aA
Darbo paieška galėtų būti kitokia: ką duos atlyginimų nurodymas darbo skelbimuose? O galbūt turėsime priešingą efektą ir tai labiau pakenks darbo rinkai?

Apie naujus parlamentarų siūlymus „DELFI Dienoje“ diskutuosime su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginienė ir Investuotojų forumo vadove Rūta Skyrienė.

– Ar to reikia ir ką tai duos?

– I.R. Mes, iš tiesų, labai palaikėme šį siūlymą ir visada skatinome eiti į priekį. Galiu pasakyti, kad profesinės sąjungos padėjo, kad atsirado toks dalykas kaip vidutinio darbo skelbimas viešai, atsirado Darbo kodekse sistema, kuriai labai daug kas prieštaravo anksčiau, o darbdaviai džiaugėsi. Mes sakome, kad jeigu einame link atlyginimų skaidrinimo, tai kodėl ne? Latviai yra tai jau padarę ir du metus su tuo gyvena. Tai kodėl mes darbo skelbimuose negalėtume skelbti ir atlyginimų? Iš tiesų, tai vienas iš žingsnių darbdaviui parodyti, kiek darbuotojas galėtų uždirbti toje pareigybėje. Mes nekalbame, kad tai galėtų būti tas aukščiausias realus atlyginimas, kalbame apie minimalią ribą. Darbuotojas, skelbime pamatęs atlyginimo dydį, jau turi lūkesčių ir gali įvertinti, ar jam verta eiti į darbo pokalbį ar neverta. Tai didina darbuotojo darbo galias. Atėjus į darbo pokalbį niekas netrukdo darbdaviui su galimu darbuotoju susitarti dėl dar didesnio atlyginimo.

– Rūta Skyriene, kiek žinau, jūsų nuomonė yra kitokia. Kodėl to nereikia?

– Man kyla klausimas, o kam reikia? Prieš priimant sprendimus visada reikia pagalvoti, ar to reikia? Ar tikrai įvyks tas skaidrėjimas, jeigu aš paskelbiu atlyginimus darbo skelbime. Ne paslaptis, kad darbo vieta nėra tik atlyginimas, yra ir kitos sąlygos, o jos gali būti dar labiau viliojančios nei atlyginimas. Pavyzdžiui, automobilis, galimi priedai, ar aš norėsiu mokymo išlaidų kompensavimo. Yra labai daug dalykų, kuriuos atėjus į darbą galima išsiderėti.

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kartais sutinku žmogų, kuris ateina pas mane pagal darbo skelbimą, ir aš pamatau, kad jo atlyginimas turėtų būti net didesnis. Aišku, aš galiu jam pasiūlyti, bet man atrodo, kad tas viešas paskelbimas gali net apriboti kai kurių žmonių dalyvavimą konkurse, nes jis pažiūrės ir pamatys, kad jam netinka. Nors iš esmės, jis galbūt galėtų išsiderėti geresnes sąlygas. Kita vertus, konkurencingumo prasme tai nėra geras dalykas, nes įmonės aiškiau matys pozicijas, kiek jos gali kainuoti. Negaliu atmesti, kad to nebus ateityje, bet dabar pastaruoju metu buvo labai daug žingsnių žengta. Įmonės turi apmokėjimo sistemas, kur viduje galima susipažinti su tuo. Manau, padaryti dideli žingsniai, kuriems reikia įsitvirtinti.

Man atrodo, kad tai konkurenciniai dalykai, komercinės paslaptys. Manau, kad didelė tendencija net pasaulyje yra ta, kad žmonės pačioje įmonėje žino, kiek uždirbama, žino net vadovo algą.
R. Skyrienė

I.R. Šis žingsnis yra viena iš tų prevencinių priemonių, ką Rūta ir bandė pasakyti. Reikia užkirsti kelią darbdaviui pasinaudoti galbūt žmogaus kuklumu, galbūt ne visi gali drąsiai pasakyti, kokio atlyginimo nori. (…) Tai duos naudos, nes žmogus, kuris atėjo be jokių žinių, koks minimalus galėtų būti toje įmonėje atlyginimas, juk ne visi gali prašyti vidutinio atlyginimo. Kuklesnis žmogus paprašys mažiau ir tuo naudosis. Reikia padidinti darbuotojui derybines galias. Nes darbuotojai šiuo atveju yra silpnesnioji grandis. Šiuo atveju situaciją valdo darbdavys.

– Bet dažnam juk atlyginimas susideda iš bazinio atlygio ir kintamo priedo. Kaip tuomet?

– I.R. Kintamas priedas turi būti darbo sistemos apmokėjimo dalis. Tai mes kalbame apie bazinį atlyginimą skelbime, kai žmogus gauną tą bazę. Žmogus susipažįsta su taisyklėmis, kiek jo atlyginimas darbo eigoje galėtų didėti. Tai yra visiškai natūralūs procesai. Aš tikrai nežinau ir nesuprantu, iš kur yra tos baimės skelbti atlyginimą darbo skelbime.

