia ir bankrotai.
„Tada padaugės bankrotų, padidės spaudimas socialiniame sektoriuje, reikės dalinti daugiau paramos per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją didesniam kiekiui žmonių. Bankrutavus smulkiam verslui, atsiras gyventojų, neturinčių pajamų. Ministrė sakė, kad tokių prašančių kompensacijų išaugo dvigubai per pastaruosius mėnesius“, – pažymi jis.
Anot pašnekovo, greičiausiai paramos priemonės pasieks gyventojus, bet ne SVV.
„Iš SVV programos priemonių nebuvo pasakyta, kada konkrečiai kokia pagalbos priemonė verslą pasieks. Užsiminta tik, kad apie infliacijos mažinimo priemones bus aptariama neeilinėje Seimo sesijoje. Bet kaip pasisakė frakcijų atstovai, panašu, kad tiek maisto PVM, tiek gyventojų šildymo kompensavimą parems“, – sako D. Serafinas.
Vainienė: prekybininkai niekada neprašytų ir nesikreiptų pagalbos
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė Delfi teigė, kad susitikime su prezidentu aptarė mažesnio PVM maisto produktams ir kokią įtaką tai turėtų kainoms klausimą.
„Atsakiau, kad asociacijoje apie tai visai nesikalbame, aš tikrai nežinau įmonių vidinių reikalų, kas vyksta su tiekėjais, įmonės tarpusavyje konkuruoja kainomis, o nėra derinamos. Tai geroji žinia vartotojams, nes tai užtikrina, kad jie gauna mažiausią tuo metu įmanomą kainą. Dėl PVM esame neutralūs, koks būtų nustatytas, tokį ir įgyvendintume“, – sako R. Vainienė.
„Dėl pandemijos labai užaštrėjęs vienodų verslo sąlygų klausimas, ypač dėl karantino, kai vieni dirbo, o kiti ne, jeigu būtų leidžiamasi į diskusijos, kurios prekės yra būtinosios, turbūt nerastume visus tenkinančio sąrašo. Kiekvienas turėtų argumentų, kodėl čia jų prekė yra būtinoji“, – pridūrė ji.
Susitikime kilo klausimas ir dėl memorandumo: „Atsakiau, kad dėl konkurencijos teisės apribojimų negalimi jokie susitarimai dėl kainų, net jei jais būtų siekiama pačių geriausių tikslų.“
Paklausta, ar asociacijos nariams, didiesiems prekybininkams, aktualus energetinių kaštų brangimo klausimas ir išlaidų kompensavimas, ji patikino, kad įmonės niekada neprašytų ir nesikreiptų pagalbos.