Seimas penktadienį turėtų balsuoti dėl naujos redakcijos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo. Jame, be kita ko, numatyta, kad dėl tokių dalykų, kaip ryšiai su užsienio valstybių žvalgybomis ar teroristinėmis organizacijomis, būtų tikrinami ir įmonėse veikiančių profesinių sąjungų ar darbo tarybų pirmininkai.
„Į strateginėse įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal užimamas pareigas netikrinami. Iš jų profesinės sąjungos išsirenka pirmininką.
Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jie nebūtinai gali būti patikrinti.
Turint omeny, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantis veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą įtaką minėtų įmonių darbuotojams ir panašiai“, – aiškinama L. Kasčiūno pataisoje.
Susirūpino dėl Ignalinos AE
L. Kasčiūnas DELFI aiškino, kad šiuo metu įstatymuose yra spraga, kurią jo pasiūlymas užtaisytų.
„Profsąjungos irgi gauna informacijos apie ekonominius planus ir t.t., o paskui ta informacija gali patekti į nepatikimas rankas.
Yra realių situacijų, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės atveju, kuri yra strateginė ir ypač svarbi įmonė, ten veikia profsąjunga, kuriai vadovauja žmogus, neturintis Lietuvos pilietybės“, – sakė konservatorius.
DELFI susisiekė su L. Kasčiūno įvardintu Ignalinos AE nepriklausomos profsąjungos pirmininku Vladimiru Draniku, tačiau jis teigė, kad su siūlomu įstatymo pakeitimu nėra susipažinęs.
„Man tai nauja ir netikėta informacija“, – sakė jis.
Išsamiau apie L. Kasčiūno pataisos poveikį Ignalinos AE profsąjungoms DELFI pakomentavo V. Draniko pavaduotoja Ilona Nekrošienė.
Ji paaiškino, kad konkrečiai jų atveju niekas nepasikeistų, nes atominės elektrinės darbuotojai ir taip yra tikrinami.
„V. Dranikas yra atominės elektrinės darbuotojas ir tam, kad turėtų teisę patekti į kontroliuojamą zoną, turi užpildyti Valstybės saugumo departamento patvirtintą anketą, kur tikrinama dėl nacionalinio saugumo. Ten sutinkame būti patikrinti sveikatos, bankų ir kitais klausimais“, – aiškino ji.
Pašnekovė dar pažymėjo, kad Ignalinos AE galioja Branduolinės energetikos įstatymas, kuriame taip pat numatyta, kas negali dirbti objekte. Tai asmenys, turintys problemų su alkoholiu, susiję su teroristinėmis organizacijomis ar užsienio valstybių žvalgybomis ir t.t.
„Tai, kas išdėstyta įstatymo pakeitime – perkelta iš Branduolinės energetikos įstatymo“, – apibendrino I. Nekrošienė.
Vis dėlto, ji pažymėjo, kad ne visi profesinių sąjungų pirmininkai gali būti jų atstovaujamų įmonių darbuotojai. Būtent jiems L. Kasčiūno pataisa aktualiausia.
Tačiau I. Nekrošienė šiuo aspektu įžvelgė prieštaravimą Profesinių sąjungų įstatymui.
„Yra įtvirtinta laisvė jungtis į profesines sąjungas. Tai nepriklauso nei nuo pilietybės, nei nuo kitų dalykų, nes visi turi teisę stoti į profesinę sąjungą.
Kitas punktas, kad profesinės sąjungos Lietuvoje veikia laisvai ir savarankiškai, t.y. turi laisvę rinkti savo atstovus, formuoti savo veiklą ir panašiai“, – komentavo vienos iš Ignalinos AE profsąjungų atstovė.
Jei reikės, patikrins
L. Kasčiūno pasiūlymui nepritaria ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Jo manymu, neaišku, kaip strateginių įmonių profesinių sąjungų vadovai turėtų būti tikrinami.
„Be to, vargu ar tikslinga tai įtvirtinti įstatymu. Specialiosios tarnybos matydamos rizikas turėtų reaguoti ir tikrinti įtarimą keliančius asmenis ir be įstatymo įpareigojimo tikrinti konkrečią pareigybę.
Kokiais būdais ir aplinkybėmis tikrinami asmenys turėtų žinoti specialiosios tarnybos, nes tai jų veiklos sritis“, – komentavo ministras.
Tuo metu profsąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas A. Černiauskas sakė, kad L. Kasčiūno pataisa yra absurdiška ir Lietuvą užsienio valstybėms parodys kaip ne itin nutolusią nuo Rusijos valdymo principų.
„Tik taip galima pavadinti norą leisti teisėsaugai tikrinti tam tikrų įmonių profesinių sąjungų vadovus. Deja, tokios iniciatyvos tik parodo Seimo narių teisinį neišmanymą. Lietuvos profesinės sąjungos jau ruošiasi informuoti Europos profesinių sąjungų konfederaciją, nes yra įsitikinusios – šalyje kuriamas neregėtas precendentas“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė jis.
A. Černiausko manymu, Seimo Ekonomikos komiteto sprendimas dėl šalies strateginėse įmonėse veikiančių profsąjungų vadovų patikros yra ne tik nepagrįstas, bet ir juokingas.
„Taip atskleidžiamas jo narių visiškas nesigaudymas situacijoje. Tokiame svarbiame komitete norėtųsi daugiau kompetencijos ir įsigilinimo į tuos dalykus, dėl kurių priimami sprendimai. Džiaugiamės, kad bent ūkio ministras V. Sinkevičius iškart pasakė tam nepritariantis“, – nurodė LPSK pirmininkas.
Jeigu Seimas pritartų L. Kasčiūno pasiūlymui, tikrinami būtų tik pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profsąjungų vadovai. Trečios kategorijos įmonėms tai negaliotų.
Pirmai kategorijai siūloma priskirti įmones, kurių visas akcijas valdo valstybė ar savivaldybės – tai yra „Oro navigacija“, tarptautiniai oro uostai, branduolinės jėgainės, Naftos produktų agentūra, Klaipėdos jūrų uostas, Registrų centras ir kiti registrų valdytojai, valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriai, vandens tiekėjai.
Antros kategorijos įmonių sąraše būtų bendrovės: „Epso-G“, „Lietuvos energija“, „Lietuvos energijos gamyba“, „Litgrid“, „Energijos skirstymo operatorius“, „Lietuvos dujų tiekimas“, „Amber Grid“, „Geoterma“, SGD terminalo operatorius, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos geležinkeliai“, Giraitės ginkluotės gamykla, „Jonavos grūdai“, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Lietuvos paštas, „Litgas“, „VAE-SPB“.
Apie galimą Rusijos įtaką ne strateginių įmonių, bet pedagogų profsąjungoms 2016 metais buvo prabilęs tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius. Tiesa, vėliau jis dėl to atsiprašinėjo.
„Jeigu tai buvo suprasta, kad aš apkaltinau Lietuvos švietimo darbuotojus, mokytojus, aš kaip žmogus to niekada nedariau, nes aš mokytojus gerbiu ir gerbsiu. Jeigu tikrai įžeidžiau mokytojus, tai šiandien tikrai drąsiai čia prieš kameras stovėdamas galiu atsiprašyti. Ir atsiprašau, ne tik galiu atsiprašyti.
Mano, kaip Ministro Pirmininko, pareiga yra perspėti tas profsąjungas, kurios organizuoja streikus, ir kad prie tų streikų neprisijungtų tam tikri žmonės, kurie sukeltų tam tikrą chaosą“, – po to sakė premjeras.