Rūta Skyrienė, Inga Ruginienė
Rūta Skyrienė, Inga Ruginienė
© DELFI / Andrius Ufartas

R.S. Patikėkite, bijoma tikrai ne dėl darbuotojų. Man atrodo, kad tai konkurenciniai dalykai, komercinės paslaptys. Manau, kad didelė tendencija net pasaulyje yra ta, kad žmonės pačioje įmonėje žino, kiek uždirbama, žino net vadovo algą. Žino, kas už ką atsakingas, žino, kodėl algos skiriasi. Pradėjus skelbti vidurkius, įmonėse, kur vidutiniai atlyginimai yra labai ženkliai didesni negu Lietuvos vidurkis. Žmonės, pamatę savo įmonės vidutinį darbo atlyginimą, ateina ir klausia, kodėl žemiau vidutinio. Manau, kad turi pribręsti labiau visuomenė ir darbdaviai, o pačioje įmonėje niekas netrukdo imti ir paskelbti tą atlyginimą. Dalis įmonių yra šešėlyje, jie nepaskelbs, kiek į vokelį įdėjo.

Pagal skelbimą, kuriame nėra tikslių nurodymų, eina labai įvairūs darbuotojai, kurie net neturi kompetencijų. Vėlgi sakome, kad taupome laiką, didiname derybines galias, einame į priekį. Būtent šis pakeitimas tai ir užtikrins.
I. Ruginienė

I.R. Tai čia yra viena iš prevencinių priemonių.

R.S. Kodėl prevencinė? Aš paskelbiau, kad mokėsiu kažkokį atlyginimą, bet kas garantuos, kad tikrai mokėsiu.

– Ar nebus taip, kad kai kurios specialybės nesulauks norinčių kandidatuoti?

– I.R. O kodėl turėtų taip nutikti? Ar jūs manote, kad jeigu bus paskelbtas mažesnis atlyginimas, žmogus tiesiog neis? Bet juk yra ir kita medalio pusė. Pagal skelbimą, kuriame nėra tikslių nurodymų, eina labai įvairūs darbuotojai, kurie net neturi kompetencijų. Vėlgi sakome, kad taupome laiką, didiname derybines galias, einame į priekį. Būtent šis pakeitimas tai ir užtikrins.

Tos įmonės, kurios iš tiesų sėkmingai dirba ir yra pakankamai stiprios, ir dabar skelbia tą atlyginimą. Mūsų įstatymo pakeitimas nesiorientuoja į tokias įmones. Jis orientuojasi į tokias įmones, kurios tam tikru momentu tiesiog nenori rodyti ir viešinti atlygio. Dažniausiai tai būna šešėliniai sektoriai, transportas.
I. Ruginienė

R.S.O kokį laiką jūs sutaupysite paskelbę atlyginimą? Bent jau darbdavys tikrai nesutaupys. Jis vis tiek turės su juo kalbėtis, žiūrėti ir įvertinti jo darbines galimybes, jo kvalifikacijas, pagal tai nustatyti atlyginimą. Tokiu būdu susiaurinama galimybė tiek darbuotojams ateiti, tiek darbdaviui pasirinkti, todėl, kad jeigu ateis daugiau, jam bus lengviau pasirinkti. Nors šiandien yra atvirkščiai ir darbdavys turėtų šokti ir įteikti savo CV.

Susipliekė dėl atlyginimų darbo skelbimuose: vieša paslaptis gali tapti matoma visiems
© DELFI / Andrius Ufartas

– Bet kaip tai dabar didins darbuotojų derybinę galią? Juk mes jau skelbiame vidurkius. Kas iš to?

– I.R. Mes kalbame ne tik apie žirkles, kalbame apie tą minimalią ribą. Reiškia, kad darbuotojas, kuris eina derėtis dėl atlyginimo, žino, kokia yra minimali alga ir gali derėtis dėl aukštesnio atlygio. Jeigu nėra tos ribos, tai ne visi juk yra drąsūs paprašyti daugiau. Šis pakeitimas neatėjo iš oro, atėjo iš praktikos.

R.S. Patikslinsiu, kad atėjo iš blogosios praktikos.

I.R. Tos įmonės, kurios iš tiesų sėkmingai dirba ir yra pakankamai stiprios, ir dabar skelbia tą atlyginimą. Mūsų įstatymo pakeitimas nesiorientuoja į tokias įmones. Jis orientuojasi į tokias įmones, kurios tam tikru momentu tiesiog nenori rodyti ir viešinti atlygio. Dažniausiai tai būna šešėliniai sektoriai, transportas.

R.S. Kodėl mes stengiamės priimti įstatymus, kurie yra nereikalingi? Toks jausmas, kad arba Seimo nariai tiesiog giliau nesupranta dalykų ir žaidžia tokiais reguliavimais.

– Tai gal tada nereikia to įstatymo?

– I.R. Aš nematau problemos, kad darbdavys, paduodamas skelbimą, pateiktų dar ir galimą atlyginimą. Darbuotojas eina visai su kitokiais lūkesčiais ir jis neturi tokių derybinių galių, nevaldo visos informacijos.

