„Tarpinė stotelė“


„Taip nebūna, kad be rezultatų. Yra rezultatas, kuris nėra galutinis. Vis dėlto yra tam tikra tarpinė stotelė. Taip, buvo sunki naktis, buvo dvišalės derybos, buvo mėginimas dirbti dviejų grupių formatu – tos šalys, kurios vadinamos „taupiosiomis“ – Nyderlandai, Danija, Švedija ir Austrija bei 17 valstybių, kurioms ypatingai svarbūs sanglaudos tikslai. Mes esame taip pat šioje 17 valstybių grupėje“, – pasibaigus specialiajai Europos Vadovų Tarybai (EVT) žurnalistams teigė G. Nausėda.

EVT susitikimas nuo pat pradžių buvo labai įtemptas ir permainingas. Vyko intensyvūs tiek dvišaliai, tiek daugiašaliai pokalbiai. Teigiama, kad EVT pirmininkas Charlies’is Michelis derybas ketvirtadienį pradėjo nuo 9 val. ryto ir baigė penktadienį 7 val. ryto (su G. Nausėda derybos įvyko 3 val. nakties Briuselio laiku), o po valandos miego vėl įsisuko į derybų maratoną.

Penktadienio paryčiais ES lyderiai išsiskirstė neturėdami vilties, kad bus pasiektas susitarimas. „Taupusis ketvertas“ – Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija – blokuoja bet kokį sutarimą dėl bendro biudžeto dydžio.

2021 m. ateis greičiau, nei mes tikimės, bet manau, kad rasti sutarimą galima per artimiausią mėnesį, skeptiškai vertinant, per dvejus mėnesius.

Šios šalys, kurios vienos daugiausiai sumoka į ES biudžetą, siekia, kad DFP būtų 1 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. Ch. Michelio pateiktame pasiūlyme numatoma, kad biudžetas bus 1,074 proc. (1,084 trln. eurų). Anksčiau Europos Komisija siūlė dar didesnį DFP – 1,11 proc. (1,105 trln. eurų), o Europos Parlamentas – net 1,3 proc. Lietuva pasisako už didesnį ES biudžetą.

„Jei šalys nepakeis savo pozicijos, mes tikriausiai skrisime namo šiandien. Nėra apie ką kalbėti“, – penktadienį ryte teigė Čekijos premjeras Andrejus Babišas.

Permainingos derybos


Vis dėlto penktadienį iki vidurdienio nuotaikos ėmė taisytis po to, kai į „taupiojo ketverto“ susitikimą įstraukė du Europos sunkiasvoriai – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Būtent po jo nutarta tęsti EVT – esą „taupusis ketvertas“ „sušvelnėjo“, o Ch. Michelis pažadėjo pateikti naują DFP pasiūlymą, kur atsižvelgta į šių šalių reikalavimus.

Vyko ir kitų šalių susitikimai.Prezidentas G. Nausėda dalyvavo dviejuose už didesnį DFP pasisakančių Sanglaudos draugų grupės susitikimuose, taip pat buvo susitikęs su „taupiuoju ketvertu“.

„Diskusijos pabaigoje pajutau, kad norima suartėti ir ieškoti kažkokių kompromiso taškų, bet apmaudu, kad mūsų pokalbiai baigėsi, nes buvo kitos diskusijos. Manau, kad ir jiems dar reikia laiko pamąstyti, įsisąmoninti tuos reikalavimus, kuriuose kelia 17 Sanglaudos valstybių“, – apie susitikimą su „taupiuoju ketvertu“ kalbėjo G. Nausėda. .

Po vieno iš Sanglaudos grupės susitikimo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas įkalė dar vieną vinį į susitarimo dėl ES biudžeto karstą. Jis pareiškė, kad sieks net 1,3 proc. ES biudžeto, t.y. ką siūlo Europos Parlamentas, kuris ir pats netiki, kad toks dydis įmanomas. Diplomatai taip ir nesuprato ar V. Orbanas rimtai, ar tiesiog „trolina“ „taupųjį ketvertą“.

Lietuvai netinka


Galiausiai penktadienio vakarą ES valstybių vadovai sulaukė Ch. Michelio pasiūlymo, bet jis apdairiai buvo pavadintas „techniniu pasiūlymu“, o ne pasiūlymu dėl biudžeto („nego-box“). Mat po Vengrijos premjero pareiškimų tapo aišku, kad pervargę ES lyderiai nesusitars, todėl Ch. Michelis pasiliko dar vieną galimybę, pateikti „tikrąjį“ pasiūlymą.

„Techniniame pasiūlyme“ DFP dydis sumažinamas iki 1,069 proc. (suapvalinama iki 1,07 proc.), t.y. kiek anksčiau siūlė Suomija – apie 1,087 trln. eurų. Taip pat suteikti papildomi 4,8 mlrd. eurų Sanglaudai bei kitoms sritims.

„Vienais straipsniais, kaip Sanglaudos fondo atveju, 4,8 mlrd. eurų didėja pozicija, tačiau karinio mobilumo srityje nebelieka nieko, t.y. iš 2,5 mlrd. liko 1,5 mlrd., dabar – 0 eurų. Yra numatyta taip pat tiesioginėms išmokoms papildomi 2 mlrd. eurų, Kaimo rėmimo fondui – 2,4 mlrd. eurų papildomai. Bet visa tai yra bendros sumos ir kuomet jos išsiskirstys visoms šalims, pamatysime, kad tos sumos nėra tokios įspūdingos Lietuvai. Man atrodo, kad šie pasiūlymai kol kas yra nepakankamai ambicingi. Reikia ieškoti sprendimų“, – pateikė Lietuvos požiūrį G. Nausėda.

„Mūsų akimis žiūrint šitas pasiūlymas kol kas nėra pakankamai ambicingas, kad būtų įgyvendinti ne tik Sanglaudos tikslai, bet ir Bendrosios žemės ūkio politikos tikslai“, – pridūrė jis.

Bet visa tai yra bendros sumos ir kuomet jos išsiskirstys visoms šalims, pamatysime, kad tos sumos nėra tokios įspūdingos Lietuvai. Man atrodo, kad šie pasiūlymai kol kas yra nepakankamai ambicingi.

Ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES šalims „techninis pasiūlymas“ ekstazės nesukėlė, todėl lyderiai netęsė derybų ir išsiskirstė.

„Mes pamatėme, kad tiesiog esame dar truputi per toli vienas nuo kito, todėl sutarėme kol kas išsiskirti keletui savaičių“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Kita EVT turėtų įvykti kovo mėnesio pradžioje.

„2021 m. ateis greičiau, nei mes tikimės, bet manau, kad rasti sutarimą galima per artimiausią mėnesį, skeptiškai vertinant, per dvejus mėnesius“, – kalbėjo G. Nausėda ir pakartojo Lietuvos derybinius prioritetus: „Mūsų prioritetai yra du – kautis dėl didesnio Sanglaudos fondo. Kaip minėjau, mes jau laimėjome 200 mln. eurų (kompensacija už emigracija) – tai niekur nedings. Ir antrasis mūsų kovos laukas, iš svarbesnių (visų neminėsiu), – tiesioginės išmokos žemdirbiams ir konvergencija.“