A wallet
A wallet
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Beje, o kaip jaustis žmonėms, dirbantiems šioje bendrovėje, jeigu jie pamatys, kad ateinantiems siūloma daugiau? Ar nebus atvirkštinio efekto?

I.R. Šiuo atveju mes grįžtame prie darbo apmokėjimo sistemos. Jeigu įmonė, kuri vadovaujasi Darbo kodeksu, turi darbo apmokėjimo sistemą, tokių atvejų jau nebebus. Mes būtent tai ir sakome, kad tai yra vienas iš skaidrumo žingsnių. Darbo apmokėjimo sistema ir parodo visiems darbuotojams, koks atlyginimas, kokie priedai, už ką ir kaip yra mokama. Dėl to įmonės viduje yra valdoma ta informacija ir nebus jokių abejonių dėl nurodomų sumų.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Andrius Ufartas

R.S. Mano argumentai kaip ir išseko. Kam reikia įstatymų, kurie neveiks?

– Jeigu būtų nuspręsta, kad atlyginimą skelbti skelbime privaloma, tai turės būti numatytos ir baudos už to nesilaikymą. Kas tai kontroliuos? Apie kokio dydžio baudas galime kalbėti?

– I.R. Kažkada labai daug kalbėjome apie lyčių lygybę ir buvo kalbama, ar reikia nurodyti, kad „sekretorę“ ar „sekretorius“. Praėjo keli metai ir išvengiame diskriminavimo požymių. Kiekviena naujovė sunkiai skinasi kelią.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
4.2571

Vokietijos bankas „Commerzbank“ visam laikui uždaro 200 skyrių

Antras didžiausias Vokietijos bankas „ Commerzbank “ paskelbė visam laikui uždarantis 200 banko...

4000 darbuotojų turinčiame „Danske Bank“ nustatyti du koronaviruso infekcijos atvejai (10)

Dviem „ Danske Bank “ darbuotojams yra patvirtinta COVID-19 infekcija, penktadienį patvirtino...

Ministerija: po taršos incidento Klaipėdos jūrų uoste naftos produktų smėlyje ir vandenyje nerasta

Po sekmadienį Klaipėdos jūrų uoste aptiktos taršos, kaip rodo galutiniai tyrimų rezultatai,...

Lietuvos verslas smerkia smurtą ir komunikacijų apribojimą Baltarusijoje

Sudėtingėjant situacijai Baltarusijoje, Lietuvos verslas reiškia paramą ir solidarizuojasi su...

Pramonininkų prezidentas: vos tik atsidarė rinkos, iš karto pasipylė užsakymai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ( LPK ) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad vos...

Top naujienos

Išgąsdintas Lukašenkos režimas bando keisti taktiką: paviešinti žiaurūs vaizdai sukėlė beprecedentį pasipiktinimą (318)

Jau penktą naktį Baltarusijoje vykstantys protestai dėl prezidento rinkimų rezultatų, panašu,...

Gydytojas įspėja susiruošusius į pajūrį: paplūdimy be kaukės būti saugu, jei vienas nuo kito esame 5–10 metrų atstumu (49)

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 koronaviruso židinių, tačiau jau net penktadalio fiksuojamų...

Minsko gatvėse - daugiatūkstantinė minia reikalauja permainų galutiniuose rezultatuose privėlė klaidų (363)

Baltarusijoje vis smarkiau įsisiūbuojant taikiems protestams ir streikams, Baltarusijos Centrinė...

Kariuomenės sraigtasparnis ieško Kuršių mariose dingusio žmogaus (2)

Rugpjūčio 14 d. pavakarę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo...

Karštas savaitgalis prasidėjo spūstimis: keliaujantiems prie jūros teks apsišarvuoti kantrybe (32)

Prieš šventinį savaitgalį magistralėje Vilnius-Kaunas susiformavo didžiulės spūstys.

Sunku tuo patikėti: Valančiūnas išstūmė Jasikevičių iš lietuviškų NBA rekordų knygos puslapio visi lietuvių rekordai (1)

Jonas Valančiūnas nepanoro ankstyvų atostogų ir, sužaidęs karjeros mačą, ant savo pečių...

Jeigu jūsų namuose buvo sergantis žmogus, privalote atlikti šiuos žingsnius (1)

Po peršalimo, koronaviruso ar bet kokios kitos ligos jūsų namai nėra švarūs. Todėl pasveikus...

Vyriausybė ketina atšaukti draudimą atvykti užsieniečiams iš ES šalių papildyta (86)

Vyriausybė ketina atšaukti draudimą atvykti į Lietuvą užsieniečiams iš Europos Sąjungos...

Prezidentūra: Cichanouskaja pasiryžusi imtis atsakomybės padėti įgyvendinti Nausėdos planą (126)

Prezidentas penktadienį telefonu bendravo su Sviatlana Cichanouskaja. Pokalbio metu jie aptarė...

COVID-19 testo rezultatą paskelbė ir „Kitokių pasikalbėjimų“ prodiuseris: tas nelemtas antradienis buvo vienas sunkiausių emociškai (10)

Paaiškėjus, jog į populiarų Kauno „Adform“ kiemelį įsisuko koronavirusas, COVID-19 testus...

|Maža didelių žinių kaina